Už ką gamta baudžia mus? IV d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žmonių tarpusavio santykiai gali paveikti ugnikalnį arba žemės drebėjimą? Ar vandenynas sužinos, kad žmonės jo krante ėmė geriau vieni su kitais elgtis, ir nurims?
Atsakymas. Juk mes visi – negyvoji gamta, augalai, gyvūnai ir žmonės – priklausome tai pačiai sistemai. Cunamius ir uraganus sukelia tos pačios jėgos, kurios valdo mūsų protą ir jausmus. Tik mūsų protas ir jausmai yra aukštesnėje pakopoje už jėgą, sukeliančią uraganus. Uraganas stiprus savo kiekybe, o žmogus – kokybe.
Jei žmogaus pakopoje artėjame vieni prie kitų, savo santykius pageriname „dešimčia gramų“, tai žemesnėje pakopoje susilpniname uraganą ne dešimčia gramų, bet dešimtis milijardų kartų. Jis jau nepadarys jokios žalos.
Juk tai bendra sistema: vienas lygmuo virš kito. Mes esame žmogiškajame, kokybės lygmenyje, o uraganas – negyvajame, kiekybiniame lygmenyje. Jo jėga kiekybė, o mūsų – kokybė, todėl žmogaus mintis gali sukelti arba nuraminti uraganus. Tačiau kol kas mes juos tik sukeliame…
Klausimas. Ar gali šimtas tūkstančių žmonių, stovinčių pakrantėje, savo minčių jėga sustabdyti artėjantį uraganą?
Atsakymas. Ne. Visų pirma, tam nereikia stovėti vandenyno pakrantėje. Svarbiausia, turime siekti vienybės, susivienyti – nusverti mumyse esančias blogio jėgas gėrio jėgomis. O tada visose žemiau mūsų esančiose pakopose: negyvojoje, augalijos ir gyvūnijos, taip pat bus atkurta pusiausvyra.
Klausimas. Išeitų, kad grėsmę kelia ne siautėjantis vandenynas, drebanti po mumis žemė ar besiveržiantis ugnikalnis? Ne į tai reikia kreipti mūsų minčių jėgą?
Atsakymas. Visai ne! Dėmesį reikia kreipti tik į save, taisyti savo santykius su kitais. Nors ir kaip fantastiškai, nerealiai, nemoksliškai tai atrodytų, bet veikia būtent šitaip.
Mums reikia išmokti valdyti savo mintis, norus ir ketinimus. Jei šito nedarome, jie iš karto krypsta į egoizmą, stengdamiesi gauti daugiau naudos sau ir labiau pakenkti kitiems.
Klausimas. Koks bus išsitaisęs ateities žmogus?
Atsakymas. Ateities žmogus išmoks palaikyti su kitais idealią pusiausvyrą. Taip, kad nei jis, nei kiti nebūtų aukščiau vieni kitų, bet visi būtų draugai, susiję gerais tarpusavio santykiais. Dėl to visa gamta bus pusiausvyra, tai vadinsis Rojaus sodu.
Klausimas. O kuo žmogus rūpinsis, atsibudęs rytą tokiame Rojaus sode?
Atsakymas. Sakoma, kad „pasaulis veikia pagal nesikeičiančius dėsnius“, ir gyvenime viskas bus taip pat. Bet žmogus rūpinsis pusiausvyra tarp savęs ir visos gamtos, taip pat ir žmonijos.
Klausimas. Ar bus gera gyventi, nenuobodu?
Atsakymas. Nesibaimink, bus ir jaudulio, tik ne dėl problemų, o dėl malonių dalykų. Užuot krimtęsis dėl iškvietimo į policiją, pas gydytoją ar į mokyklą dėl vaikų, būsi sujaudintas gero požiūrio į save.

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>