Klausimas. Kokia pakopa turėtų būti po demokratijos?
Atsakymas. Į valdžią ateis ne „demokratai“, publikos išrinkti už gražius pažadus ir šypsenas, o rimtesni ir atsakingesni žmonės. Jie darys tai, ko tikrai reikia visuomenei, šaliai ir pasauliui, ne populizmo ar savireklamos tikslais.
Atsakingumas – štai ko trūko visą praėjusį, vadinamąjį „demokratinio“ valdymo, periodą. To pavyzdys – Europos valstybių lyderiai, atvėrę savo sienas pabėgėliams.
Visi šie sprendimai buvo priimami be išankstinio apskaičiavimo ir teisingo vertybių prioriteto nustatymo. Šitaip Europos šalys tiesiog save palaidojo.
Klausimas. Demokratai tvirtino, kad jų dėmesio centre – žmogus?
Atsakymas. „Žmogus“ demokratijoje – masės, bet jos negali teisingai pasirinkti. Iš vieno pretendento į vyriausybės vadovus girdėjau, kad jam trūksta dviejų milijardų dolerių tikslui pasiekti, jeigu jis turėtų tiek pinigų, visa kita būtų tik technikos reikalas. Dėl reklamos perkamos masinės informacijos priemonės: televizija, radijas, spauda, o po rinkimų šios išlaidos atsiperka dvigubai.
Štai taip mūsų laikais renkami vadovai – viskas priklauso tik nuo reklamos, juk publika renka pagal paprastą balsų skaičių. Ar jums ši sistema neatrodo ydinga? Demokratija galima, esant išsimokslinusiai, apsišvietusiai liaudžiai, žinančiai, ką daro. Joje gali būti nuomonių skirtumų, tik sąmoningų, o ne įpirštų reklamos, sprendžiančios, kam skirti publikos simpatijas.
Dabar visa ši demokratija tikrinama ir bus koreguojama. Ateityje žmonės rinks tuos, kurie turi ryšį su Aukštesniąja gamtos jėga, Kūrėju. Niekas nesugebės valdyti pasaulio, tik žmonės, pasiekę dvasinį pasaulį. Kas daugiau gali žinoti, kaip valdyti šį pasaulį, ypač šiais laikais, jam tampant bendra sistema?
Visuomenė gali rinkti demokratiškai, bet tam ji turi būti ištaisyta. O kol kas laisvė reiškia, kad žmogus gali daryti viską, kas į galvą šauna.
Tikrajai demokratijai reikia išsilavinusių žmonių, suprantančių, kokiame pasaulyje, kokioje gamtos sistemoje gyvena, ir ko reikia, kad ryšys su gamtos sistema, vadinama Kūrėju, dar labiau sustiprėtų.
Baal Sulamas straipsnyje „Paskutinioji karta“ rašė: „Nereikia apsirikti, kalbant apie šiuolaikines demokratijas, juk jos įvairiausiomis gudrybėmis apgaudinėja rinkėjus.
Ir kol masės netaps protingesnės ir nesupras apgaulės, dauguma rinks pagal užsakymą iš viršaus. Ir pagrindinis triukas toks, kad kandidatus pirmiausia išliaupsina, reklamuodami jų išmintį ir teisingumą, o masės patiki ir išrenka. Bet šis melas niekada netampa tiesa.“

Iš 2017 m. sausio 29 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. Aroso forumas)

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

Išėjimo iš krizės planas, III dalis

Susieti vienu tinklu