Pateikti spalio, 2017 mėn. įrašai.


Kas ateina į kabalos mokslą?

Gyvenimo prasmė, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dauguma žmonių mano, kad tik tie, kurie jaučia vidinę tuštumą ar depresiją, ateina į kabalos mokslas, o laimingi žmonės ten nepatenka. Ar taip?
Atsakymas. Kur jūs matėte laimingų žmonių? Gal tik beprotnamyje. Visi rimti žmonės supranta, jog gyvenime nėra laimės. O jos ieškoti reikia, nes kitaip žmogus – ne žmogus, jei nenori suprasti savo paties egzistavimo prasmės. Kaip kitaip atsakysi į klausimą apie gyvenimo prasmę?
Juk klausiama net ne apie gyvenimo prasmę, o apie savo paties prasmę: dėl ko aš egzistuoju?! Mano gyvenimas kaip gyvenimas, o aš?! Tai skirtingi dalykai.
Ir tokių žmonių daug. Tarp mano mokinių tokių – 100 %.
Daugelis klausia apie tai, bet negali atsakyti į šį klausimą. Bet šis klausimas juose dega, net pasąmoningai, veržiasi laukan.
Komentaras. Atkreipiau dėmesį, kad tie žmonės, kurie ateina į kabalą iš smalsumo, ilgam nepasilieka. Pasilieka tik tie, kurie ateina po patyrimų, tuštumos jausmo, ieškodami atsakymo, kokia gyvenimo prasmė.
Atsakymas. Galiausiai liko tie, kuriuos tikrai kankino klausimas apie jų būtį, kiti išėjo. Bet vis tiek gerai, kad jie buvo, juk tai, ką jie gavo, vienaip ar kitaip būtinai prasiskverbs ir jie vėl grįš į kabalą. Niekas niekur nuo to nedings.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Kas lieka po gyvenimo?

Tikslai skirtingi, kryptis bendra

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima mokytis iš gamtos, jeigu joje tematome, kaip vieni kitus ėda?
Atsakymas. Tai neteisingas gamtos suvokimas dėl to, kad į ją žiūrime egoistinėmis akimis. Iš tiesų gamta veikia pagal visuotinį davimo dėsnį.
Jeigu nepakeisime savo elgesio, žmonijos laukia katastrofa. Be to, žmonija nežino, kaip spręsti šią problemą. Galime tik apgailestauti, kad esame pasmerkti susinaikinti. Tačiau kabala siūlo išeitį, reikia tik išmokti jos metodikos.
Niekas kitas nepadės. Neįmanoma pasislėpti nuo visuotinės katastrofos bunkeryje po žeme arba negyvenamojoje saloje, kaip planuoja kai kurie turtuoliai. Jie stato bunkerius, kad nusiramintų.
Egzistuoja visuotinis gamtos dėsnis, pagal kurį turime pasiekti pusiausvyros, teisingo tarpusavio ryšio – tai įmanoma tik pagal kabalos metodiką. Nėra kito vaisto.
Gamta – tai viena sistema, dėl to žmonijos egoizmas yra priežastis viso blogio, esančio gamtoje. Mes privalome mokytis, kad sužinotume, kaip sukurta gamtos sistema ir ko ji reikalauja iš mūsų. Jeigu esame visi sujungti į vieną sistemą, tai pagal komutacijos dėsnius pokytis viename žmoguje lemia pokytį visoje bendroje sistemoje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Grąžinti gamtai pirmykštį pavidalą

Komentarų nėra

Kas parašė „Knygą Zohar”?

Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kas yra knygos „Zohar“ autorius – Rabi Šimonas ar dešimt jo draugų? Neįsivaizduoju, kaip galima rašyti kartu.
Atsakymas. Esmė ta, kad Rabi Šimonas nebūtų galėjęs parašyti šios knygos vienas, kadangi iš pradžių turėjo šią medžiagą perleisti per savo mokinius. Pradžioje jie visa tai aptarė, kiekvienas išsakė savo įspūdžius, kuriuos jie jungdami , o ne papildydami rinko į bendrą nuomonę, pakildami virš savęs. Iš viso to išėjo aukščiausias pasiekimas – „Knyga Zohar“. Vienydamiesi tarpusavyje, jie pakilo į kitą lygmenį, kuriame tarsi tapo vienu autoriumi, vienu žmogumi.
Komentaras. Tačiau pirminiuose šaltiniuose sakoma, kad Rabi Šimonas kalbėjo, o Rabi Aba užrašinėjo.
Atsakymas. Reikėtų suprasti, ką reiškia „užrašinėjo“. Nekalbama apie užrašinėjimą kaip fizinį veiksmą. Jie pasiekė tokią būseną, kai „balta šviesa rašo juodame fone“, t. y. jų pačių viduje.
Visa tai kolektyvinis vieno jungtinio žmogaus darbas, kai visi tampa kaip vienas. Būtent todėl „Knygoje Zohar“ slypi tokia didžiulė jėga. Dar daugiau: todėl ją reikia skaityti ne vienam, o drauge su kitais.
Jei skaitysime „Zohar“ po viena, jokios naudos nebus. Tam turi susirinkti dešimt žmonių (minjan), susijungti į vieningą vienetą ir, tokiu būdu skaitydami tekstą, kiekvienas pradės jausti tai, ką jautė jie.
Klausimas. Ar tu įsiskverbi į „Knygą Zohar“ ar „Knyga Zohar“ įsiskverbia į tave?
Atsakymas. „Knyga Zohar“ – tai mus supanti Šviesa. Dėl to tiek, kiek ją skaitantieji susijungia, jie leidžia Šviesai pereiti į jų vieningą vienetą ir jį formatuoti. Iš to kyla Knygos pajautimas.
Toroje taip ir parašyta, kad tai „baltos raidės juodame fone“, t. y. Šviesa, rašanti ant norų.

Iš 2016 m. sausio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

Kad atsiskleistų „Knyga Zohar”

Pagrindinė kabalos knyga

Komentarų nėra

Į naują socialinę santvarką

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs sakėte, kad kabalisto nedomina materialus pasaulis. Ar kabalistas turi būti abejingas tam, kas vyksta fiziniame pasaulyje, kuriame jis laikinai gyvena?
Atsakymas. Norėčiau, kad mane suprastų teisingai. Fizinis pasaulis yra absoliuti mūsų elgesio pasekmė. O pakeisti savo elgesį galime tik dvasinio pasaulio padedami.
Todėl visos žmonijos pastangos kažką pakeisti šiame pasaulyje nieko neduoda.
Viskas sugrįžta į savo vėžes: mes darome tas pačias klaidas. Geriau turbūt nedarytume nieko.
Geriausia žmogui užsiimti tik savo dvasiniu pakilimu. Todėl kabalistų šis pasaulis nedomina, nes jis yra tarsi mūsų laipsniško išsitaisymo atspindys.
Baal Sulamas rašo apie tai, kaip mes susikursime komunistinę visuomenę, tačiau ne tokią, kokią aprašė marksistai-leninistai, o tikrai lygiateisę ir teisingą.
Tačiau tokia visuomenė nėra tikslas. Ji yra vidinės būsenos žmonių, kurie egzistuos ateityje, atspindys. Būtent jie išgyvens tokias vidines būsenas, tokius santykius, kad sukurs visuomenę lygių, artimų žmonių, juk Aukštesnioji šviesa veiks juos, vis labiau sujungdama į vieną struktūrą.
Iš tiesų Marksas viską nusakė teisingai, ir žmonija būtinai prie to sugrįš. Jis rašė apie naują visuomenę, neturėdamas omenyje Rusijos ar kitos šalies, jis suvokė, kad kada nors tokia visuomenė bus sukurta, nes tai natūralus gamtos vystymasis, jos evoliucija. Ir buvo teisus. Čia nereikia būti pranašu, užtenka teisingai suvokti mūsų vystymosi kelią.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Marksas buvo teisus

Kuo mus „maitina“?

