Pateikti Antradienis, vasario 20, 2018 dienos įrašai.


Dykuma III d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vidinė dykuma – ar ši būsena būdinga kiekvienam žmogui?
Atsakymas. Yra žmonių, kurių egoistinis noras išsivystė tiek, kad jie pradeda jausti nepasitenkinimą savo gyvenimu.
Tai toks jausmas lyg žmogus būtų dykumoje. Jis nori patikrinti, kodėl taip vyksta? Ar čia yra koks nors tikslas, aukštesnė programa? Kodėl jis jaučia tokią sausrą, gyvenimo tuštumą, kurioje neauga joks vaisius?
Pats sau sako, kad reikia patikrinti, kokia ta jame esanti dykuma. Ir tai reiškia, kad jis pabėga į dykumą, kaip ir mūsų protėviai – ieško tikslo ir neranda. Vis giliau panyra į vidinius aiškinimusis, bandydamas suprasti, kodėl jaučia tokią tuštumą gyvenime ir negali nieko padaryti.
Tai dykumos būsena, kurioje jis ieško vandens šaltinių – šulinių, kaip kadaise Abraomas ar Izaokas. Toroje yra daug pasakojimų apie šulinius, kurie yra tokie reikalingi dykumoje. Juk, jeigu žmogus jaučia gyvenimo sausrą ir niekuo negali atgaivinti savo sielos, turi rasti gyvojo vandens šaltinį, t. y., aukščiausią jėgą, galinčią atsakyti jam, koks gyvenimo tikslas, esmė ir prasmė.
Jis ieško, kokia jėga sukūrė šias dvi būsenas: sausrą ir vandenį, t. y., egoizmą ir norą mylėti, blogį ir gėrį. Išsiaiškinęs, kad viskas kyla iš vieno šaltinio, suglumsta, kaip taip gali būti. Juk žmonės tikėjo, kad yra dvi jėgos: blogis ir gėris. Ir net pats Abraomas kažkada senovės Babilone darė stabus, iš kurių pusė buvo blogi, o pusė geri.
Būtent dėl to, kad išeina į dykumą ir iškasa ten vandens šulinius, randa vidurinę liniją. Vidurinė linija yra ta pati aukščiausia jėga, kuri sukelia tiek sausrą, tiek drėgmę. Tai ir yra atsakymas į žmogaus ieškojimą: sausros ir dykumos pojūtis duodamas tam, kad žmogus ieškotų ir rastų aukščiausią jėgą, kuri yra abiejų reiškinių šaltinis.
Klausimas. Kaip randama aukščiausia jėga dykumoje?
Atsakymas. Būtent dėl to, kad žmogus jaučia sausrą ir absoliučią tuštumą, atskleidžia aukščiausią jėgą.
Klausimas. Kodėl būtent dykumoje?
Atsakymas. Žmogus turėtų atsakyti į klausimą, kodėl tokia sausra yra jo sieloje. Ir tada jis randa gyvojo vandens šaltinį, kuris yra būtent dykumoje.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma, I dalis

Dykuma, II dalis

Vienybės link per dykumą

Komentarų nėra

Laidavimo jėga

Dvasinis darbas, Laidavimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Taškas širdyje – kitas noro vystymosi lygis, per kurį galiu pradėti jausti kito norus. Kaip pajausti kitų norus?
Atsakymas. Negaliu dirbti su savo egoizmu tokiame lygyje, kuriame dabar bendraujame. Negaliu vienytis su kitais! Egoizmas lieka egoizmu.
Viena, ką galiu pamėginti padedamas taško širdyje, – tai vienytis su draugu (taškas širdyje – mano kito, dvasinio lygio – davimo savybės – užuomazga, jis manyje kol kas dar miega). Kartu bandome sukurti tarpusavio ryšį.
Dėdami pastangas gauname pagalbą iš aukščiau, iš valdančiosios jėgos, o tada iš mūsų dviejų taškų kyla bendrumas – vienas bendras taškas. Tai net ne taškas, o tam tikras indas, kuris gali užsipildyti aukštesniąja jėga, mat supanašės su ja savybėmis.
Klausimas. Kaip suprasti, kas yra aukščiausia jėga?
Atsakymas. Tai gera, valdančioji jėga, kuri lemia absoliučiai viską. Visos mano žinios, ketinimai, troškimai, mintys, veiksmai generuojami tik jai veikiant.
Kiekvieną savo egzistencijos akimirką neturiu atitrūkti nuo aukščiausiojo valdymo – niekur! Juk, išskyrus tašką širdyje, viskas, kas mane formuoja (mano pasaulio suvokimas, elgesys, viskas, kas tik egzistuoja), yra aukščiausios valdymo jėgos rezultatas. Ir nėra manyje nė vieno veiksmo, noro ar minties, kuri nebūtų jos sukurta.
Klausimas. Kur man gauti jėgų, kad galėčiau išlaikyti tokią būseną 24 valandas per parą?
Atsakymas. Tokią būseną turime savyje puoselėti, vienytis į grupę ir susitarti tarpusavyje, jog rūpinsimės vieni kitais taip, kad niekas neprarastų tinkamo ketinimo. Tokiu atveju pritraukiame vieni kitus prie aukščiausios valdymo jėgos. Vienas žmogus to atlikti negali. Pageidautina, kad jį palaikytų dešimt žmonių.
Visada turiu būti susijęs su aukštesniąja jėga, nepamiršdamas, kad viskas, kas yra manyje ir aplink mane, formuojama tik jos. Vienas negaliu nuolatos būti šioje mintyje – jau kitą akimirką apie tai pamirštu, nes nesu panašus į ją.
Jei susiburiame dešimtuką, kur kiekvienas galvoja apie kitus, kad jiems tai pavyktų, tuomet mano veiksmai jau nebe tokie egoistiški, kai vien galvoju apie tai, kaip pačiam neatitrūkti nuo aukščiausiojo valdymo. Šiuo atveju man lengviau būti antiegoistiniame ketinime, mat galvoju apie kitus, o ne apie save.
Egoizmas tarytum leidžia man galvoti, kad visi kiti neatsiliktų nuo teisingo ketinimo, neprarastų jo ir viską, kas vyksta, susietų su aukštesniąja jėga.
Ši būsena vadinama „abipusiu laidavimu“. Ir tuomet, priklausomai nuo mūsų pastangų, valdančioji jėga padeda mums išlaikyti laidavimą, palaiko mus. Išeitų, kad taip tarpusavyje sukuriame bendrą indą, bendrą įtaisą, kuris palaiko ryšį su šia jėga.
Ir kalbame jau ne apie dešimtuką sudarančius žmones, o apie bendrą ketinimą, bendrą jėgą, bendrą judėjimą, bendras mintis, kurios turi ryšį su aukštesniąja jėga. Ir visa vyksta veikiant tai pačiai valdančiajai jėgai.

Iš 2017m. rugpjūčio 16 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepaperkamas taškas širdyje

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Kaip gauti jėgų, kurių neturiu

Komentarų nėra

Du + nauja gyvybė I d.

Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Naujos gyvybės užuomazga yra paslaptis, dėl kurios kyla daug klausimų. Kodėl naujos gyvybės sukūrimui reikia būtent dviejų, o ne vieno ar trijų tėvų?
Atsakymas. Gyvybė gyvūniniame lygmenyje susiformavo dėl dvasinės ir materialios evoliucijos. Kuriant naują gyvybę privalo dalyvauti du: šviesa ir indas arba noras duoti ir noras mėgautis. Noras duoti sukūrė norą mėgautis ir veikia jį, kurdamas jame skirtingas formas, kurios lemia naujos gyvybės atsiradimą.
Iš pat pradžių kalbame tik apie vieną jėgą: davimo ir meilės jėgą, t. y. Kūrėją. Parodydama savo meilę, ši jėga sukūrė dar vieną jėgą – norą mėgautis, kad galėtų jai duoti, teikti malonumą. Dėl to visa kūrinija susideda iš dviejų jėgų.
Klausimas. Kai susijungia dvi jėgos, kas kyla iš jų sąveikos?
Atsakymas. Dėl šios sąveikos keičiasi noras mėgautis, kūrinys. Kūrinį veikia Kūrėjas, davimo ir meilės jėga, formuojanti jame naujas formas, skatinančias sukurti naują gyvybę.
Klausimas. Kodėl naujai gyvybei sukurti būtinas moteriškos ir vyriškos jėgos susijungimas?
Atsakymas. Vyriškos bei moteriškos jėgos šaknis kaip tik ir yra noras duoti ir noras mėgautis. Kūrėjas, noras duoti, sukūrė kūrinį, norą mėgautis, ir veikia jį taip, kad jų abiejų sąjunga gimdo naują gyvybę. Noras mėgautis keičiasi veikiamas noro duoti, o šie pokyčiai lemia naujos gyvybės, naujų savybių gimimą.
Sklisdamos ir tapusios grubesnėmis šios jėgos pasiekia mūsų pasaulio materiją. Šis pasaulis gimsta dėl Didžiojo sprogimo ir pradeda plisti ir vystytis pagal tuos pačius dėsnius, kurie veikė prieš jam atsirandant, visose dvasinių pasaulių pakopose, kai dvi priešingos jėgos sklinda iš viršaus į apačią.
Noras duoti visada siekia suteikti malonumą norui mėgautis, ir tai lemia negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos ir žmonių raidą. Kai raida ant „kalbančiojo“ pakopos baigiasi, žmogus supranta, kad noras mėgautis atvedė jį į akligatvį ir ima dvasiškai vystytis, grįždamas į vieną jėgą, kuri buvo pačioje pradžioje.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, I dalis

Begalinio pripildymo metodika

Komentarų nėra