Pateikti rugpjūtis, 2017 mėn. įrašai.


Futurologų prognozės

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela

Komentaras. Yra daugybė prognozių, kurias skelbia ne žmonės, turintys ypatingų savybių numatyti ateitį, o vadinamieji futurologai arba tie, kurie turi lakią fantaziją, pavyzdžiui, fantastikos kūrinių rašytojai.
Atsakymas. Futurologai – tai žmonės, kurie remdamiesi mokslo, technikos žiniomis ir įvairiausių žmonijos sluoksnių progresija nuspėja bendrą tendenciją, sakykime, kas bus po 50 ar 100 metų.
Komentaras. Futurologai prognozuoja, kad artėjant 2030 metams bus išrasti robotai, kurie prijungs mūsų smegenis tiesiogiai prie informacinės erdvės, kuri leis 3D spausdintuvais spausdinti ir maistą, ir namus.
Atsakymas. Mes spausdinsime spausdintuvais absoliučiai viską – nėra jokių problemų. Užpildai spausdintuvą palmių aliejumi ir jis pagamina tau bet ką– nuo dešrelių iki pieno produktų, košių ir visa kita.
Komentaras. Sakoma, kad po 20 metų, artėjant 2045 m., prasidės singuliarumo evoliucija, kitaip tariant, dirbtinės smegenys pralenks biologines. Ar dirbtinis žmogus turės sielą?
Atsakymas. Koks ryšys tarp sielos ir smegenų? Tarp jų nėra jokio ryšio.
Klausimas. Jei šalia Jūsų sėdės robotas ir ves laidą, ką Jūs darysite?
Atsakymas. Aš matau, kaip dabar žmonės kalbasi su kompiuteriu. Kodėl gi nepasikalbėti su protingu robotu, nepasikeisti su juo informacija?
Klausimas. Jūs turite omenyje grynai smegenų informaciją?
Atsakymas. Ne tik smegenų, bet ir jausminę. O kas yra paprastas žmogus? – Toks pats paprastas mechanizmas, kurį galime visiškai apskaičiuoti ir nuspėti visus jo poelgius bei atsakymus. Kadangi jie nėra dvasinėje srityje, tai nėra ir nieko nenuspėjamo.
Mes galime sukurti tokias mašinas, kurios puikiai bendraus su mumis, pakeisdamos žmones. Be to, priklausomai nuo to, kaip mes jas nustatysime ir kokius duomenis įvesime, jos bus arba lyriškos, arba griežtos, arba romantiškos, nusiteikusios muzikaliai ar psichologiškai bendrauti ir t.t. Jos gali būti kombinuotos, sudarytos iš įvairių tipų charakterių.
Komentaras. Būtų puiku, jei mašinos būtų kaip ištikimi, geri draugai…
Atsakymas. Žiūrint, kaip užprogramuosime, juk jos gali būti, priešingai, labai klastingos.
Įsivaizduojate, ateini į parduotuvę ir išsirenki sau robotą su mažo šunelio ar griežto draugo charakteriu. Kodėl gi ne? Nebūtinai, kad jie turėtų žmogaus pavidalą, – tam nėra jokių apribojimų.
Žmogus reaguoja į viską, kas vyksta mūsų pasaulyje, kaip bet kuris gyvūnas. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta yra puikiai programuojamos, todėl žmoguje nieko nėra slapta, nieko aukštesnio. O kai iš kito lygmens jis pradeda suvokti sielą, kitaip tariant, Kūrėjo dalį iš aukščiau, jau tada bus ne žmogus, o tai, kas vadinama, „vaikščiojančia siela“.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Robotų revoliucija prasideda

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Komentarų nėra

Kas yra nuodėmė?

