Klausimas. Ar kabalos mokslo požiūriu verta ieškoti nežemiškų civilizacijų?
Atsakymas. Kai kalbame apie kažką, kas egzistuoja, turime omenyje, kad tai egzistuoja savęs suvokimo ir to, ką mes stebime, atžvilgiu.
Viskas, ką žmogus stebi, yra jame. Todėl, jei tarkim yra planeta Marsas, tai ji yra žmoguje, kaip kažkokio noro išraiška. Ar yra Marse gyvybė? Ką reiškia gyvybė? Kažkokios baltyminės materijos savybės?
Kalbant apie gyvenimo tikrovės suvokimą, gyvybės nėra niekur. Viską, ką aš tyrinėju – tyrinėju tik savyje. Visi dėsniai, viskas, ką aš matau, stebiu, jaučiu – visa tai yra manyje.
Klausimas. Jei žmogus gimė tarkim 1940 metais, kada manęs dar nebuvo, kaip jis gali būti mano dalis?
Atsakymas. Viskas atsiskleidžia stebėtojo atžvilgiu. Todėl istorija, kuri kaip mums atrodo tęsiasi jau tūkstančius ir net milijardus metų, jos atskaita, žymės, grandinės, laiko ašys, veiksmai – visa tai yra kiekviename iš mūsų.
Klausimas. Taigi, nėra nei istorijos, nei dinozaurų?
Atsakymas. Nieko, viskas manyje. Taip jungėsi mano norai, kurie paliko manyje ypatingų prisiminimų. Tai ne materija, o informacinis įrašas.

Iš 2016 m. sausio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Be žmogaus nėra Visatos

Žvilgtelėti už Didžiojo sprogimo taško

Įkalinti Visatoje