Klausimas. Kai kalbame, kad vienybė aukščiau visko, ar čia yra kokios nors ribos?
Atsakymas. Vienybė ribų neturi ir negali turėti, juk vos tik ją pasiekiame, iškart kyla naujos kliūtys ir mes vėl turime eiti prie naujų ribų. Tai ir yra kilimas per 125 pakopas.
Pasiektoje vienybėje atskleidžiame Kūrėją, kitaip tariant, bendrą jėgą, darniai, draugėn sujungiančią savyje priešingas jėgas – teigiamą ir neigiamą, šviesos jėgą ir noro jėgą, pliusą ir minusą, šviesą ir tamsą.
O kas tarp šviesos ir šešėlio? Kas juos jungs kaip pliusą ir minusą variklyje ar kitame prietaise? Šis prietaisas – tai mūsų pastangos, kurias dedame, kad darniai sujungtume visus pliusus ir minusus, visus teigiamus ir neigiamus gamtos reiškinius, kad jie mums neatrodytų priešingi.
Mėgindami taip juos tarpusavyje sujungti, ištaisome save. Patys atsiduriame tarp teigiamų ir neigiamų jėgų, ir ten susijungiame su Kūrėju, susiliejame su Juo.
Kūrėjas – tai visų gamtos jėgų harmonija, įskaitant mus, t.y. žmogų, kuris harmoniją sukuria savyje.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“ pirmosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslas: kelias į aukščiausią harmoniją

Kelias viršun iš tamsios egoizmo šachtos

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Per visą žmonijos istoriją dauguma tautų ir šalių per karus, naikinimus išnyko iš Žemės paviršiaus. Kaip į tai žiūri kabala?
Atsakymas. Nesijaudinkite! Niekas nedingsta.
Viskas, kas buvo, dar iškils. Atsiskleis visi rešimot – informaciniai dvasiniai duomenys. Negali būti, kad kas nors išnyktų. Visa tai – noras gauti ir noras duoti – dvi jėgos, kurios sąveikauja tarpusavyje ir kažkaip laikinai uždengia kits kitą.
Lygiai taip nėra mirties – viskas vyksta mūsų vaizduotėje.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Dvasinis genas

Klausimas. Kas yra humoras dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas. Humoras – tai proto gebėjimas rasti ypatingą išeitį: ne racionalų, tame lygmenyje, kur jis yra, bet aukščiau racionalaus. Štai tuomet ir yra geras humoras, proto sužibėjimas.
Tai tikėjimas aukščiau žinojimo, kai pakyli aukščiau įprastinio mechaninio mąstymo. Todėl kabalistai itin gerbia humorą, gerus anekdotus, šmaikščius pasakojimus.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Humoras – apsauga nuo nerimo

Klausimas. Jeigu žmogaus egoizmas didžiausias pasaulyje, vadinasi jis pats nelaisviausias žmogus?
Atsakymas. Žmogus išnaudoja savo egoizmą tam, kad pakiltų virš jo.
Egoizmas – tai ta jėga, virš kurios pakildami visuomet jaučiame vis didesnę laisvę. Negaliu jaustis laisvas, jeigu nesijaučiu nelaisvas.
Todėl kabala grindžiama dviem parametrais: Kūrėjas ir kūrinys – didžiulė davimo bei meilės savybė ir didžiulis egoizmas.
Klausimas. Kitaip tariant, dėkoju Kūrėjui už tai, kad turiu didžiulį egoizmą ir panorau nuo jo atsiplėšti?
Atsakymas. Privalai. Tai, kas aukščiau kitų, to ir egoizmas didesnis. Kaip kitaip jis pakils?

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Valios laisvės paieškos, I dalis