Egoizmo vystymasis

Klausimas iš „Facebook“. Kas yra nuodėmė?
Atsakymas. Nuodėmė yra naudotis savo egoizmu, kenkiant kitiems. Tačiau egoizmo panaudojimą galima traktuoti ir kitaip. Tarkim, aš galiu nukirsti medį, kuris be mano įsikišimo būtų dar ilgai augęs, bet tai nelaikoma nuodėme, nors dvasiniu požiūriu tai yra nuodėmė.
Kiek žmogus mūsų pasaulyje vartoja daugiau, negu jam reikia normaliam, oriam egzistavimui, tai vadinama „nuodėme“.
Mes kalbame apie įprastą pasaulietišką egzistenciją įprastame materialiame lygmenyje. To automatiškai siekia bet koks gyvūnas. Duokime karvei torto, įpilkime arkliui šampano, – jie neės ir nesivolios pataluose. Jiems reikia tik to, kas būtina kūnui.
Taip ir žmogui reikia tik to, kas būtina jo fiziniam kūnui, o visa kita turi būti nukreipta į dvasinį pažinimą, į aukštesniojo pasaulio pasiekimą. Juk visas gyvenimas duotas atskleisti sielai ir dvasiniam pasauliui pažinti jau šiame gyvenime. Nuodėmė yra tai, kad žmogus šituo neužsiima.
Klausimas. Vadinasi, kai žmogus užsiima menais, rašo knygas, tapo paveikslus, kuria muziką, uždirba procentus, laikydamas pinigus banke, ir t. t., yra nuodėmė?
Atsakymas. Ne. Nebent jis tuo užsiimdamas nevykdo misijos, kuri jam skirta. Visi žmogaus siekiai, susiję su menu ir mokslu, duoti tam, kad būtų išreikšti dvasiniu pavidalu, skatintų pasaulį susivienyti. Visa kita žmogų tik painioja.

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptas ketinimas

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Tobulybė be išimčių

Komentarų nėra

Altruizmo nėra!

