Pateikti Pirmadienis, 4 rugsėjo, 2017 dienos įrašai.


Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Klausimas. Remdamasis nepatikrinta žmogaus kilmės idėja, tvirtinate, kad žmogus kilo iš beždžionės. Gal Baal Sulamas taip pat klydo. Kodėl prieštaraujate Biblijai, kurioje kalbama, kad žmogų Dievas sukūrė pagal savo paveikslą?
Atsakymas. Apie tai, kad žmogus kilo iš beždžionės, rašė ne tik Baal Sulamas, bet ir daugelis kitų kabalistų.
Kai kalbame apie žmogų, reikia suprasti, ką turime omenyje. Jei tai mūsų pasaulio žmogus iš kūno ir kraujo, tuomet kalbame apie gyvūną ir turime visiškai sutikti su tuo, kas rašoma mokslinėse knygose.
Dar prieš 300 metų iki Darvino, XV-XVI a., didysis kabalistas Ari rašė, kad žmogus – tai pirma stadija po beždžionės, tarpinė stadija tarp gyvūninės ir žmogaus prigimties.
Mūsų gyvūninę būseną kabalistai suprato labai aiškiai. Net tai, ką aprašė Ari, taip pat nebuvo nauja, nes apie žmogaus kilmę ir vystymąsi iš beždžionės parašyta knygoje „Zohar“ II m. e. amžiuje.
Kabalistai šį procesą matė iš Aukštesniųjų jėgų vystymosi perspektyvos ir papasakojo apie jį vos keliais sakiniais, kurių visiškai užtenka, kad viską suprastum.
Be to, nagrinėdami pasaulių sistemą, dalijame ją į penkis lygius pagal penkias tiesioginės Šviesos sklidimo stadijas. Todėl, kalbant apie kokį nors objektą, reikia kalbėti apie jį visuose vystymosi lygiuose.
Žmogumi vadinama siela, o ne kūnas. Kaip bet kuris gyvūnas, kūnas pereina savo vystymosi stadijas, gyvena ir numiršta, o siela jį lydi. Kūnas padeda sielai vystytis,– tokia jo misija.
Kol žmogus neįgyja savo sielos, nepradeda rinkti jos iš sudužusių dalių, tol egzistuoja kūne. O kai pradeda savo sielą, t. y. savo ketinimus taisyti iš „gavimo sau“ į davimą kitiems, tuomet jis jau nebe beždžionė ir ne mūsų pasaulio žmogus, o „Adomas“ – „panašus į Kūrėją“, nors ir maža dalimi atsiskleidusio jame noro. Šią dalį jau vadiname žmogumi.
Šiuo požiūriu mūsų pasaulyje nėra žmonių, o tik žmogbeždžionės. O žmones vadiname siela – Adomu. Viskas priklauso nuo to, apie ką ir kokiame lygmenyje kalbame. Tuomet galima viską suprasti.
Klausimas. Ką sukūrė Dievas: biologinį kūną ar mūsų sielą?
Atsakymas. Tora kalba apie viską, bet, iš esmės, apie sielą.
Visa kita, ką matome, iš tikrųjų neegzistuoja, tai tik mumyse esantys įvairiausi norai. Jų kopijos, atsispaudusios aplink mus, vadinamos „šiuo pasauliu“. Todėl įvairūs negyvi, augaliniai, gyvūniniai ir žmogiškieji objektai, kuriuos matome, tėra mūsų vidinių savybių atspaudai.
Esame matricoje, kurioje veikia tik jėgos, tarsi kompiuterio ekrane vaizduojančios mus pačius ir tai, ką matome savyje bei aplinkui. Tarp kitko, mes patys galime pavaizduoti jose viską, ko tik norime.
Jeigu vadinamuosiuose ekranuose stebime savo vidinius norus, nukreiptus į save, matome mūsų pasaulį, o jei vidiniai norai ir jėgos, nukreipti ne savo, o kitų gerovei – tai Aukštesnįjį pasaulį. Tokia mūsų sandara.

Iš 2016 m. rugsėjo 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai žmogus tampa Žmogumi

Amžinai nauja mano siela

Siela – tai Kūrėjo dalis

Komentarų nėra