Pateikti spalio, 2017 mėn. įrašai.


Sustabdyti uraganus

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žemę užgriuvo daugybė uraganų. Tik ką praūžė „Harvey“, vėliau „Irma“, o Meksikos įlankoje jau formuojasi naujas uraganas „Katia“.
Manoma, kad artėja dar viena uraganų banga. Iš kur tokia daugybė uraganų ir kodėl būtent dabar?
Atsakymas. Tai vyksta dėl to, kad mes žmogiškajame lygmenyje darome žalą gamtai. Kai mūsų lygmens atmetimas, teigiamų ir neigiamų jėgų sąveika, nusileidžia per gyvūninį ir augalinį lygmenis į negyvąjį (uraganai ir visa gamta yra negyvasis lygmuo), ten viskas padidėja milijardus kartų.
Komentaras. Sakote, kad mažas žmogiškojo lygmens nukrypimas virsta uraganu?
Atsakymas. Ir ne tik uraganu. Mes dar pamatysime saulės aktyvumą ir problemas iš visų pusių, kai žmoniją iš apačios skandins, o iš viršaus kepins. Tai tęsis, kol atgrasys mus nuo kvailysčių. Juk kai žmonės kenčia, jų egoizmas nebesiūlo smagintis ir tenkinti save pertekliumi, jie tik nori išlikti gyvi. Kaip tie milijardieriai, pasiruošę užsikasti savo betoninėse bombų slėptuvėse. Jie jau negalvoja, kaip išlošti biržoje ar dar kažką, jie tik nori išgyventi.
Todėl matome tokius reiškinius, kaip uraganai: jie veikia žmoniją, šiek tiek pertvarko, išjudina.
Tikėsimės, kad žmonija galų gale suvoks, kad reikia kažką daryti. Ir galbūt paklausys būtent kabalistų nuomonės, nes neras kitos išeities. Kai įvykiai nuolat kartosis ir spaus, žmonija vis tik išgirs kabalistus, nes kančios daro žmogų jautresnį kitų nuomonei.
Klausimas. Jūs manote, kad kančios žmogų privers suprasti, kodėl tai vyksta?
Atsakymas. Jis įsiklausys į kabalistų nuomonę. Pats nieko neišspręs. Viskas jau paruošta: kabalos mokslo metodika, kuri taiso žmoniją, ir kita. Žmonijai tik trūksta impulso iš apačios – noro išgirsti ir realizuoti.
Aš labai tikiuosi, kad tai įvyks greitai, efektyviai ir nelabai skausmingai. Nors be skausmo tai neįmanoma.
Klausimas. Jūs tai sakote taip be gailesčio?
Atsakymas. Žinoma. Juk matome, kad žmonija kiekvieną kartą labai greitai grįžta į savo egoistinį kelią.
Klausimas. Visi šie kataklizmai vyksta tik tam?
Atsakymas. Tik tam, kad žmogus pasakytų: „Aš pasiruošęs išgirsti, kad aš dėl to kaltas ir esu pasiryžęs tai išsitaisyti. Geriau mirtis, negu toks gyvenimas, nors ir numirti negaliu – neduoda man jėgų nusižudyti. Negaliu pats sunaikinti šito bjauraus organizmo, neturiu jėgų paimti peilį ir pasidaryti charakirį. Noriu, bet jėgų nėra. Todėl esu nelaimingas – šis organizmas gyvena, ir aš negaliu nieko padaryti“.
Ir tada žmogus pradeda klausti, kaip gi būti virš mirties, tarsi tu dabar numirei ir gimsti iš naujo.
Noriu, kad žmonija greičiau tai suvoktų ir ištikus mažiausiam uraganui, mažiausiai nesėkmei, pasakytų: „Viskas, gana! Aš supratau, kad man reikia kažką daryti. Aš esu uždaroje ekosistemoje, ją valdau ir man nelieka nieko kito, tik pasakyti, kad esu pasiruošęs – išmokykite mane teisingai tai daryti.“

Iš 2017 m. rugsėjo 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemės drebėjimai Japonijoje ir Ekvadore