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Stenfordo universiteto mokslininkai teigia: „Vargu, ar kam nors kyla abejonė, kad žmonėms būdingas altruizmas.“
Tačiau kuomet pradėjo tyrinėti beždžiones, pasirodė, kad joms nebūdingi altruistiniai poelgiai. Tuomet mokslininkai pradėjo stebėti vaikus nuo vienerių metų iki dvejų ir padarė išvadą, kad žmonės negimsta altruistais.
Jų noras padėti žmonėms vystosi greičiausiai ne dėl genų, o dėl bendravimo.
Vis dėlto, dauguma mokslininkų mano, kad žmogui būdingas altruizmas.
Atsakymas. Didelis naivumas, ir tiek.
Mokslininkų išvados skamba per daug kategoriškai. Jų vietoje šiek tiek sušvelninčiau formuluotę, įrašydamas stebuklingą žodį „panašu“. Panašu, kad žmonių poelgiai grindžiami ir altruistiniais ketinimais. Beždžionės jų neturi, o žmogus, galbūt, išvystė ir turi“. Juk mokslininkų teiginiai visiškai ne akivaizdūs.
Jie sako, kad altruizmas vystosi bendraujant, o aš manau, kad bendraudamas žmogus tampa didesnis egoistas, nenori kreipti dėmesio į nieką, išskyrus savo naudą, savo malonumus ir pasitenkinimą.
Klausimas. Išeitų, kad altruizmas neatsiranda bendraujant?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Bendraudamas tik pamatau, kur galiu išlošti, uždirbti, patirti malonumą, pakilti. Tai, ką laikome altruizmu, tėra užslėptas egoizmas, kad geriau išnaudočiau kitus.
Klausimas. Tuomet iš kur šitas žodis kilo, jeigu altruizmas neegzistuoja?
Atsakymas. Mūsų žodyne yra daug gražių ir gerų žodžių: draugystė, meilė, ryšys, bičiuliškumas, – žodžių netrūksta. Tai ir apgauna žmogų.
Klausimas. Ar galima kokiu nors būdu įgyti altruizmo?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma, dėl to, kad mūsų pasaulyje, mūsų prigimties lygmenyje ir mūsų bendravime, altruizmo nėra. Tačiau galime su ypatinga metodika suaktyvinti paslėptą gamtos jėgą, kuri papildomai išvystys būtent davimo savybę – nesiekiančią atsako, negrįžtamą, nesavanaudišką meilę. Tai vadinama altruizmu.
Tačiau pirmiausiai turime atskleisti šią gamtos jėgą, kurios veikiami galėtume tokiais tapti. Tuomet įgysime altruizmo jėgą, tą galimybę, tą savybę, bet ne patys savarankiškai.
Visa Tora apie tai kalba. Jeigu teisingai ją naudoti, o teisingas Toros naudojimas vadinamas kabala, – tuomet galėsime suaktyvinti šią jėgą, ir ji padarys iš mūsų altruistus. Tuomet galėsime įgyvendinti įsakymą „Pamilk artimą kaip pats save“, kuris ir yra Toros metodikos tikslas.
Klausimas. Pavyzdžiui, aš tapsiu altruistu, o kitas ne. Kaip aš galėsiu su juo egzistuoti kartu?
Atsakymas. Tu gali su juo kartu egzistuoti tame lygyje, kuriame yra jis ir visas pasaulis. Tu gali ramiai su juo kalbėti, kartu dirbti, mokytis, užsiimti verslu.
Klausimas. Kas tuomet manyje altruistiško?
Atsakymas. Skirtingai nei tavo draugas, tu negalėsi padaryti nieko blogo pasauliui. O šiaip – tu normaliai dirbi. Ką reiškia normaliai? Tau iš pasaulio reikia tiek, kad galėtum egzistuoti, o jam – kad užgrobtų visą pasaulį. Tau to paprasčiausiai nereikia, tavęs tai netraukia.
Komentaras. Panašu, kad mokslas nepakils iki altruistinių poelgių lygio.
Atsakymas. Mokslas gali pakilti tiktai iki to lygio, kuriame yra patys mokslininkai, ir ne daugiau. Dėl to reikia tobulinti mokslininkus, pakelti jų kartelę.
Klausimas. Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Nežinia, ką lengviau pakelti – mokslininkus ar visą visuomenę. Mokslininkai – tai žmonės, kurie atkakliai laikosi savo prigimties. Tačiau paskutiniu metu stebiu, kad bendra ir mokslo krizė, pasireikšdama visur,  pradeda veikti ir juos.
Jiems kyla daug abejonių ir prasideda visokie svyravimai moksle. Be to, tikslieji mokslai jau taip pat kalba apie prigimties pakeitimą, apie kitas jos galimybes.
Ne tikslieji mokslai, tokie kaip psichologija, dar ilgai vilksis visų mokslų uodegoje, dėl to, kad jie grindžiami tiktai žmogaus materialiąja prigimtimi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Ką taisyti?

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Kuo tiki kabala?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas. Ar galima mintimis paveikti žmogų? Ar tuo tiki kabala? Ar kabala naudojasi tokia praktika?
Atsakymas. Kabala niekuo netiki. Praktika tik viena: pritraukti supančiąją šviesą.
Šis mokslas labai paprastas, nes pagrįstas dviejų jėgų tarpusavio sąveika: aukštesniosios – davimo, meilės – jėgos ir žemesniosios – egoizmo, gavimo. Daugiau nieko nėra!
Aukštesnioji jėga (šviesa) vadovauja žemesniajai jėgai (norams), ir viskas, kas vyksta kabaloje, egzistuoja tarp mūsų. Žemesnioji jėga gimsta iš aukštesniosios, kaip sakoma „egzistuojantis iš nieko“. Tai taip pat kaip matematikoje: yra nulis ir kažkas, kas skiriasi nuo nulio, nuo to prasideda visas mokslas. Kabaloje taip pat.
Aukštesnioji jėga veikia mūsų norus, juos visiškai valdo. Norai  – tai mes: kiekvienas iš mūsų ir visi mes kartu.
Mes net nežinome, kaip mus šviesa valdo ir manome, kad viską darome patys, o iš tiesų kiekvienas esame tiesiog maži mechanizmai. Tačiau turime galimybę sukelti papildomą šviesos įtaką sau ir priklausomai nuo tos šviesos pritraukimo protingai vystytis. Tuomet mums taps aišku, kaip ši šviesa, veikianti mus, atlieka mumyse tam tikrus veiksmus ir kokie tie veiksmai. Mes pradėsime ją tyrinėti ir šitaip valdyti ir ją, ir save.
Apie tai yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Numalšinti troškulį minties jėga

