Pateikti Ketvirtadienis, 22 vasario, 2018 dienos įrašai.


Už ką fašistai nekentė žydų? II d.

Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl naciai manė, kad žydų filosofija ir tradicijos, paremtos artimo meile ir pagalba, – tai iškreiptos vertybės, naikinančios žmoniją ir prieštaraujančios gamtai?
Atsakymas. Šios vertybės iš tikrųjų prieštarauja žmogaus prigimčiai, juk žydai ėjo prieš gamtą – aukščiau jos. O Nimrodas ir senieji romėnai ėjo išvien su gamta, vėliau šis požiūris iš Romos atklydo į Vokietiją.
Klausimas. Bet jei būtume vadovavęsi tik egoizmu, būtume nusiritę į didžiulį blogį ir nepakeliamai sunkų gyvenimą?
Atsakymas. Egoistai savo gyvenimą reguliuoja įstatymais. Gyvenimas Vokietijoje iki pastarojo meto masinio pabėgėlių antplūdžio buvo labai aiškus ir sklandus. Vokiečiams būdinga laikytis įstatymų, gerbti valdžios institucijas, piliečio pareigas visuomenei. Beje, Senovės Romoje buvo taip pat. Tuo metu ten gyveno visai kitokia tauta, valstybė buvo nepanaši į dabartinę Italiją.
Klausimas. Nacistai tvirtina, kad iš visų gamtos sukurtų rasių baltoji, tiksliau – arijų rasė, yra pati aukščiausia, todėl turi valdyti visas kitas. Visus silpnus, ligotus asmenis reikia pašalinti iš žmonijos, kad jos kūnas taptų sveikesnis. O kokia žydiškos koncepcijos, kuri priešinga nacistinei, esmė?
Atsakymas. Pagal žydišką koncepciją visus trūkumus ištaiso meilė, kiekvienas papildo visus kitus. Žmonių visuomenėje turi būti ir ligotų, ir silpnų, ir mes privalome rūpintis visais.
Klausimas. Bet kodėl taip reikia elgtis, juk to nematome gamtoje, gyvūnų pasaulyje, kuo ir rėmėsi nacistų filosofija?
Atsakymas. Aišku, kad gyvūnai taip nesielgia. Bet žmonių visuomenė turi būti laipteliu aukščiau gyvūnų prigimties – ant vienijimosi nepaisant skirtumų pakopos.
Klausimas. Toks požiūris žmoniją susilpnina ar sustiprina?
Atsakymas. Iš egoizmo pozicijos nacistinis požiūris labai racionalus, atrodytų, kad jis gali žmonijoje egzistuoti. Tačiau gamta turi bendrąją programą: viską, žmoniją taip pat, sujungti į uždarą, apskritą sistemą, kurioje visi papildytų vieni kitus.
Išeitų, kad žmonija turi pakilti virš neapykantos į meilės pakopą. O tada iš šito aukščio paveiksime visus gamtos dėsnius: negyvasis, augalijos ir gyvūnijos pasauliai prisijungs prie žmogaus ir egzistuos pagal meilės, o ne egoizmo, dėsnį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 901

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Neapykanta žydams išsitaisymo procese

Išsklaidyti katastrofos šešėlį, II dalis

Komentarų nėra

Už ką gamta baudžia mus? III d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų laikais sparčiai vystosi „klimato inžinerija“. Tai reiškia, kad užuot kovojęs dėl aplinkos išsaugojimo, žmogus bando kištis į gamtos procesus ir naujausiomis technologijomis valdyti klimatą: vėsinti Žemės rutulį, keisti atmosferos sudėtį, vandenynų būklę ir pan.
Žmogus bando atkurti pusiausvyrą gamtoje šiuolaikinėmis technologinėmis priemonėmis. Ar tai atneš žmonijai gėrį, ar priešingai – didelį pavojų?
Atsakymas. Aišku, kad taip tenka mokėti už neteisingą savo reakciją: statyti atsparius drebėjimams namus, gintis nuo gamtos smūgių. Bet tai vis tiek nepadės, juk neteisingai elgdamiesi mes patys išprovokuojame šias gamtos katastrofas.
Reikia suprasti, kad žmogaus mintys ir norai yra aukščiausiame visų Visatos jėgų lygyje. Todėl vien savo mintimis, norais, ketinimais gamtai padarome didžiulę žalą.
Žmogus – negatyvios gamtos jėgos nešiotojas, nes vadovaujasi tik gavimo jėga, todėl turime save subalansuoti davimo jėga. Natūraliai kiekvieno žmogaus veikla nukreipta į naudos sau gavimą. Bet mums reikia išvystyti ir gebėjimą duoti. Tada tarp mūsų rasis pusiausvyra, ji iš žmonijos pereis į visą likusią gamtą.
Klausimas. Tarkime, kad pradėsime gražiai vienas su kitu elgtis ir tarp visų žmonių bei tautų įsivyraus meilė bei davimo savybė, visiška idilė. Kaip tai gali sustabdyti ugnikalnio išsiveržimą arba cunamį?
Atsakymas. Mūsų mintys ir norai – taip pat gamtos jėgos. Žmogus – gamtos dalis, jos vystymosi viršūnė. Kuo skiriamės nuo visų kitų gamtos dalių? Mokslu, intelektu, labiau išvystytais jausmais. Gal tie jausmai pikti, bet jie labiau išvystyti nei gyvūnų, dėl to ir vadinamės žmonėmis.
Problema ta, kad nenaudojame savo jėgų teisingai. Manome, kad galime gyventi instinktyviai, kaip gyvūnai, nepuoselėdami meilės artimui ir netirdami savo įtakos pasauliui. Bet tai neteisinga, juk priklausome žmogiškajam lygmeniui. O žmogus, visų pirma, – tai mokslas, protas, jausmai, pakeliantys mus į piramidės viršūnę.
Vadinasi, skirtingai nei visi kiti gamtos lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis, instinktyviai įsijungiantys į bendrą sistemą, vadinamą „gamta“, žmogus save iš jos išskiria.
Turime užpildyti gamtos sistemą, įsijungdami į ją kartu su visais. Atkurdami jausmų, proto pusiausvyrą, neutralizuodami negatyvią savo egoizmo jėgą pozityvia jėga, užmegsime gerus ryšius su visomis kūrinijos dalimis.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-o pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Kas trukdo būti laimingiems?

Komentarų nėra