Gamtos ir egoizmo kaprizai

Į harmoniją su gamta

Komentarų nėra

Kelias į visišką išsitaisymą

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar reikia iš pradžių pratintis prie ketinimo duoti egoistiškai, kad tam tikru metu kiekybė peraugtų į kokybę?
Atsakymas. Pirmiausia tai realizuojama ne visoje žmonijoje, o mažoje grupėje – dešimtuke, kai susirinkę dešimt žmonių sudaro sąjungą: „Norime tapti panašūs į Kūrėją“.
Kiekvienas atskirai to pasiekti negali, reikia, kad visi kartu imtų treniruotis, kaip vienas kitam duoti.
Tarpusavyje sudarome sutartį, kad palaikysime kits kitą, rodysime pavyzdį, anuliuosime save kitų atžvilgiu, demonstruosime tikslo svarbą būdami vienybėje. Šitaip savo dešimtuke sukuriame nedidelę konstrukciją, panašią į visą ištaisytą žmoniją, tik mažu masteliu: ne mažiau ir ne daugiau dešimties. Pagal kabalos mokslą tai optimalus variantas.
Pamažu tarpusavyje pradedame jausti ypatingas būsenas, atskleisti aukštesniuosius pasaulius, jausti tarp mūsų esantį Kūrėją  ir mus jungiančias jėgas.
Pradedame suprasti, kokios tai jėgos, kurios iš jų vadinamos „angelais“, kurios – „šventaisiais gyvūnais“ ir t. t. Pradedame jausti aukštesniąsias jėgas, tai yra davimo, meilės savybę. Ir svarbiausia, kad jų viduje veikia ypatinga jėga, savybė, vadinama „Kūrėju“ – viso, kas egzistuoja, šaltinis, palaikantis visą Visatą, kuris atsiskleidžia mums dėl mūsų atliekamų veiksmų.
Mūsų darbo rezultatas bus pojūtis, kad galime sutalpinti savyje visatą, visą žmoniją. Mums su ja dirbti nereikia. Juk jeigu sukuriame tokį dešimtuką, tai pakanka darbuotis jame, kad visa žmonija automatiškai įsijungtų į mus.
Ir tada pasijausime visiškai išsitaisę, panašūs į Kūrėją, esantį su mumis mažame rate.
Žmonija šito nejaučia, nes ji neištaisė savo savybių iš gavimo į davimą, iš egoizmo į altruizmą, o mes jaučiame. Tačiau galutiniam išsitaisymui reikia, kad pasiekę tam tikrą išsitaisymo slenkstį, iš karto pradėtume šią metodiką platinti visai žmonijai. Toks mūsų darbas.
Todėl, jei noriu priartėti prie Kūrėjo, turiu išeiti už savo dešimtuko ribų ir platinti metodiką visiems kitiems. Būtent taip artėsiu prie Kūrėjo ir dar aiškiau Jį atskleisiu.
Tai panašu į holografinį paveikslą, kurio mažame gabalėlyje (piešinyje pažymėta raudona spalva) jausiu Kūrėją labai silpnai, tarsi žiūrėčiau į pasaulį be akinių ir viską matyčiau miglotai.

Jei prie šios dalelės jungčiau kitas tokias pačias, tai paveikslas vis ryškėtų, pilnėtų, atsirastų vis daugiau detalių. Tad nesvarbu, ar atskleidžiau Kūrėją savo dešimtuke, ar didesnėje grupėje.
Viskas priklauso tik nuo raiškos: kai išeiname į didesnes mases ir prie savo dešimtuko pritraukiame daug įvairių žmonių, atskleidžiame Kūrėją vis aiškiau, ryškiau, vis labiau suprantame, vis stipriau jaučiame.
Todėl pati sistemos struktūra įpareigoja mus platinti. Daugiau platindamas, labiau atskleisiu Kūrėją, kilsiu į Jo lygmenį, kol galutinai užpildysiu visą apimtį, įjungdamas į save visą žmoniją tuo, kad jiems per save perduosiu Aukštesniąją Šviesą. Taip tapsiu lygus Kūrėjui, visiškai ištaisysiu savo sielą.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Kaip sutaikyti liberalus su konservatoriais, II d.