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Komentarų nėra

Nelaukime, kol lazda atvys į laimę

Krizė, globalizacija

Klausimas: Ar šiandien žmonija labiau linkusi vystytis geruoju, vienydamasi ir siekdama panašumo į Kūrėją, ar labiau linkusi laukti, kol Kūrėjas paragins į laimę lazda?
Atsakymas: Šiandien žmoniją apėmusi netikrumo būsena. Ji supranta, kad ateityje nieko gero negali būti.
Be to, problemos vis labiau pasireiškia per ekologiją, klimatą ir t. t., kur mes staiga pamatome, kad esame bejėgiai. Kitaip sakant, žemėje pasireiškia tokios problemos, kurių negalime paveikti. Ką galėsime padaryti, jei vietoj 40 laipsnių karščio bus 60? Kondicionieriai nepadės. Viskas suges!
Palaipsniui stipriau jaučiame savo bejėgiškumą prieš gamtą. Anksčiau mums rodėsi, kad būtinai ją nukariausime, o šiandien matome, kad viskas atvirkščiai. Iš esmės, esame įkaitai gamtos gniaužtuose.
Ir kyla klausimas: o ką mes galime? Ar galime jai daryti poveikį?
Pasirodo, galime, bet tik teigiamu būdu. Ne savivaliaudami, o tik savo teisingu elgesiu. Susaistydami save teisinga integralia tarpusavio priklausomybe, mes tampame aukščiausia gamtos dalimi ir iš šio lygmens galime daryti jai poveikį. Bet tik su sąlyga, kad elgsimės teisingai.
Tai mums aiškina kabala. Teisingos mintys, teisingi veiksmai tarp žmonių veikia gamtą. Jei žmonės nenori to suprasti, – nereikia, tada bus varomi į laimę su lazda.
Gamta turi labai paprastą poveikio žmogui metodą – stichines nelaimes. Žmogus iš karto pasijunta mažas, bejėgis, dreba iš baimės. Ir visas pasaulis turi galimybes pajusti tokį poveikį, kai gamta griežtai privers mus keistis, kad atkurtume pusiausvyrą joje.
Klausimas: Ar įmanoma išaiškinti materialistiškai nusiteikusiam žmogui, kad sustabdyti taifūną, epidemiją ar baisų karštį galime teigiamomis mintimis?
Atsakymas: Mintis – tai didelė mūsų pasaulio jėga! Niekur nedingsime.
Mes jau kalbėjome, kad mokslas šiandien tampa labiau vidinis, prasiskverbia į giliausius gamtos lygius.
Kažkada pranešinėjome, kad patiekėme šaliai kažkiek tonų plieno ar prie sienos dislokavome kažkiek tūkstančių tankų. Dabar tai niekam nereikalinga. Pasaulis tapo kitoks, virtualus. Karas vyksta kitais metodais. Ir gyvenimas turi būti kitas.
Mūsų mintys – tai rimčiausi veiksmai, ir daugelio šalių vyriausybės tai žino. Todėl jie kuria ištisas struktūras, kurios užsiima tokiais klausimais.
Bet mes kalbame apie tai, kaip žmonija turi ištaisyti pasaulį. O tai įmanoma tik naudojantis kabalos metodika.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemė gali būti rojus

Kaip išvengti apokalipsės?

Globalių katastrofų rizika

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą IV d.?

Valios laisvė

Klausimas. Jei žmogaus gyvenimas nuo pradžios iki galo visiškai užprogramuotas, tai kodėl dabar jis jaučia tarsi pats rinktųsi kitą savo žingsnį: su kuo susituokti, kur gyventi, ką daryti?
Atsakymas. Kitaip žmogus negalėtų išgyventi, jis nusižudytų, jei žinotų, kad gyvena kaip gyvūnas, kurio kiekvienas žingsnis valdomas. Kas tada jam liktų gyvenime – tik ieškoti, kaip maloniau praleisti kiekvieną akimirką ir mažiau kentėti? Koks tokio gyvenimo tikslas ir kam jis reikalingas?
Klausimas. Išeitų, kad nuo manęs tyčia slepiama, kad mano gyvenimas visiškai užrašytas su visomis jo detalėmis, kad būčiau suinteresuotas gyventi toliau, tarsi pats kažką rinkčiausi, tačiau iš tiesų nuo manęs nieko nepriklauso. O gyvūnai taip jaučia?
Atsakymas. Ne. Gyvūnai instinktyviai, neklausdami vykdo gamtos nurodymus tarsi biologinė mašina. O žmogus gali klausti: „Kam gyvenu? Kodėl taip gyvenu? Ar galiu pakeisti likimą?“.
Tai jau žmogaus pradžia, atskirianti jį nuo gyvūno. Jis pakyla virš egoistinės būties į aukštesnę pakopą. Jis jau nebenori gyventi tik tam, kad patenkintų savo poreikius kaip gyvūnas, ir ieško aukštesniojo tikslo.
Klausimas. Ką reiškia tapti teigiamu programos elementu ir gauti galimybę veikti savo likimą?
Atsakymas. Mums leista įsijungti į gyvenimo programą tik su sąlyga, kad užpildysime ją teigiamomis jėgomis, kitaip tariant pakelsime programą iš gyvūninio lygmens į žmogiškąjį, atliksime jai „upgrade“. Jei savo gyvenimą skiriu tam, kad teigiamai veikčiau mus valdančią programą, kuri vadinasi „aukštesnioji jėga“, tai turiu galimybę taip daryti.
Tuomet teigiamą įtaką darau ir savo, ir visų kitų likimui, visai programai apskritai. Galiu pakeisti gyvenimo filmą ir tampu aukštesniosios jėgos partneriu, kuri valdo visą šią programą.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą I d.?

Kaip rinktis likimą II d.?

Kaip rinkti likimą III d.?

Komentarų nėra

Širdis ir „taškas širdyje“

Dvasinis darbas

Klausimas. Kas yra širdis? Kuo širdis skiriasi nuo „taško širdyje“?
Atsakymas. Širdis – tai mūsų egoizmas, o taškas širdyje – tai Kūrėjo, davimo savybės siekis, jis nuo pat pradžių slypi mumyse, kitaip negalėtume suvokti mumyse vykstančių pokyčių.
Kaip tik todėl, kad esame sudaryti iš dviejų dalių – širdies ir „taško širdyje“, galime remdamiesi šiomis dviem priešingomis savybėmis, pamatyti, kur einame, kaip pakilti virš savęs, aukščiau širdies, „taške širdyje“, arba priešingai.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar visi žmonės turi tašką širdyje?

Taškas širdyje

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą III d.?

