Klausimas. Kaip pereisime nuo pinigų prie naujos valiutos – žmonių susijungimas, jei jie kol kas vis labiau tolsta vienas nuo kito, ir kiekvienas užsidaro savo kiaute?
Atsakymas. Kitaip ir neįmanoma atskleisti, kaip gerai būti kartu, kol kiekvienas neužsidaro savo kiaute ir neišsiaiškina, kad jame nieko nėra. Būtina suvokti blogį, viso gyvenimo tuštumą, suprasti, kad individualizmas – tai mirtis.
Viskas išėjo priešingai nei tikėjomės: atrodė, kad liberalizmas ir demokratija susiję su vienybe, gerais santykiais tarp žmonių, o galiausiai pasiekėme, kad niekam nerūpi kiti, tik tegul palieka ramybėje ir netrukdo. Ar tai ir vadinama demokratija?
Pažiūrėkite, kur atsidūrėme. Esmė ta, kad žmogaus egoizmas nėra subalansuotas, ir todėl, prie ko beprisiliečiame, viskas virsta prakeiksmu. Matome, kad iš mūsų prigimties nieko gero negali išeiti.
Rodėsi, kas gali būti geriau už liberalizmą? Kokį pažangų liberalizmą mums piešė jo įkūrėjai prieš 100-150 metų, kokį nuostabų pasaulį mums žadėjo: „Demokratija – tai žmonių valdžia, kai visa visuomenė išrenka, kaip valdyti šalį geriausiu būdu.“ O galiausiai išėjo, kad mažytis elitas valdo visus kitus, atsidūrusius apačioje, skurde.
Todėl dabartinis žmogaus bandymas pasislėpti nuo šios visuomenės ir nebūti su niekuo susijusiam yra būtinas etapas prieš apsisprendimą, kad vienintelis mūsų išsigelbėjimas – vienybė.

Iš 2017 m. sausio 22 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. forumas Arose)

Daugiau šia tema skaitykite:

Neoliberalizmas nueina nuo istorinės scenos

Tik vienas dėsnis

Nelaukime, kol lazda atvys į laimę