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip vidurinioji linija gali egzistuoti tarp priešingų šalių? Kaip tai įmanoma?
Atsakymas. Lygiai taip pat, kaip vidurinioji linija egzistuoja gamtoje, ir būtent dėl jos gamtoje yra gyvybė.
Kaip pliusas, susijungdamas su minusu, sudaro atomą? Priešingų krūvių atomai susijungia į molekules. Molekulės netgi tampa „gyvos“, organinės dėl to, kad jose susijungia priešingi krūviai.
Visos gamtos pagrindas – ne paprastas susijungimas ir ne priešprieša, o išmintis, esanti gamtoje, leidžianti dviem priešingoms dalelėms, kilusioms iš skirtingų šaltinių (Šviesos ir noro), koegzistuoti viename kūne.
Šis sambūvis atsiranda ir vystosi negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse natūraliai, be pačių kūrinių įsikišimo. Besivystydama žmonija pasiekia tokią būseną, kai pati turi savyje sukurti pusiausvyrą tarp dešiniosios ir kairiosios linijų.
Mes patys turime tai padaryti ir taip pasiekti Aukštesniąją gamtos jėgą, iš kurios kyla ir Šviesa, ir noras. O mes savo viduje turime organizuoti Šviesą ir norą pagal viduriniąją liniją.
Negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje gamtoje, taip pat žmogaus kūne, kuris priskiriamas gyvūniniam lygmeniui, visa tai vyksta automatiškai, instinktyviai. Bet žmogiškajame lygmenyje, egzistuodami kaip žmonės, kuriems reikia tapti panašiems į Aukštesniąją jėgą, turime patys sukurti tokius tarpusavio santykius.
Žinoma, tai įvyks padedant Aukštesniajai gamtos jėgai. Bet mes visur turime dalyvauti: kiekviename žingsnyje, poelgyje, išaiškinime, ištaisyme, pripildyme. Juk tokiu keliu eidami pasieksime Kūrėjo lygmenį.
Žmogus nėra negyvajame, augaliniame arba gyvūniniame lygmenyse, kurie veikia instinktyviai. Žmogus turi suprasti savo egzistavimo prasmę, jo formą, atskleisti gyvenimo paslaptį ir esmę.
Karai ir problemos tęsis tol, kol priešiškos šalys supras, kad tikslas – ne nugalėti vieniems kitus, o būti pusiausvyroje taip, kad vieni papildytų kitus. Štai tuomet jos pakils į kitą lygmenį.
JAV susiklosčiusi situacija, kai šalis suskilo į dvi priešingas šalis, suteikė galimybę išsitaisyti būtent „viduriniojoje linijoje“.

Iš 2017 m. vasario 8 d. pamokos tema „Šchinos sandara“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sutaikyti liberalus su konservatoriais, I dalis

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Ant svarstyklių rodyklės smaigalio

Komentarų nėra

Į harmoniją su gamta

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką prognozuojate dėl klimato kaitos? Kas mūsų laukia? Ko siekti?
Atsakymas. Tuose veiksmuose, kuriuos siūlo klimatologai, nematau rimto sprendimo. Nemanau, kad žmogiškasis egoizmas, be to, valstybinio lygmens, šiuolaikiniame pasaulyje, esant dabartinei politikai, kažkaip leistų susikalbėti ir spręsti iškilusias problemas. Aš tuo visiškai netikiu.
Matome, kad bėgant metams vyriausybių bukumas vis didėja. Jie negali suprasti ir valdyti vykstančių procesų. Todėl neišvengiamai daugės problemų.
Bet, man atrodo, kad žmonės iš vidaus vis tik ims suvokti, kad jie neturi kitos išeities, tik suartėti priimant sprendimus. Tai privers valdžią, vyriausybes pakeisti savo elgesį ir, galbūt, tada suartės šalys ir vyriausybės. Svarbiausia, kad nuo visų problemų ir kančių žmonėms ateis suvokimas, kad vienybė yra vienintelis išsigelbėjimas.
Bet ne dėl to, kad tai tiesiog gerai, ir mes padedame vienas kitam, o todėl, kad vienydamiesi harmoningai įsiliejame į gamtą. Juk visa gamta, išskyrus žmogų, harmoninga, ir viskas joje tarpusavyje susiję. Tik žmonių bendruomenė dėl savo egoizmo laiko save aukščiau visų kitų gamtos dalių.
Kai imsime iš vidaus suvokti, kad būtent toks požiūris sukelia visas problemas, tada mums neliks kitos galimybės – šis suvokimas atves mus į harmoniją su gamta. Ir visa įgis pusiausvyrą.
Todėl turime auklėti žmogų, kaip integralią pasaulio dalelę. Esu įsitikinęs, kad tai yra būtina.

