Klausimas. Kas yra žmoguje esanti „dykuma“?
Atsakymas. Dykuma žmogaus viduje – tai jo egoistinis troškimas, kurio negalima nedelsiant ištaisyti. Tačiau žmogus turi ateiti į šią „dykumą“ ir pasistengti joje gyventi, kad iš jos išeitų į „žemę, kur teka pienas ir medus“.
Todėl mūsų protėviai pradėjo nuo dykumos: Abraomas išėjo į dykumą, nusileido į Egiptą, grįžo į Bėr Šėvą (miestas dykumoje – vert. past.) ir t. t. Izaokas, Jokūbas – visas jų gyvenimas buvo susijęs su dykuma. Mozė pabėga iš faraono namų ir susitinka dykumoje su Itro, kerta dykumą.
Žinoma, čia daugiau kalbama apie dvasinius, o ne materialius veiksmus. Bet tai vyko ir materijoje pagal egzistuojantį dėsnį, kad kiekviena dvasinė jėga kartą turi prisiliesti prie savo materialiosios šakos ir atspausti tą pačią tvarką materialiame pasaulyje.
Tad turime suprasti, kas yra dykuma, ir kaip ją paversti žydinčia, derlinga žeme, kaip parašyta Toroje. Tai priklauso ne nuo pervažiavimo į kitą vietą, kaip mūsų pasaulyje. Dvasiniame pasaulyje pakeisti vietą reiškia pakeisti savo vidines savybes.
„Vieta“ dvasine prasme yra vidinis žmogaus noras. Ir jeigu mano vidinis noras yra kaip dykuma, tai aš gyvenu joje. Jei mano troškimas yra kaip jūros krantas ar sodas, tai ir gyvenu ten. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus ištaiso savo vidines savybes. Atsižvelgiant į tai, būtina suprasti, kas pasakojama Toroje.
Tora aprašo procesą, vykstantį žmoguje, kuris pereina iš vidinės dykumos būsenos, pilnos skorpionų ir gyvačių, į žydinčią žemę. Po keturiasdešimties metu ištaisymo klajojant po dykumą, ateinama į žemę, kur teka pienas ir medus.
Klausimas. Išeitų, kad dykuma yra blogai?
Atsakymas. Dykuma nėra blogai, tai pradinė būklė, nuo kurios pradedame savo vystymąsi: tiek vidinį, tiek išorinį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės link per dykumą

Ištaisyti egoizmą – nedraudžiama

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Klausimas. Jausmų derinys, emocijos yra iš anksto numatytos mumyse, ar jas galime vystyti? Kas jas vysto: pats žmogus ar visuomenė?
Atsakymas. Žmogus savo gyvenime nieko nesirenka, neturi valios laisvės. Jis pamažu patiria įvairiausius pojūčius, kurie jam duoti, kad galiausiai prikauptų tam tikrą kiekį tam tikros kokybės jausmų ir tinkamai juos diferencijuotų, realizuotų.
Tai gali trukti dešimtis gyvenimų, kol žmogus sukaups reikiamą išgyvenimų kiekį. Ir tada jis ateina į kabalą.
Žmogaus jausmų rinkinys, jo reakcija į įvairius įvykius numatyti iš anksto. Nė viename gamtos lygmenyje nėra nieko atsitiktinio, net kalbant apie mažiausius niuansus. Bet žmoguje tai supainiota: jam atrodo, kad jis kažką darąs, kažką veikiąs, kad staiga kas nors netikėtai nutinka. Jokių atsitiktinumų nėra, viskas absoliučiai apibrėžta!
Klausimas. Išeitų, kad mintis – mano norų vaisius. Negaliu galvoti apie tai, ko nenoriu?
Atsakymas. Taip. Mintys visada veda tave prie naujų užsipildymų. Ko nori, apie tai ir galvoji.
Klausimas. Kartais į galvą ateina kokių nors atsitiktinių minčių, kurių nekontroliuoju. Tarkime, sėdžiu pamokoje ir staiga prisimenu, kaip prieš šešerius metus plaukiau laivu ar važiavau kur nors automobiliu. Neaišku, iš kur jos kyla…
Atsakymas. Mumyse mūsų mintys nuolatos pertvarkomos, klasifikuojamos, jungiamos, tvarkomos – jose nėra nieko atsitiktinio. Galbūt jos tau atrodo visiškai kvailos, nereikalingos, bet taip tik atrodo.
Tiesą sakant, tai ne laivas ir ne prieš šešerius metus, o tie duomenys, kurie įrašomi į tam tikras jutimines ir protines atminties ląsteles, kad vėliau atvestų tave prie kokio nors dvasinio pojūčio.
Klausimas. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Niekaip. Privalai judėti į priekį tik su tuo, kas duodama šią minutę. Ir tai nėra trukdžiai, bet tai, kas yra. Nekreipk dėmesio ir nepaisant visko, užsiimk tik vienu dalyku: rūšiuok savo mintis, jausmus ir nukreipk juos į tikslą, kad jungdamasis su kitais atskleistum bendrą vienybės jėgą, vadinamą „Kūrėju “.
Tada pasieksi lygį, kur tau viskas atskleis ir suprasi visas subtilybes, visus ryšius, viską, kas egzistuoja.

Iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmogus laikomas kūrinijos viršūne?

Mokslas apie jausmus

Pakeisti sapną ar prabusti?