Valios laisvė, gyvenimo prasmė

Klausimas. Nejaugi visas mano gyvenimas užprogramuotas, ir toje programoje aprašyta kiekviena gyvenimo akimirka?
Atsakymas. O kaip gali nutikti kas nors netikėto? Gamtoje nėra atsitiktinumų, tiesiog mes suprantame vos vieną nuošimtį to, kas vyksta. Tad išvydę kokį nors įvykį gamtos sistemoje mes it maži vaikai šaukiame: „pats nukrito, pats sudužo!“
Tačiau iš tiesų gamtoje veikia tikslūs dėsningumai, ir viskas užrašyta iki menkiausių detalių. Tik iš naivumo galima manyti, kad kažkas vyksta atsitiktinai. Iš kur tai kyla, jei ne iš jėgų pusiausvyros?
Kiekvienas įvykis sukomanduotas jėgų ir yra tam tikros jų sąveikos rezultatas. Stebuklų nebūna. Niekas nevyksta šiaip sau, be priežasties, gamtoje viskas suplanuota iš anksto.
Klausimas. Kam tada mes gyvename? Kam žmogui duotas gyvenimas, jeigu joje viskas jau iš anksto nulemta iki paskutinės detalės?
Atsakymas. O kam milijonai žuvų gyvena jūroje? Kam egzistuoja daugybė rūšių gyvūnų gamtoje? Žmonėms gyvenimas duotas tam, kad išsivystytų ir pasiektų tokią būseną, kai jie patys įsijungs į tą programą ir galės atlikti teisingus pokyčius, kurių iš jų laukia programa.
Programa nori atvesti žmones į tokį lygmenį, kur jie galės ją suprasti ir tapti aktyvūs, teigiami jos elementai. Kabala padeda tai atlikti. Ir tuomet žmogus pradeda suprasti programą, įsijungia į ją ir veikia aukščiau savo prigimties, aukščiau jame vykdomos programos.
Studijuodamas kabalą ir realizuodamas jos metodiką grupėje, žmogus gauna jėgų, leidžiančių jam pakeisti programą, pakilti virš savo „aklos lemties“, užprogramuotos iš anksto nuo pradžių iki galo ir imti ją valdyti. Jis tampa svarbus šios programos komponentas ir taip veikia savo paties ir visų šio pasaulio gyventojų likimą.
Klausimas. Kodėl žmogus negali iš karto valdyti savo likimo, o pirmiau turi gyventi automatiškai?
Atsakymas. Iš pradžių žmogus gyvena kaip visi gyvūnai: leidžia dienas ganydamiesi po pievelę. Ir staiga kažkuriuo gyvenimo metu jis pabunda, pakelia galvą ir sako: „Ne, nenoriu gyventi įsikniaubęs į lovį!“
Noriu žinoti, iš kur ateina mane valdanti jėga! Noriu susipažinti su ja ir pats valdyti savo likimą! Man neužtenka paprastos gyvūninės būties. Juk žolė ir mano kūnas – tai gyvūninis lygmuo. O aš noriu išsivystyti taip, kad sąmoningai įsijungčiau į programą. Yra gyvenimo programa ir aš noriu tapti jos savarankiškas elementas“.
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos “Naujasis gyvenimas” Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą I d.?

Kaip rinktis likimą II d.?

Kaip išvengti likimo smūgių?

Komentarų nėra

Kitokia kabala

Kabala ir kiti mokslai, Kabala ir religija

Klausimas. Iš dalies suprantu religingų žmonių pretenzijas jūsų atžvilgiu, bet kodėl jus kritikuoja mokslininkai, tiriantys kabalą universitetuose?
Atsakymas. Universitetuose sėdi užsiimantys kabalą tyrėjai ir niekas jų neužsipuola, o mus, Bnei Baruch organizaciją – visi puola ir visi mumis nepatenkinti. Tas esmė, ne ta, kad mes studijuojame kabalą, o ta, kad būtent tokio kabalos studijavimo būdo nepakenčia religija, relingi ir nerelingi žmonės.
Universiteto mokslininkai rašo vieni apie kitus, ką kiekvienas mano apie kabalą. Tai kilo iš senovės graikų, kurie studijavo kabalą dar iš pranašų, tačiau ją suprato paviršutiniškai, ir taip ėmė apie ją rašyti, o kitos kartos jau rašė apie pastarąją filosofų kartą, ką šie manė.
Kitaip tariant, universitetinės kabalos tikslas nėra atskleisti Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį, jie nesiekia iš studentų išugdyti kabalistų, jų keliamas tikslas – tirti ankstesnius universitetinius tyrinėtojus.
Galbūt, pas mus ateina ir tokie žmonės, jų noras kaip universitete – išoriškai studijuoti kabalą, ir todėl išeina nepatenkinti mumis, neva, mes studijuojame „ne tai“. Ir mus tiriantys universiteto mokslininkai nesupranta mūsų, ir viduje širsta, kad mes kitokie, ne tokie, kaip jie.
Jie neįstengia suprasti, kad mūsų kabala KITOKIA nei jų: mūsų kabala iš praktiškai suvokusių aukštesnįjį pasaulį kabalistų, jų kabala – tai dvasinio pasaulio nepasiekusių jų pačių pirmtakų nuomonių studijavimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja?

Atsakymai oponentams

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą II d.?

Valios laisvė

Klausimas. Ar visas mano gyvenimas ir visi jo įvykiai užprogramuoti iš anksto?
Atsakymas. Visa mūsų tikrovė – tai programa, kurioje egzistuojame ir jos tėkmėje vystomės. O mes patys – šios programos elementai, su kuriais ji dirba, kuriuos vysto.
Programa – tai mus veikiančios jėgos, pravedančios mus per įvairias būsenas: buvai vaikas, mokeisi, ėjai į kariuomenę, paskui susituokei, susilaukei vaikų ir t. t. Nejau rinkaisi, kas su tavimi nutiks? Nieko nesirinkome, nors ir įsivaizduojame, kad viskas mūsų rankose, ir mes patys nusprendėme, kur mokytis, su kuo tuoktis ir pan.
Tačiau visa tai netiesa – gyvenimas teka per žmogų jo neatsiklausdamas. Kai dabar, jau būdamas septyniasdešimties, žvelgiu į savo gyvenimą, man tampa aišku, kad nieko nesirinkau. Mane pastūmėjo į įvairiausias būsenas, privertė reaguoti į įvykius, pereiti įvairias būsenas.
Ateities atžvilgiu dar galiu turėti iliuzijų, kad galiu elgtis pagal tai, kaip pasirinkau. Tačiau praeities atžvilgiu akivaizdu, kad nieko nesirinkome.
Kas nors griaušis, kad pasielgė taip, o ne kitaip. Bet dauguma, patirtimi įgiję išminties, vis dėlto supranta, kad atsitiko tai, kas turėjo atsitikti ir nieko negalima pakeisti – toks likimas.
Klausimas. O kur užrašytas mano likimas ir viskas, kas su mumis vyks?
Atsakymas. Tai įrašyta bendroje programoje, esančioje gamtos jėgų lauke, kurioje egzistuojame.
Klausimas. Kada užrašoma ši programa: dar iki žmogaus gimimo, gimstant ar gyvenant?
Atsakymas. Visa programa jau užrašyta nuo kūrimo pradžios iki jos galo. Žinoma, žmogui dar negimus egzistuoja visa jo gyvenimo kelio programa. Tas scenarijus yra jėgų lauke, kuris vadinasi Šchina  – bendru noru, o tai – visos kūrinijos medžiaga. Šiame lauke veikia jėga, stumianti norą mėgautis į jo galutinę būseną, į numatytą tikslą.
Šios nore veikiančios jėgos formulė vadinama kūrimo sumanymu. Kūrimo sumanymas – tai ta programa, ta jėga, ta formulė, kuri vysto norą iš jo pradinės formos į galutinę. 99.99% žmonių ši programa užrašyta iš anksto, o 0.01 % neužrašyta…
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą I d.?

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai