Pateikti Pirmadienis, 25 rugsėjo, 2017 dienos įrašai.


Minint Mokytoją

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien 26 metai nuo mano Mokytojo Baruch Šalom Levi Ašlag mirties, kuris buvo paskutinis iš didžiųjų kabalistų, sudarančių išminčių grandinę nuo Adomo iki mūsų dienų: Adomas, Abraomas, Mozė, Rašbi, Ari, Baal Sulamas, Rabaš ir daugybė tūkstančių tarp jų,
Rabašas parodė didžiulę narsą perduodamas mums kabalistinę metodiką, kad mes šioje kartoje galėtume ją atnešti visam pasauliui. Be jo darbų neturėtume tokios galimybės. Mačiau, kaip tvirtai jis laikėsi šio principo – atskleisti kabalos mokslą pasauliui – aukščiau bet kokių kitų interesų.
Šiandien ankstų rytą pakilome į Jeruzalę aplankyti jo kapo. Žinoma, ši vieta mums ne daugiau nei simbolis, paprotys, o ryšys su mūsų Mokytoju – gyvas, nuolatinis. Mes visi tikimės tapti jo vertais sūnumis, todėl mūsų grupė vadinasi Bnei Baruch – Barucho Ašlago sūnūs.

Daugiau šia tema skaitykite:

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Kaip padėti mokytojui?

Naujasis Sinedrionas

Komentarų nėra

Prisimenant Rabašą

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманBaruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) buvo pati artimiausia grandis mums iš didžiųjų kabalistų grandinės, per kurią aukštesnioji jėga atsiskleidžia pasauliui ir perduoda mums Torą.
Jis yra mūsų aukštesnioji pakopa ir vienintelis dvasinis parcufas, nuo kurio priklausome ir todėl mūsų mokymasis iš esmės remiasi jo straipsniais. Rabašas viską atliko tam, kad parengtų pagrindą būsimai kartai.
Nors tai nebuvo paprasta, jis rado savyje jėgų visiškai anuliuoti save savo didaus tėvo ir mokytojo Baal Sulamo atžvilgiu, visiškai nepaisydamas savęs. Ir todėl jis pasiekė visas dvasines pakopas. Iš jo darbų dar išvysime, kaip aukštai jis pakilo. Jo straipsniai parašyti labai šiltu stiliumi, itin rūpinantis skaitytoju, mokiniu.
Jo širdies būta itin plačios, šiltos, kupinos meilės. Tačiau jei įstengsime suvokti, kaip giliai parašyti jo straipsniai, išvysime, kad jis yra Acilut pasaulio GAR ir net aukščiau, ko neįmanoma įsivaizduoti.
Rabašas nutiesė mums kelią, rašydamas straipsnius ir nustatęs papročius, kurių stengiamės laikytis. Jis suteikė mums formą, kokia turi egzistuoti kabalistinė grupė. Taip mes ir tęsiame.
Baal Sulam buvo tarsi Ari, sukūręs dvasinio kilimo metodiką, o Rabaš – jos praktinė realizacija, tuo jis panašus į Baal Šėm Tov. Nė vienoje kitoje kabalistinėje knygoje nemačiau taip išsamiai aprašytos dvasinio darbo tvarkos: to, kaip žmogus turi organizuoti save savo artimiausioje aplinkoje, tolimesnėje aplinkoje, pasaulių sistemoje ir savo santykiuose su Kūrėju.
Visos šios sistemos, kurias žmogus turi praeiti, kad susilietų su aukštesniąją jėga, daugiau niekur nėra paaiškintos taip sistematiškai kaip Rabašo straipsniuose. Žmogus gali pasiimti šiuos straipsnius ir paskui juos eiti, juk jie jame kurs teisingą santykį, teisingas sąvokas.
Daugiau tokių knygų nėra. Rabašo straipsniuose gauname ne tik komentarus, bet ir tikslius nurodymus, ką daryti, kokios reakcijos tikėtis, ir kaip eiti pirmyn. Jis aiškina mums visą procesą, kurį turime praeiti, iš jo gaunamą reakciją, ir kiekvienos sielos patiriamas vidines būsenas.
Daug kartų skaičiau šiuos straipsnius ir, žinoma, skaitysiu toliau, ir galiu paliudyti, kad jie paslėpti, o ne atskleisti. Po keletos studijų metų pajausite jų beribę gelmę.
Staiga išvysite, kad Rabašas rašo apie tai, ko anksčiau nepastebėjote, nesupratote, nejautėte. Šie straipsniai nėra paprasti, jie daugiasluoksniai, atsiskleidžiantys priklausomai nuo skaitytojo pasirengimo. Jie suteikia tokią paramą ir pagalbą pradedantiesiems dvasiniame kelyje, kurios negausi net iš Baal Sulamo veikalų.
Baal Sulamas – aukščiausių aukštumų kabalistas, mokslininkas, tyrėjas, o Rabašas – dvasinis globėjas: minkštas, mylintis, imantis tave už rankos ir vedantis per visas būsenas. Tik išaugę dvasiniame pasaulyje, galėsime įvertinti visą jo reikšmę.

Iš 2016 m. spalio 6 d. pamokos „Prisimenant Rabašą“

Komentarų nėra

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманMokytojas Baruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) – mūsų šaltinis, iš kurio gauname visą kabalos mokslą. Ji mums ateina iš jo lūpų.
Visi jo straipsniai, visi aiškinimai, visas jo mokymas, kurį jis gavo iš savo didaus tėvo Baal Sulamo pereina mums. Tikėsimės, kad priimame visa tai ir tinkamai realizuojame vardan šios didžios sielos.
Žinoma, dvasiniame pasaulyje nebūna mirties, todėl ir šiandien esame valdomi tos jėgos, kuri vadinasi Rabaš. Turime suprasti tai, jausti tai, ir neatitrūkti nuo viso mums palikto paveldo. Mūsų pareiga išversti Rabašo straipsnius į visas pagrindines kalbas ir skleisti juos po visą pasaulį.
Mums reikia kuo tiksliau ir atidžiau išpildyti visus jo patarimus bei rekomendacijas, matyti jį kaip mūsų Mokytoją, dvasinį tėvą. Nuo to priklauso viskas, ko galime pasiekti dvasiniame pasaulyje, amžinybėje, gyvendami šiame pasaulyje ir ne tik.
Juk dvasinių pakopų ir sielų laiptai nesikeičia, todėl mes visi priklausome nuo jo. Rabaš – tai tas šaltinis, iš kurio gauname gyvenimą, per mūsų tarpusavio ryšį su juo. Todėl mūsų organizacija pavadinta jo garbei „Bnei Baruch“ (Barucho sūnūs).
Mes išties jo sūnūs ir būsime verti šios garbės!
Baal Sulam straipsnyje „Įvadas į knygą į Panim meirot umasbirot“ (8 punktas): Suprask, kiek turime būti dėkingi mūsų mokytojams, perduodantiems mums savo dvasines šviesas ir sielas, kad suteiktų malonumą mūsų sieloms, stovinčioms kryžkelėje tarp sunkaus kančių kelio ir Šviesos kelio. Jos gelbėja mus iš pragaro, baisesnio už mirtį.
Jie moko mus, kaip siekti dangiško malonumo, padeda pakilti į subtilias, taurias aukštumas, kurios yra mūsų lemtis, parengta ir laukianti mūsų nuo pat pradžių. Išminčiai jau pasakė: „Nėra kartos, kurioje nebūtų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo.“
Tai reiškia, kad būtent kabalistai yra dvasinio gyvenimo šaltinis, per kurį mums ateina gausa iš Kūrėjo, įsiliejanti į mūsų pasaulį kaip taisanti ir užpildanti Šviesa. Šviesa ateina iš Adomo ir toliau pereina per visą kabalistų grandinę, o mes jau gauname ją iš Rabašo. Todėl turime būti itin dėkingi mūsų mokytojams, perduodantiems mums savo dvasines šviesas“…

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos „Rabašą prisimenant“

Komentarų nėra