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žmonija gali sukurti pusiausvyrą, kuri natūraliai egzistuoja gamtoje, tačiau kurios žmonės neturi?
Atsakymas. Žmogus neturi instinkto būti pusiausvyroje su gamta, dėl to jam duota galimybė pačiam kurti žmonijos bendruomenę ir savo jėgomis gauti vienybės jėgą ir protą, padedančius pasiekti pusiausvyrą.
Kovoti su aplinkos užterštumu yra beprasmiška, nes svarbiausias užterštumo šaltinis yra žmogus, pradedantis naują vystymosi laikotarpį. Jeigu jis nepasirūpins savo išsitaisymu, tai netgi mažiausias pažeidimas, pradedant vienu gramu neteisingo įsiliejimo į gamtą, sutrikdys gamtos pusiausvyrą. Būtent tai dabar pradeda matytis.
Žmonija neišnyks, tačiau iki paskutinio momento galimi įvairūs kataklizmai: gamta skandins jūroje, šaldys, svilins ekstremaliu karščiu, degins gaisrais.
Klausimas. Daugelį metų JAV vykdė branduolinius bandymus dvejuose atoluose Ramiajame vandenyne, po to jie, be abejo, tapo netinkami gyventi žmonėms. Tačiau gamta ten suvešėjo neįprastai, kaip nė vienoje kitoje vietoje. Mokslininkai padarė išvadą, kad žala nuo žmogaus buvimo yra didesnė, negu nuo branduolinės radiacijos. Kaip tai gali būti?
Atsakymas. Gamta moka užsigydyti žaizdas žemuosiuose lygmenyse, bet ir tam, žinoma, yra ribos. Tačiau, jei padaroma per didelė žala, pokyčiai tampa negrįžtami.
Klausimas. Kokią žalą daro žmogus „žmogaus lygmenyje“?
Atsakymas. Žmogus nedarė jokios žalos, išskyrus pastaruosius šimtą metų. Juk jo daroma žala ta, kad jis nėra pusiausvyroje su gamta, o tai būtina kaip svarbiausias elementas.
Pagrindinė priežastis yra ne mechaninis gamtos žalojimas: ne tai, kad žmogus degina ją arba sausina, o tai, kad žmonija turi pradėti pati save vesti pusiausvyros su gamta link nuo ARI, XV a., arba nors nuo Baal Sulamo apibrėžto „paskutiniosios kartos“ laikotarpio. Mūsų neatitikimas integraliai gamtos sistemai, tas disbalansas, ir sukelia visas katastrofas.
Žinoma, tai nereiškia, kad pasiekę pusiausvyrą su gamta, mes galėtume ją teršti. Bet mes nė negalvotume teršti, o instinktyviai veiktume teisingai.
Būti pusiausvyroje su gamta – vadinasi – pasiekti gerų, integralių santykių tarp žmonių – mintimis, norais, ketinimais nedaryti jokios žalos žmonijos visuomenei ir visai gamtai, taip pat ir dar aukštesnei sistemai.
Būti integraliam mintyse – vadinasi – priimti visą gamtos sistemą kaip vieną organizmą. Priklausomai nuo teisingų ryšių tarp žmonių, visi kiti lygiai (negyvasis, augalinis, gyvūninis) pakyla ir įsijungia į bendrą sistemą ir išsitaiso kartu su žmogumi. Tuomet nekils jokių kataklizmų, visur bus pusiausvyra.
Egzistuoja griežta taisyklė: „Dalis ir visuma – lygūs“. Tai reiškia, kad vienas žmogus gali padaryti tokią pačią žalą, kaip visa žmonija.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Į harmoniją su gamta

Gyvenimas ant ugnikalnio

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Karibų salas siaubia uraganas „Irma“, pats galingiausias Atlanto vandenyne per visą istoriją. Uraganas grėsmingai artėja prie Floridos, kurioje jau paskelbta gyventojų evakuacija dėl griovimų ir potvynių pavojaus.
O už tūkstančių kilometrų į vakarus susiklostė priešinga situacija: dėl sausros ir karščio kilo dideli miškų gaisrai. Kas vyksta gamtoje?
Atsakymas. Visi kalba apie ekologiją, svarsto kaip išsaugoti gamtą jos pirminiu pavidalu, kaip išlaikyti joje pusiausvyrą. Gamtoje visi minta vieni kitais, taip palaikoma tam tikra pusiausvyra. Tačiau žmogus šią pusiausvyrą suardo, dėl jo kenčia gyvūnai, augalai ir net žemė ima pleišėti, džiūti.
Žmonės visada manė, kad gamtą reikia saugoti, tarsi žmogus būtų atskirai ir turėtų saugoti jos teisingą formą, pusiausvyrą tarp negyvosios materijos, augalų ir gyvūnų. Paskutinius 50-60 metų aplinkosaugai skiriamas didžiulis dėmesys, tikima, kad tai mums garantuos gerą gyvenimą.
Tačiau kabalos mokslas teigia, kad tai neteisingas požiūris. Pusiausvyrą gamtoje išderina būtent žmogus, pats nebūdamas su ja pusiausvyroje. Ir priežastis ne ta, kad jis teršia gamtą, degina medžius, aria žemę, siurbia vandenį.
Žmogus privalo būti bendros ekologinės sistemos dalis. Turi pasikeisti ir tapti integralus kaip visa gamta, užimti ir užpildyti jam skirtą ekologinės sistemos nišą tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogiškojo lygmenų.
Kalbame apie paties žmogaus ištaisymą. O apie tai niekas niekad nekalbėjo, visi galvojo, kad svarbiausia – negadinti negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, tuomet viskas bus gerai. Visos dedamos pastangos, visų organizacijų veikla nukreipta į tai, kaip mažiau deginti naftos, mažiau teršti aplinką. O kaipgi žmogus?
Mes patys, nemokėdami su gamta elgtis integraliai, sukeliame joje didžiausią nedarną. Iš esmės vienintelė priežastis – ne negatyvus žmogaus požiūris į gamtą, o jo nedalyvavimas bendrojoje sistemoje.
Bendrojoje sistemoje veikia ypatingas dėsnis, pagal kurį „dalis ir visuma – lygūs“. Tai reiškia, kad pakanka vieno neišsitaisiusio individo jėgos, netgi ne griaunamųjų veiksmų, o vidinio požiūrio, kad sugadintų visą sistemą.
„Dalis ir visuma – lygūs“ – tai griežta integralios sistemos, kurioje visi atsidūrėme ne savo noru, sąlyga. Pakanka man atlikti visai mažą netinkamą veiksmą, bent vienu gramu išderinti savo ir sistemos pusiausvyrą, tačiau dėl sistemos integralumo mikroskopinis pažeidimas padaro milijonus kartų didesnę žalą.
Juk mano gramas, įsijungdamas į kiekvieną sistemos elementą, daug kartų padidėja. Todėl žala tampa bendra.
Mes dar nesuprantame, kad „dalis ir visuma – lygūs“ reiškia arba nulį, arba 100 %, tarpinio varianto negali būti. Tačiau vystomės taip, kad gamta paslepia mūsų tikrąjį, integralų dalyvavimą jos sistemoje.
Todėl ne itin stipriai veikiame gamtą. Ji kaip geraširdis teisėjas vertina mus pagal išsivystymo lygį. Jei gamta mūsų nesaugotų, sunaikintume ne tik vieni kitus, bet ir visą Visatą.
Tik dėl paslėpties susidaro tam tikras apsauginis buferis. Nors nuolat klystame, bet mūsų poveikis gamtai menkas. Tačiau pradedant paskutine karta gamta ėmė keistis, o tai rodo, kad laikas taisyti savo dalyvavimą.
Kuo toliau eisime pirmyn, tuo labiau gamta mažins apsauginį ekraną, buferį tarp žmogaus ir bendrosios gamtos. Tada mūsų sąmonė, širdis, suvokimas, visi veiksmai (fiziniai, dvasiniai, vidiniai), tarpusavio santykiai ir santykiai ir su sistema turės tapti integralūs, kol galutinai susiliesime su ja..
Galima tai vadinti susiliejimu su gamta arba Aukštesniąja jėga, bet šitai teks atlikti. Turime suprasti, kad esame klasėje, kur gamta arba Kūrėjas moko mus ir išmokys labai greitai. Tai gali būti branduolinių sprogimų, uraganų, gaisrų, epidemijų kelias.
Gamta turi daugybę priemonių žmonijai paprotinti, kad ši įsisąmonintų būtinybę tapti darnia, harmoninga su gamta, kaip negyvasis pasaulis, augalija ir gyvūnija.
Akmenims, augalams ir gyvūnams nepakanka proto priešintis gamtai – jie veikia instinktų vedami. Bet mes, žmonės, su visu savo blogiu turime veikti taip pat, kaip instinktyviai veikia gyvūnai – pasiekti tokį patį atitikimo gamtai lygmenį.
Argi tai įmanoma, jei neturime tokių instinktų?! Tam mums reikalinga Aukštesnioji jėga, kuri subalansuotų mūsų blogį. O Aukštesnioji jėga atsiskleidžia tik mums susivienijus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sustabdyti uraganus

Gamtos ir egoizmo karizai

Uraganai perspėja planetos gyventojus

Komentarų nėra

Susitikimo vieta – internetas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманMes matome, kad vystomės pagal dvi priešingas tendencijas. Viena vertus, mes vis labiau tolstame vienas nuo kito, niekas nenori būti susijęs su kitais ir priklausyti nuo jų. Prie to prisideda automatizacija ir robotai, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi ir pakeičia žmones.
Dėl to vis mažiau palaikome ryšius vienas su kitu. Net parduotuvėje man nebereikalingas pardavėjas, nes pats pasisveriu produktus ir susimoku kortele. Bet kokius mokesčius galima susimokėti internetu.
Anksčiau aš stovėdavau eilėje ir kalbėdavausi. Dabar galima užsisakyti ir gauti viską, ko nori, į namus. Žmonės vis labiau tolsta vienas nuo kito ir tuo džiaugiasi.
O kita vertus, mes tampame naujo interneto ryšio gimimo liudininkais. Tegul tai dar ne tikras ryšys, bet jau tam tikra susitikimo erdvė. Ir nors 90 proc. interneto užtvindyta šiukšlėmis, o tai nenuostabu, turint egoistinę prigimtį, bet, tikiuosi, žmonija  išmoks, to atsikratyti.
Juk nėra prasmės iki begalybės didinti archyvus, kad amžinai išsaugotum kiekvieną kažkieno  kažkada numestą žodį. Internetas kol kas yra tik pradinėje stadijoje, bet galiausiai visas ryšys tarp žmonių bus internete. Tai bus jau visiškai kitas vienybės lygmuo, kuriame turi atsiskleisti gilesni vidiniai norai, kurie kol kas yra paslėpti.
Mes atrasime, kad internetas atskleidžia vidinę žmogaus esmę, netgi tokią, kurią jis norėtų nutylėti. Bet mums teks su tuo sutikti ir atsisveikinti su asmeninėmis paslaptimis bei asmeninės informacijos apsauga. Interneto tinklas įpareigos mus susijungti vienas su kitu.
Internetas atves mus prie suvokimo ypatingos jėgos, esančios mumyse, kuri aukščiau mūsų ir turi protą bei jausmus. Jis taps vienu milžinišku apskrituoju stalu, kur pajausime, kad mums trūksta tikrojo ryšio.
Taip mes prasiveržiame  iš vidaus, – žmogus tarsi norėtų šokti ir skristi, bet jaučiasi sukaustytas grandinėmis. Susijungimas per internetą leis išsilaisvinti. Tai bus žymiai stipresnis vidinis ryšys.
Šis išsitaisymas užims daug laiko, ne vienerius metus. Šiandien kai kur bando išjungti internetą arba jį apriboti, bet apribojimai nepadės. Tiesiog internetui reikia teisingo auklėjimo.
Aš labai tikiuosi, kad internetas, kompanijos, kurios jį valdo, tarptautinė interneto komisija nuspręs, kad reikalingas visuotinis auklėjimas per internetą tokia forma, kad bet kuris žmogus pasaulyje būtų apmokytas. Nepriklausomai nuo to, nori jis ar nenori, bet užeidamas į internetą jis nevalingai mokysis, kol pats užsimanys dalyvauti sąmoningai.
Aš manau, kad tai bus jau greitai. Tai rodo tokie ženklai, kaip Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu, žiniasklaidos, kuri yra finansų elito valdžioje, kritika, konfrontacija tarp dešiniųjų ir kairiųjų.
Tai teismas, kuriame žmonija teisia save, nežinodama, kas yra gerai, o kas blogai, ir kur eiti toliau, – visa tai priartina mus prie būtinybės pareikalauti visuotinio integralaus auklėjimo.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje; 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Išmanieji telefonai išstumia meilę

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra

Kokius norus galima ištaisyti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ištaisyti galima visus žmogaus norus, išskyrus keturis bazinius: valgyti, gerti, kvėpuoti ir miegoti?
Atsakymas. Ne, jie taip pat ištaisomi. Jei žmogus viską, kas jame, pamažu nukreipia į Kūrėją, tai visos jo paprastas, žemos, instinktyvios kūno savybės, norai, veiksmai irgi tampa panašūs į Kūrėją.

Iš 2014 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvūnas ar žmogus?

Prieš prigimtį

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Komentarų nėra

Kabalisto suvokimo lygmenys

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalistas suvokia pasaulį dviem lygmenimis?
Atsakymas. Taip. Vienas lygmuo – materialus, kitas – dvasinis, pirmąjį žmogus suvokia savo materialiuose noruose gauti, prisipildyti, antrąjį – meilės ir davimo noruose.
Kūrėjas atsiskleidžia tarp šių dviejų savybių: gauti ir duoti, nekęsti ir mylėti.
Kitaip tariant, noras gauti malonumą – tai mūsų amžinas, prigimtinis noras. Kitas noras – tas, kurį ištaisome, kad jis duotų. Jis mėgaujausi tuo, kad užpildo ir teikia malonumą kitiems. Tarp jų ir atsiskleidžia Kūrėjas.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kas mato teisingą tikrovę?

Žmogaus, įgijusio šeštąjį pojūtį, gyvenimas

Komentarų nėra

Kaip žinoti, kad kabala nemeluoja?

Kabalos mokymasis, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai pirmąsyk išgirdote kabalistinį terminą „siela“, ar patikėjote? Iš kur žmogus žino, jog tai tiesa?
Atsakymas. Kabaloje nėra vietos tikėjimui. Kažkas kažkada tai atskleidė ir aprašė knygose. Sakykime, tikiu tuo, kas parašyta. Bet juk dar reikia suprasti, kodėl autorius taip viską aprašė. O tam reikias suprasti ir įvertinti šakų kalbą.
Kaip galiu tai atskleisti ir pamatyti, kitaip tariant, kaip galiu studijuoti tai, kas parašyta knygoje asmeniškai, o ne šiaip klausytis to, ką kažkas aprašė? Juk tiriu ne senovės istoriją ar tai, kas yra kažkur toli už okeano. Man svarbu viską suvokti, nes tai susiję su mano siela. Kabalos mokslas siūlo visa tai atskleisti.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąvokos ir kalba

Pažintis su kabala

Kaip suprasti, kad eini tinkamu keliu?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai