Pateikti Pirmadienis, 19 vasario, 2018 dienos įrašai.


Kūrėjas kovoja už mane

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMūsų dideliame nore mėgautis yra kibirkštis – sielos užuomazga. Ir todėl viską, kas ateina iš Kūrėjo, reikia padalyti į dvi dalis: į tą, kuri veikia noro mėgautis atžvilgiu (ji vadinama „kūnu“, egoizmu) ir į tą, kuri veikia sielos, kūrimo tikslo atžvilgiu, idant išaugintume šį tašką ir paverstume jį panašiu į Kūrėją, keldami jį dvasinių laiptų pakopomis.
Mat ten, kur prasižengėliai klumpa, teisuoliai džiaugiasi ir keliasi. Juk prasižengėliai ir teisuoliai reiškia gerąjį ir blogąjį pradą.
Kūrėjui nedirbantis žmogus verkia dėl gyvenimo sunkumų, o kitas suvokia sunkumus ne kaip smūgiuojančius jį patį, bet jo egoistinį norą mėgautis, ir todėl mato juos kaip priemonę kilti Kūrėjo link. Taip Kūrėjas žadina jį, padėdamas anuliuoti savo egoizmą ir prilipti prie taško širdyje, prie aukštesniosios jėgos.
Kiekvieną gyvenimo akimirką reikia taip traktuoti. Kūrėjas kiekvienam siunčia „kliūtis“. Ir jeigu žmogus supranta, kad šie nemalonūs poveikiai siunčiami tam, kad nuslopintų jo egoistinį norą, tai jis džiaugiasi. Juk dabar turi galimybę šį smūgį susieti su egoizmu, o tašką širdyje pamėginti prilipdyti prie Kūrėjo ir pakelti jį dar aukščiau.
Išeitų, kad visos mūsų gaunamos kliūtys – tai kvietimas dėti pastangas, kad tinkamai įveiktume jas ir vis stipriau įsitvertume Kūrėjo. O nemieli pojūčiai veikia prieš mūsų egoizmą, nurodydami mums, kur jis mumyse, ir padėdami jį nuslopinti.
Iš žmogaus nereikalaujama kovoti, tik atskirti, filtruoti Kūrėjo poveikį, nukreipti blogą poveikį į savo egoizmą, o gerą – sau pagalbon, kad priliptume prie Kūrėjo ir pakeltume tašką širdyje. Todėl „ten, kur teisuoliai praeis, prasižengėliai suklups.“
Kūrėjas jau kovoja su žmogų tuo, kad siunčia jam kliūtis Nėra kliūčių karaliaus rūmuose, su kuriomis reiktų kovoti. Tereikia iš viršaus atsiųstas problemas susieti su savo egoizmu, kad vis labiau jį prispaustume, ir vis labiau pakeltume tašką širdyje.
Tuomet išvysime, kad Kūrėjas atlieka šį darbą, kuris vadinamas Kūrėjo darbu. Kūrėjas veda šį karą ir pats jį pabaigs. Jis viską atilieka, o man tereikia būti jautriam ir kaskart tinkamai išsiaiškinti, kur nukreipti nemielą Kūrėjo poveikį: kaip jis muša mano egoizmą ir kviečia mano tašką širdyje pas Save.
Žmogus visuomet turi dalyti save į du: į egoistinį norą, kurį reikia slopinti, apriboti, liautis išnaudojus, ir į tašką širdyje, kurį esant bet kokioms galimybėms reikia nukreipti į susiliejimą su Kūrėju.

Iš 2018 m. sausio 22 d. pamokos „Nuo kliūčių prie pakilimų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Komentarų nėra

Už ką fašistai nekentė žydų? I d.

Izraelis ir pasaulio tautos, Kabala, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas ir verčia mus vėl ieškoti atsakymo, kaip tai galėjo įvykti istorijoje, kaip to išvengti ateityje. Hitlerio teigimu, pagrindinis mūšis vyko tarp vokiečių ir žydų.
Jis tarsi taip bijojo žydų, jog pasakė, jeigu liksiąs nors vienas žydas, net negavęs žydiško išsilavinimo ir nelankęs sinagogos, kad ir vaikas, vis tiek jo sieloje bus kažkas tokio, dėl ko jį reikėtų sunaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kad nacizmo problema mūsų laikais tampa itin aktuali, verta išsiaiškinti, kodėl būtent žydai atsirado šios teorijos taikinyje?
Atsakymas. Žmogaus prigimties pagrindas yra egoizmas. Tiesą sakant, pirmasis fašistas buvo senovės Babilono karalius Nimrodas, kuris kovojo su Abraomu, pirmuoju žydu. Nuo to laiko prasidėjo ši kova, atsirado du skirtingi keliai.
Tie, kas buvo su Nimrodu, vadovavosi egoizmu ir vystėsi pagal jį. Kurį laiką jiems pavyko kartu sugyventi Babilone, o kai tai tapo neįmanoma, jie išsiskirstė po visą pasaulį.
O maža Abraomo grupė buvo surinkta pagal kitą prigimtį, kitą metodiką: susivienijimą ne dėl egoizmo, o dėl meilės, uždengiančios visus nusikaltimus. Ši metodika priešinga egoizmui, juk turiu mylėti kiekvieną, kas nori ir gali su manimi susijungti remiantis abipusiu nusileidimu.
Šios dvi grupės visą laiką egzistavo lygiagrečiai. Abraomo grupė išgyveno Egipto tremtį ir galiausiai atėjo į Izraelio žemę, kur virto maža žydų tauta. O Nimrodo grupė, visi likusieji Babilono gyventojai, anuomet plėtėsi ir apsigyveno visame Žemės rutulyje.
Jie buvo priešingi vieni kitiems. Šis susipriešinimas pasireiškė Pirmosios ir Antrosios Šventyklų laikais, nors pasaulio tautos, ypač graikai, ateidavo pas žydus mokytis. Vėliau šis susipriešinimas tarp dviejų požiūrių labai sustiprėjo.
Nimrodo metodika buvo egoistinė ir mokė vienytis pagal žmogiškojo egoizmo dėsnius. Iš Nimrodo ji vėliau perėjo į Senovės Romą. Remiantis šia metodika kiekvienas egzistuoja ir naudojasi savo egoizmu, kad klestėtų gyvenime.
Tačiau yra valstybė, socialinė tvarka, įstatymai, kurie juos jungia virš egoizmo. Ne meilė juos jungia aukščiau egoizmo, kaip Abraomo metodikoje, o jėgos rėžimas, neleidžiantis žudyti vieniems kitų.
Abraomo metodika mokė jungtis virš egoizmo. Nežiūrint į tai, kad egoizmas mūsų prigimtyje, stengiamės mažiau dėmesio kreipti į savo egoistinius polinkius. Tada santykiai tarp žmonių bus kuriami meilės pagrindu.
Taip kilo šis susipriešinimas: iš vienos pusės – Senovės Romos ir Senovės Graikijos filosofija, iš kitos pusės – kabalos mokslo, tikrosios Toros dėsniai.

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 901 laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio valstybė – vieta Kūrėjui atskleisti

Hitlerio gimimo dieną

Neapykanta žydams išsitaisymo procese

Komentarų nėra

Knygos „Zohar“ veikimo principas

Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Knygos „Zohar“ skaitymas, nesiekiant suvokti turinio, nėra mokslinis požiūris. Šviesa, grąžinanti į šaltinį – tai naujas gamtinis reiškinys, kuris dar neatskleistas šiuolaikinio mokslo. Kaip dirba Šviesos veikimo mechanizmas?
Atsakymas. Galiu jums tik viena pasakyti: joks šiuolaikinis mokslas negali atskleisti principo, pagal kurį veikia knyga „Zohar“. Iš tikrųjų, tai yra ne mokslinis požiūris, – aš tai tvirtinu, pats būdamas mokslo žmogus.
Esmė ta, kad mūsų pasaulio mokslas veikia penkių materialių jutimo organų viduje. Todėl jis nieko negali padaryti su tuo, kas yra už jų. Mes suvokiame tik tai, kas patenka į mūsų jutimo organus ir be to mums tarsi nieko neegzistuoja. O yra dar didžiulis pasaulis, kurio mes nežinome ir nejaučiame, todėl, kad nesame sukurti taip, kad jį pajaustume.
Knyga „Zohar“ padeda mums plėsti mūsų jutimo organų diapazoną, suteikdama galimybę suvokti papildomą informaciją, kurią mes vadiname „Aukštesniuoju pasauliu“.
Tai ne moksliška, aš su jumis sutinku. Aš taip pat užsiėmiau mokslu, mano pirmoji specialybė – biokibernetika. Todėl aš puikiai suprantu, apie ką jūs kalbate.
Bet kaip knyga „Zohar“, taip ir visa kabala nuo pat pradžių pasakoja apie tai, kad tai mokslas, tik truputį kitoks. Jei įprastai mokslu užsiimame bandydami atskleisti mus supantį pasaulį, tai kabalos mokslas praplečia mūsų vidines suvokimo galimybes, ir tada suvokiame aplinkinį pasaulį giliau ir plačiau.
Kitaip tariant, yra mokslas, kuris fiksuoja žmogaus savybes ir šiose savybėse tai, ką jis suvokia bei tyrinėja. O yra mokslas (kabala), kuris, priešingai, vysto žmogaus savybes ir tyrinėja tai, kas suvokiama šiose išplėstose savybėse.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad atsiskleistų „Knyga Zohar“

Knyga Zohar: atverskite, skaitykite, mėginkite

„Zohar” atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Komentarų nėra