Visiška laisvė

Dvasinė ir materialioji laisvė

Visi jaučia, kad pasaulį ištiko visuotinė krizė. Anksčiau buvo bandoma tai nutylėti, bet po 2008 m. finansų griūties teko pripažinti, kad krizė egzistuoja. O dabar, po visų Europos įvykių, bendrosios ES rinkos ir imigrantų problemų, po Amerikos prezidento rinkimų, smarkiai pakoregavusių kursą, mūsų pasaulis pradeda jausti, kad jame vyksta labai rimtų pokyčių.
Prie viso to dar prisideda revoliuciniai technikos, technologijų pokyčiai, visuotinis atšilimas, daugybė bedarbių, neįprastų reiškinių gamtoje ir visuomenėje, šeimų irimas, staigus narkotikų vartojimo augimas, neviltis ir labiausiai paplitusi liga – depresija.
Todėl dabartinę pasaulio būklę neabejotinai galima pavadinti kritiška.
Be to, egzistuoja naujo pasaulinio karo grėsmė ir daug kitų problemų. Kyla klausimas – kaip išvesti žmoniją iš šios krizės į geresnę būklę? Apie tai mąsto kiekvienas normalus žmogus, norintis gyventi gerai, saugiai ir auginti vaikus, žinodamas, kad jų ateitis bus geresnė.
Dabartiniame pasaulyje neturime daug vilčių dėl geros ateities – nei sau, nei savo vaikams. Todėl žmonės instinktyviai vengia kurti šeimas ir prisiimti atsakomybę. Ar galima ką nors pakeisti, kad bendra padėtis pagerėtų? – Pasaulis to reikalauja, ir visose šalyse auga vidinė įtampa.
Susidaro įspūdis, kad žmonija išklydo iš kelio, gal net seniai, bet tik dabar tai suprato. Tarsi ilgai važiavęs žmogus staiga suvokia, kad nuklydo į kitą pusę ir nebežino, kaip rasti teisingą kelią. Net nežinia, kaip patekti į tą tašką, nuo kurio išklydo iš kelio.
Tai iš mūsų reikalauja itin rimto požiūrio, nes neaišku, kur atsidūrėme, ir svarbiausia dabar nepridaryti dar daugiau klaidų. Juk į žmonijos rankas patekusios jėgos yra labai galingos ir pavojingos. Vienintelis kelias iš krizės – naujų, altruistinių visuomenės ir žmonijos vertybių formavimas.
Tai reiškia, kad neįmanoma rasti sprendimo jokiame kitame lygmenyje ar plane, tik integraliajame švietime, kuris būtinas žmonėms. Neturime galių pakeisti gamtos suteiktų sąlygų, bet viskas priklauso nuo mūsų tarpusavio santykių: šeimoje, tautoje, šalyje, tarp visų partijų ir srovių, taip pat tarp šalių ir apskritai visame pasaulyje.
O žmonių santykius galima ištaisyti tik auklėjant. Taip, kaip matydami besipešančius vaikus visi supranta, kad jiems trūksta auklėjimo. Beprasmiška juos barti ir bausti – niekas nepadės, tik auklėjimas. Gavę daugiau žaislų, jie tik dar labiau susipeš. O jei į jų rankas pateks pavojingi žaislai: lazdos ir akmenys, tai jie gali sužeisti vienas kitą.
Taigi, žmonijai reikia tik vieno – auklėjimo, o ne naujų technologijų. Žmogaus auklėjimas – pati jautriausia ir efektyviausia pokyčių sritis.
Pasaulyje visko yra apsčiai, nėro jokio maisto produktų stygiaus. Užuot išmetus trečdalį maisto produktų, jais būtų galima pamaitinti visus badaujančiuosius ir dar liktų. Lygiai taip pat nėra drabužių trūkumo.
Visa problema – tik netinkami mūsų tarpusavio santykiai, dėl kurių negalime taip sutvarkyti gyvenimo, kad visiems būtų gerai. Nestinga nei energijos šaltinių, nei išteklių, reikalingų žmonėms. Tai kodėl gi jų negauna visi? Todėl, kad mes nesirūpiname kiekvienu!
Juk kiekvienas jaučiasi užtikrintas tada, kai jam geriau nei kitiems. Jei per mėnesį uždirbu tūkstantį, o tu tik aštuonis šimtus, tai aš jaučiuosi gerai. Man būtina vertinti save, lyginant su kitu, ir mano egoizmui gera, kai kitas turi mažiau.
Todėl žmonijai reikia išmokti rūpintis kiekvienu. Tam reikia dviejų dalykų: pirma – įstatymų, neleidžiančių kenkti kitiems, antra – auklėjimo, priverčiančio žmogų veikti kitų labui.

Iš 2017 m. sausio 26 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. Aroso forumas)

Daugiau šia tema skaitykite:

Internetas eina per chaosą į Šviesą

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Susieti vienu tinklus

Klausimas. Kokia tai būsena, kai žmonės jaučiasi esą kaip viena visuma?
Atsakymas. Tai su niekuo nepalyginamas jausmas. Mūsų pasaulyje nėra tokių pojūčių. Atplėšdami save nuo egoizmo ir savo altruistinę, manyje gimusią dalį prilipdydami prie kitų draugų, kurie irgi atnešė savo altruistinę dalį į bendrąją sistemą, drauge sukuriame šių dalelių visumą.
Tarkime, atnešu šviesą į bendrą sistemą, ir kartu su manimi, kiekvienas mano draugas taip pat nukreipia į čia savo šviesos dalelę. Galiausiai susijungiame savo norais pakilti virš savęs ir susilieti altruistinėmis jėgomis. Tai altruistinių jėgų bendras susiliejimas, vadinamas „siela“.
Beje, siela – bendra visiems, ir kiekvienas, kas prisijungia prie dešimtuko centro, pajaučia bendrą sistemą, vadinamą siela.

Klausimas. Jungianti žmones energija, jėga – nekintantis dydis?
Atsakymas. Pati sistema stabili, bet mūsų atžvilgiu ji nėra pastovi, nes ją suvokdami nuolatos judame. Kitaip tariant, sistema nekinta, o mes jos atžvilgiu visąlaik judame, kad vis labiau ją pasiektume.

Iš 2016 m. spalio 30 d. iš pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos ledynmečio pabaiga

Griežtai susijusioje sistemoje

Amžinai nauja mano siela

Klausimas. Iš mūsų pasaulio išėjusi siela pati sprendžia, kada jai įsikūnyti naujame kūne, ar tą sprendimą priima Kūrėjas?
Atsakymas. Kadangi visi esame tarpusavyje susiję, tai šiuo atžvilgiu nėra jokio laisvo pasirinkimo. Kiekvienas iš mūsų yra didžiulės, bendros, uždaros sistemos dalis, todėl mūsų judėjimas griežtai ribojamas ir numatytas be išimčių.
Mes tik galime jį pakeisti iš pliuso į minusą, iš minuso į pliusą kaip binarinėje sistemoje kompiuteryje ir ne daugiau.
Mes iš anksto įjungti į vieną sistemą ir visiškai priklausome vieni nuo kitų, kaip maži dantratukai vienoje sistemoje. Tad vieno siela negali atsiskleisti bet kokiomis būsenomis, ji susijusi su visomis kitomis.
Viskas iš anksto užprogramuota visoje sistemoje iki pat jos galo: kada gimti, kada mirti, kaip save pozicionuoti kitų atžvilgiu. Viena, ką galime atlikti, – greičiau vesti sistemą geru keliu jos visiško ištaisymo per save ir kitus link.
Klausimas. Norite pasakyti, kad Kūrėjas priima sprendimus atsižvelgdamas į aplinkybes?
Atsakymas. Kūrėjas apskritai nepriima jokių sprendimų. Mes iš anksto esame apibrėžtoje, griežtoje aukštesniojo pasaulio sistemoje. Ji egzistuoja ir funkcionuoja savyje ir todėl jai nereikia jokios ypatingos aukštesnės jėgos.
Mes keliame norą (MAN) ir pagal tai gauname reakciją iš sistemos (MAD). Kitaip tariant, egzistuojame idealios sistemos atžvilgiu ir viskas priklauso nuo to, kokius signalus jai siunčiame. Kaip ją veikiame, tokį atsaką ir gauname.
Ši bendra sistema vadinasi Kūrėju. Ji nepriima jokių sprendimų, nes ji – Absoliutas. Mes priimame sprendimus. Mes ją paleidžiame, mat įeiname į ją kaip sudedamoji dalis ir priklausomai nuo to, kaip su ja susijungiame sulaukiame iš jos reakcijos.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos gyvenimas

Kas vyksta su siela po mirties?

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Klausimas iš Facebook. Viena vertus sakote, kad žmonija vienaip ar kitaip susijungs ir nebus sienų. Kita vertus, šiandien visi turi gyventi neišeidami iš savo sienų ir ugdyti tautą. Kokių vis dėlto jūs politinių pažiūrų – kairiųjų ar dešiniųjų?
Atsakymas. Jokių. Suprantu, kur mus veda gamta ir patariu visiems išmokti šią tendenciją ir jos laikytis, nes prieš gamtą neisi.
Klausimas. Tačiau keliančiam šį klausimą žmogui, gamta – kairioje pusėje, juk vis tiek pasaulis eina vienybės link…
Atsakymas. Gamta negali būti kairėje pusėje. Ji jungia mus virš visų prieštaravimų, veikdama pagal principą „visus prasižengimus uždengs meilė“.
Tai reiškia, kad priešingos pusės turi išsiaiškinti, suprasti, tinkamai įvertinti visus „prasižengimus“, atlikti rimtą darbą, kai nepaisant vieni kitų neigiamų savybių, kai abi pusės jas įsisąmonina, jie tarpusavyje kuria ryšių sistemą, kurioje atsiskleidžia meilė.
Iš prigimties visi nekenčiame kits kito. Jeigu pasikapstysime giliau, rasime problemą. Kiekvienas iš mūsų visiškas individualistas, nusileidęs iš atskiros ypatingos šaknies bendroje sistemoje. Tad mes visiškai priešingi vieni kitiems. Turime išmokti, kaip kurti ryšius nepaisant mūsų priešingybių, tarsi virš savęs statytume antrąjį aukštą.
Kabalos mokslas moko mus šių gamtos dėsnių.

Iš 2016 m. sausio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skatinimo jėga

Eikime geruoju keliu

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Klausimas. Mūsų pasaulyje Mašijach bėn Josef įsikūnijimas buvo Ari. Ar galima sakyti, kad Baal Sulamas – Mašijach bėn David?
Atsakymas. Esmė ta, kad Mašijachas – tai ne tiesiog vienas žmogus, tai siela, kuri dirba bendroje sistemoje, ir todėl ji mūsų pasaulyje neįsikūnija per vieną asmenybę ir apima visą laikotarpį.
Mašijach bėn Josef laikotarpį atstovavo Ari, Baal Šėm Tov, visi jo didūs pasekėjai iki tol, kol šis judėjimas užgeso XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje. Jis atgimė iš naujo XX a. pradžioje, jau kaip Mašijach bėn David. O kaip viskas eis toliau – neaišku. Tai gali užtrukti dar dešimtis, o gal net ir šimtus metų.
Todėl šiandieninis mūsų judėjimas siekiant sukurti visuotinį ryšį, kol pasieksime visuotinę meilę tarp visų tautų, ir yra pilna Toros (ištaisymo metodikos) realizacija. Būtent tai turime atlikti. Tai mūsų misija.

Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Mašijach bėn Josef – tai dvasinė būsena, kurią didis kabalistas Ari įvedė į bendrą, sudužusią, visą žmoniją apimančią sielą, vadinamą „Adam po nuopuolio“.
Savo ištaisymais Ari atvedė ją į ypatingą būseną, kurią parengė visos atskiros sielos, vienos bendros, didžiulės Adam sielos dalelės, kad būtų galima atkurti tinkamus ryšius pasitelkus kabalistinę metodiką.
Tad pradedant nuo Ari laikų (XVI a.) ir toliau, leista studijuoti ir naudoti kabalos mokslą siekiant sujungti žmonių sielas tarpusavyje ir statyti Trečiąją Šventyklą.
Žmonija turi sukurti tokį ryšį, kur tinkamai derėtų visiškai visos sielos: tos, kurios drauge su Abraomu, Moze ir Jėšua praėjo visas kritimo ir taisymo pakopas, kilimą iki Pirmosios ir Antrosios Šventyklų, ir tie, kurie paliko šią sistemą dar Senovės Babilone.
Taip, po to, kai žmonija tinkamai susimaišė, kiekvienas žmogus turi galimybę studijuoti kabalą, taisyti save, dėlioti bendrą sielą it mozaiką.
Po Ari tokios būsenos buvo ir jo didis pasekėjas Baal Šėm Tov ir jo mokiniai, kurie atliko visa, kas įmanoma, kad bent jau ištaisytų žydišką žmonijos dalį ar bent jau tą dalį, kuri ėmė vadintis „hasidizmu“, nes pirmoji pakopa, kurią būtina visiems pasiekti – tai Hėsėd.
Tam reikėjo pakilti virš savo egoizmo ir padaryti taip, kad ne jis valdytų žmogų, bet kad žmogus galėtų valdyti ego pakilęs virš jo.
Todėl yra du Mašijachai. Pirmasis – tai Mašijach bėn Josef (Jėsod pakopa). Jo paskirtis pakelti žmoniją iki davimo savybės su ketinimu duoti, iki Binos savybės, hasidizmo savybės. Josef – tai teisuolis (cadik), neliečiantis egoistinių savybių ir taisantis tik altruistines. Jo padedami nepasiekiame meilės, tik užmezgame tinkamus tarpusavio santykius, bet nepraninkame vieni į kitus.
Antrasis – tai Mašijach bėn David (Malchut pakopa), kuri leidžia ištaisyti pačius egoistiškiausius mūsų norus, kad gautume su ketinimu duoti, t. y. kad pasiektume meilę, kad susilietume vieni su kitais ir su Kūrėju. Jau turėtume būti šios būsenos. Bet, deja, kad jos pasiektume, dar daug ką reikia atlikti.

Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“