Klausimas. Robotas, dirbtinis intelektas neturi egoizmo. Ar jis gali būti laisvas?
Atsakymas. Laisvė – tai pakilti virš savęs į kitą lygmenį. Ji jaučiama ankstesniojo lygmens atžvilgiu. Tuomet galėsi būti laisvas.
Kito lygmens atžvilgiu vėl esi nelaisvas. Esi po juo, ir turi pakilti virš jo, kad vėl taptume laisvi. Ir taip iki paskutinės pakopos, kur tampi lygus su Kūrėju.
Tai pats aukščiausias laisvės lygmuo, kai visi kiti lygmenys ir yra po tavimi. Tai turime pasiekti.
Laisvė – mūsų galutinė būsena, mūsų tikslas. Kabala padeda tai pasiekti.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Nuo ko prasideda valios laisvė

Valios laisvės beieškant, III d.

Klausimas. Sakote, kad esame dvigubi egoizmo vergai. Kodėl dvigubi?
Atsakymas. Mat pildome visus egoizmo reikalavimus ir nesuvokiame, kad esame jo vergai, t. y. esame dviguboje paslėptyje.
Klausimas. Kodėl žmogus, tapdamas Kūrėjo vergu, įgyja absoliučią laisvę?
Atsakymas. Esmė ta, kad nekalbame apie mūsų gyvūninį kūną. Juk jeigu tesi kūrinys, sudarytas iš norų ir proto, iš širdies ir smegenų, tai tavyje nėra jokios asmeninio veikimo programos.
Bet kai klausiu: „Dėl ko egzistuoju?“,– tai jau ne be kūno klausimas, o to, kas aukščiau gyvūninės egzistencijos. Užduodamas sau šį klausimą, susimąstau, kokią programą įgyvendinu, kokią programą renkuosi sau – dėl ko?
Egoizmas sudarytas taip, kad laiko mane žemesnėje gyvūninėje pakopoje ir sako: „Egzistuoji, kad užpildytum savo materialius norus iki tol, kol jie yra“. Ir aš juos nuolatos pildau. Bet laikui bėgant ši programa blėsta, tolygiai leidžiasi žemyn ir žmogus jaučia, kad baigiasi jo gyvenimas.
Iš tikrųjų niekas nesibaigia. Tiesiog egoistinė programa sukurta taip, kad ji pamažu atveda mus į būseną, kai daugiau nebenorime prisipildyti ir todėl viskas baigiasi, telieka mirtis, t. y. nenoras gauti daugiau pripildymo.
Bet yra dar kita programa, kai nuo pat pradžių nenoriu gyventi vien tenkindamas savo kūno norų, nes suprantu, kad esu jų vergas. Nematau tame jokio egzistavimo tikslo ir jaučiu, kad mano gyvenimas beprasmis.
Egoistinė programa, vystydamasi, specialiai veda mane kažkur tolyn, rodydama savo beprasmiškumą ir aš pradedu jausti, kad man neverta gyventi. Matome tai žiūrėdami į naująją kartą, kuri ieško, kaip užsimiršti.
Todėl reikia atverti sau tikrąją gyvenimo prasmę. Jeigu ji melaginga, tai ji slypi visur, nes tas pats egoizmas padeda man surasti visokius pomėgius, pvz., futbolas ir aš krentu į mažus mūsų pasaulio malonumus, tapdamas jų vergu.
Arba vystausi toliau ir noriu rasti tiesą – tai, kas yra aukščiau mano juslių. Nenoriu prisipildyti materialiais malonumais ir tik juose matyti gyvenimo prasmę, noriu žinoti, kad egzistuoju aukščiau jų. Ir tuomet man kyla vienas didelis klausimas: ką daryti, kaip ko nors pasiekti? Kitaip tariant, man reikia save perprogramuoti, pakilti virš manyje esančios egoistinės programos ir siekti tik tikslo.
Naujoji programa iš tikrųjų leidžia suvokti naująjį tikslą ir aš privalau ją įgyvendinti. Bet ji kuriama neigiant ankstesniąją programą ir todėl priešpriešoje tarp dviejų programų, tarp jų skirtumų, jaučiuosi laisvas, kildamas virš ankstesnės programos ir ateidamas prie tikrosios.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

Ateities žmogus

Atskleisti gyvenimo prasmę