Iš 2017 m. rugsėjo 1 d. TV programos „Kartu apie tai, kas svarbiausia. Prognozės“

Daugiau šia tema skaitykite:

Temperatūra muša rekordus

Išvengti gamtos smūgių

Klimatas. Nuo mūsų slepia tiesą

Komentarų nėra

Kaip sutaikyti liberalus su konservatoriais, I dalis

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманSusiskaidymas pasaulyje tapo toks didelis, kad būtina kuo skubiau atskleisti kabalos metodiką. Yra dvi priešingos jėgos: iš vienos pusės liberalai (1), o iš kitos – konservatoriai (2).
Nesvarbu, kuri iš jų minusas, o kuri pliusas, bet jų konfrontacija – milžiniška.


Ir ką gi padarė Kūrėjas? Ir į vieną, ir į kitą įterpė panašias dalis – žydus! Ir tarp liberalų yra žydų, ir tarp konservatorių. Žydai sudaro „galvą“, visi kiti – „kūną“. Ir jei šie žydai susijungtų tarpusavyje ir susitiktų viduriniojoje linijoje (3), tai visi likusieji – „kūnas“, taip pat susitaikytų. Daugiau nieko ir nereikia, tai – išsitaisymo pabaiga.
Pamatysite, kad visur, bet kurios kraštutinės partijos priešingose pusėse visada bus žydų. Todėl visas priešingybes reikia ištaisyti.
Visuomet visose šalyse bus taip: „pliusas“ ir „minusas“, „dešinieji“ ir „kairieji“, bet kiekvienoje dalyje bus šiek tiek žydų. Tai gali išryškėti netikėtai, tarkime, staiga paaiškėja, kad ultradešiniosios, nacionalistinės partijos vadovas – žydas.
Galbūt jis ir pats nežinojo esąs žydas, taip neseniai atsitiko Vengrijoje, kai vienas iš ultradešiniosios nacionalistinės partijos lyderių, antisemitas, netikėtai sužinojo apie savo žydiškas šaknis.
Nebūna, kad žydai nedalyvautų kokiame nors judėjime, juk jie savyje turi ištaisymo kibirkštis.
Kiekvienas lieka tos pačios nuomonės: minusas lieka minusu, o pliusas – pliusu. Pasipriešinimas vienų kitiems didžiulis – lygus abiejų pusių pasipriešinimų sumai (R R1+R2). Vyksta tokie aršūs ginčai, kad jie yra pasiryžę net užmušti vieni kitus. Rusijoje revoliucijos, pilietinio karo metu dvi pusės iš tikrųjų žudė viena kitą.
Ir kaip gi tarp tokių priešiškų jėgų sukurti viduriniąją liniją? Tam skirta kabalos metodika – kalbėjimasis prie „apskritojo stalo“, jo rezultatas ir bus vidurinioji linija.
Liberalai save visiškai diskreditavo – tai jau nebe liberalizmas, o apgaulė, iškraipyta demokratija, netikras pliuralizmas. Visi „demokratiniai“ principai supuvo ir sudūlėjo. O konservatoriai, iki šiol buvę šešėlyje, tik dabar išėjo į avansceną.
Galų gale paaiškės, kad tai dvi tolygios jėgos, tik kiekviena pasireiškia savaip. Bet stiprumu jos visiškai vienodos. Ir jei tarp jų nepradės veikti kabalos metodika, kurianti viduriniąją liniją, kils karas. Tarp „minuso“ ir „pliuso“ įvyks trumpas jungimas.
Galima neabejoti, kad jei, užuot kilusios į viršų ir susijungusios viduriniojoje linijoje, jos kausis apačioje, būtinai kils karas: arba pilietinis, arba net pasaulinis.

Iš 2017 m. vasario 8 d. pamokos tema „Šchinos kūrimas“

Komentarų nėra

Viskas prasideda nuo taško širdyje

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas sieja rešimot, sielą ir tašką širdyje?
Atsakymas. Taškas širdyje – tai sielos pradžia. Joje yra rešimot – dvasiniai informaciniai genai („m/n“)


Siela – tai konglomeratas, taškų širdyje su rešimot rinkinys, jie apdirbo save tokiame lygmenyje, kad sukūrė tarpusavyje altruistinių ryšių tinklą, ir jame jaučiamas Kūrėjas. Būdami šios būsenos jie jaučia ryšio charakterį, jo pasireiškimą ir tai vadinama Kūrėju.
Viskas prasideda nuo taško širdyje ir tik po to vystomi rešimot iki kol sukuriama siela.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rešimo ir vitalinė siela

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Komentarų nėra

Neįkainojamas Baal Sulam indėlis

Baal Sulamas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kas nors iki Baal Sulamo rašė komentarus „Knygai Zohar“?
Atsakymas. Buvo komentarų, bet nedideli, trumpi. Baal Sulamas rašė, kad visi ankstesnieji komentarai „Zohar“ neapėmė net dešimties procentų šios knygos, ir visi buvo išmėtyti, nepilni.
Tad jis vienintelis, parašęs išsamius komentarus „Knygai Zohar“ ir keturis jos įvadus. Todėl prieš pradedant skaityti pačią knygą, reikia juos išstudijuoti, juk be jų nieko nesuprasime.

