Klausimas. Dvasiniame pasaulyje yra „angelai“, o materialiame – „gyvūnai“. Mūsų pasaulyje sakome, jog „šuo žmogaus draugas“, ar kabalistas turi angelą (jėgą), su kuriuo draugauja?
Atsakymas. Visa, kas yra dvasiniame pasaulyje, projektuojama mūsų pasaulyje. Kiekvienas mūsų pasaulio gyvūnas turi savo dvasinę šaką, žmogus taip pat.
Aukštesniajame pasaulyje yra siela ir ją supančios jėgos. Mūsų pasaulyje yra žmogaus kūnas ir kiti jį supantys kūnai.
Klausimas. Ir to pakanka kabalistui? Mūsų pasaulyje tiek daug gyvūnų, tiek daug skirtingų reiškinių, o dvasiniame pasaulyje – vienos jėgos. Ar nenuobodu? Neprimityvu?
Atsakymas. Manding šuo gerokai primityvesnis nei jo dvasinė šaknis.
Bet kuri dvasinė šaknis minimaliai atsispindi savo žemiškoje šakoje. Kaip kad dvasinis žmogus atsispindi žemiškame žmoguje. Ką turime savyje iš to dvasinio pavidalo? Praktiškai nieko. Tik punktyrinė linija nuo mūsų iki jo, kurią mums reikia pereiti.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Dvasinės materialių objektų šaknys

Kas te, už laimės viršūnės?

Klausimas. Žmonijos istorija – tai stipresnio ir labiau pažengusio agresija silpnesniojo atžvilgiu. Jei kentėtų akmenys, o ne žmonės, į tai būtų galima žiūrėti paprastai, kaip į filmą. Bet juk kenčia žmonės. Ar tai irgi filmo dalis?
Atsakymas. Man sunku atsakyti į klausimą, „Kas kentėjo?“ Iš esmės, kentė mūsų egoizmas.
Tad galiausiai, kai išsitaisome, būdami ištaisytos būsenos nejaučiame, kad kentėme mes: kentėjo kažkas, nuo ko atitrūkome ir pakilome į visiškai kitą, priešingą lygmenį.
Išeitų, kad kabalistai kildami dvasinio suvokimo pakopomis atskleidžia tikrąsias būsenas, o praeities su savimi nesieja. Jie kančias sieja su egoizmo valdžia.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios?

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Ar galima išvengti kančių