Iš 2016 m. spalio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

„Zohar“ – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Išsklaidyti mitai apie kabalos mokslą

Komentarų nėra

Kuo geras dvasinis pasaulis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinis pasaulis geras? Kuo jis geresnis už šį?
Atsakymas. Kas suvokia dvasinį pasaulį – žino viską. Jis viską gali, viską moka. Jis jaučiasi amžinai egzistuojąs, vientisas, pripildytas, laimingas. Trumpai tariant, jaučiasi absoliutu.

Iš 2017 m. birželio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti – užpildyti artimo norus

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Kam mums dvasiniai pasauliai?

Komentarų nėra

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Aš sutinku gyventi Žemėje amžinai aukščiausio klestėjimo būsenoje. Darbo pakankamai, užteks ilgam…
Atsakymas. Mąstote kaip užsižaidęs vaikas, kurį verčia miegoti, o jis užsispyręs šaukia, kad dar nebaigė žaisti. Tačiau tai praeis. Žmonija pradeda suprasti, kad visa tai – tik žaisliukai.
Dėl to, jeigu gyvenimas neužpildytas aukštesniuoju tikslu, kuris baigiasi ne gyvūninio kūno egzistavimu materialiame pasaulyje, tai jis – beprasmis.
Matome šiandien mūsų kartos požiūrį į gyvenimą. Jiems rūpi narkotikai, jiems nieko nereikia, jie pavargę, nenori dirbti, nenori mokytis. Galbūt dar liko noras uždirbti pinigų… Tačiau, koks to tikslas? Iš esmės, matome, kad žmonija degraduoja.
Kabala aiškina, kad tai – dėl vėluojančio dvasinio vystymosi. Mes kaip pernokusios uogos, pradedančios po truputį pūti. Tokia dabartinė žmonijos būsena.
Dėl to mums reikia galvoti ne apie tai, kaip amžinai gyventi gyvūniniame kūne, o kaip pasiekti tikrą gyvenimą: amžiną, begalinį, tobulą, dvasinį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Atėjo metas suaugti

Komentarų nėra

Kaip susidoroti su gėda?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistas susidoroja su gėda, juk tai pats stipriausias, pats nekenčiamiausias jausmas?
Atsakymas. O dėl ko jam turėtų būti gėda? Juk jį valdo Kūrėjas. Jei turite problemų, eikite pas Jį ir aiškinkitės.
Kabalistas nesijaučia kaltas dėl nieko. O jeigu jaučiasi, tai patiria baisią sąžinės graužatį todėl, kad jo padidėjęs egoizmas įtikina jį, neva jis pats kažką padarė, užprogramavo savo gyvenimą, reagavo netinkamai, pakenkė žmonėms.
Bet argi tai daro jis? Ne, tai daro Kūrėjas. Kas žmogus toks, ką jis iš viso pats daro savo gyvenime?! Šios būsenos specialiai sukurtos, kad galiausiai save įvertintume teisingai.
Toks požiūris aprašytas visose kabalistinėse knygose. Tik taip galime viską tinkamai vertinti. Žinoma, ne tam, kad atsikratytume atsakomybės. Tikrai ne! Tokiu būdu užimame poziciją, kai mes – kūrinys – norime pritraukti mus supančią šviesą, kad galėtume valdyti savo būsimą būseną, tačiau – tik per Aukštesnįjį pasaulį.
Komentaras. Vadinasi,  kabalistas nebijo nei gėdos, nieko…
Atsakymas. Jei tu esi su Kūrėju, ir jis kiekvieną minutę tave valdo, be to, tu gali paprašyti Jo pagreitinti tavo vystymąsi, tada jis taps visai kitoks, ir pasaulis taps paprastesnis, ne toks supainiotas. Juk jame egzistuoja tik viena paprasta šviesa. Aš siūlyčiau tai pamatyti visiems.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėda išgelbės pasaulį

Kasdienė ir dvasinė gėda

Gėda netapti žmogumi

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »