Pateikti Ketvirtadienis, 1 kovo, 2018 dienos įrašai.


Kas yra žmogus?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek suprantu, jei nuimtume biologinį kūną, tai žmogus yra ketinimas, mintys, jausmai, norai. Kaip visa tai paskirstyti? Kas toks yra žmogus?
Atsakymas. Visa materija – tai noras mėgautis. O jausmai, kurie kyla šioje materijoje,– tai malonumas arba kančia, kam atitinkamai yra meilė arba neapykanta.
Materijoje egzistuoja trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Yra dar vienas lygis, vadinamas „žmogus“. Tai jau anomali gamtos būsena, kai pati materija, kuri jaučia save ir viską savyje, pertvarko savo pojūčius, jiems vadovauja, dominuoja aukščiau jų, keičia jų orientaciją, jų vertinimą savyje ir taip kuria iš savęs kažką visiškai nauja.
Vadovaudamiesi savo pojūčiais ir galimybe suteikti šiems pojūčiams tam tikrą gradaciją ir keisti savo požiūrį į juos – iš meilės į neapykantą ir iš neapykantos į meilę, – pakylame aukščiau savo pojūčių ir formuojame iš savęs visiškai naują būtybę, kuri vadinama „žmogumi“.
Tai ne mūsų pasaulio žmogus, o dvasinis žmogus, t. y. noras, kuris aukščiau savęs suformavo papildomą, galvos, dalį, kuri suteikia šiam norui teisingą kryptį į Kūrėją, o ne į savo pradinę būseną – mėgautis ar kentėti.
Klausimas. Koks skirtumas tarp norų ir jausmų?
Atsakymas. Noras – tai materija. Jausmai yra tai, ką jaučiu noruose.
Klausimas. Mūsų protas leidžia suprasti, ką mes jaučiame?
Atsakymas. Žiūrint kokiame lygyje esame. Negyvajame, augaliniame ar gyvūniniame lygmenyje protas suteiktas tam, kad išvengtume kančių ir artėtume prie malonumų, kitaip tariant, teisingam orientacijos pasirinkimui – maksimaliai mėgautis, minimaliai kentėti.
O „žmogaus“ lygmenyje mums vystosi galvinė dalis – suvokimas, pasiekiantis šį lygmenį. Tada mums kyla kitas klausimas: kodėl aš egzistuoju, dėl ko, kokia gyvenimo prasmė? Ir čia pasireiškia visiškai kita orientacija, kitas požiūris į save, pasaulį, gyvenimą, egzistavimą, tikslą, kokio nėra gyvūniniame lygmenyje.
Gyvūninio lygmens tikslas – kiekvieną akimirką jaustis maksimaliai jaukiai, užtikrintai, saugiai. O žmogus negali mėgautis ir pasitenkinti tik tuo (jei mes kalbame apie Žmogų iš didžiosios raidės).
Nori jis ar nenori, perspektyva, stumianti atgal ar pirmyn (daugiausiai – į priekį), gali iš pagrindų paveikti jo malonumo ar kančios pojūtį. Ir todėl esamą akimirką jis gali suteikti pirmenybę kančioms, kad galėtų mėgautis ateityje.
O tas, kuris nepaisydamas kančių linksta investuoti savo jėgas į ypatingą ateitį, kuri slypi netgi ne malonumuose ar kančiose, o aukštesniuose išmatavimuose, vadinasi kabaloje „žmogumi“ – „Adomu“, o tai reiškia „panašiu į Kūrėją“.
Tokiu būdu gamtai priklauso negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys, o žmogus yra tas, kuris iš savo prigimties formuoja panašumą į Kūrėją.

Iš 2017 m. rugpjūčio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Ketinimas, nešantis sėkmę

Gyventi ir mėgautis, I dalis

 

Komentarų nėra

Dvasinė išdidumo, puikybės šaknis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Prašau paaiškinkite, kokia dvasinė šaknis išdidumo ir puikybės?
Atsakymas. Tai – mūsų egoizmas. Pasaulyje, kuriame mes egzistuojame, yra „aš“ – pats svarbiausias personažas. Kodėl? Todėl, kad aš taip save jaučiu. Aš – pats pagrindinis, svarbiausias, pats pačiausias.
Mūsų pirmapradė prigimtis specialiai sukurta kaip priešinga Kūrėjui, kad mes, gaudami iš Jo tam tikras davimo savybes, galėtume palyginti jas su savo egoistinėmis savybėmis ir kurti skirtumą tarp vieno ir kito.
Panašiai kuriame elektros schemą iš skirtingų pasipriešinimų, kondensatorių, ričių ir kitų detalių. Šie elementai priešingi vienas kitam, bet susijungę tarpusavyje jie sukuria teisingą sistemą.
Mūsų pasaulyje taip pat viskas pagrįsta veiksmu ir pasipriešinimu jam, nes mes kaip kūriniai galime pajausti bet kurią savybę, pojūtį, kokybę tik iš priešingybės: iš tamsos – šviesa, iš rūgštaus – saldumas ir taip toliau. Be priešingybės nieko negalime nustatyti. Turime turėti dvi savybes, skirtumą tarp kurių ir jaučiame.
Kūrėjas turi tik vieną davimo savybę, kurioje Jis yra nuo pat pradžių. O gavimo savybę Jis sukūrė dėl to, kad egzistuotume mes, ir aukščiau šios savybės galėtume įgyti davimo savybę.
Vadinasi, mes šiame pasaulyje egzistuojame būtent judėdami nuo egoizmo link altruizmo. Ir skirtumas tarp jų turi likti.
Iš čia išplaukia keletas labai įdomių išvadų. Visų pirma, egoizmas nesunaikinamas, kitaip mes prarasime altruizmo pojūtį. Negalima pašalinti neapykantos savybės, kitaip nepajausime meilės savybės. Negalima sunaikinti nusidėjėlių, vagių, mušeikų, kitaip nustosime jausti, ką reiškia teisuolis.
Viskas suvokiama lyginant. Išeina, kad pasaulyje turi būti visi, tik teisingai subalansuoti.
To ir siekia kabalistas, suprasdamas, kaip sukurta gamta. Jis nesiruošia nieko naikinti, taisyti, o tik rodo, kas yra prieš tave, o tu pats pasirink, kaip veikti. Kitaip tariant, tai labai gailestinga metodika, skirta blaiviai mąstantiems žmonėms.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Neribotas egoizmo limitas

Gauti, kad galėtum duoti

Komentarų nėra

Seminaras: nekritikuoti ir nesiginčyti

Dvasinis darbas, Seminaras, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas rašė, kad kritika – minčių srityje garantuoją sėkmę ir raidą. Kodėl per seminarus, priešingai, draudžiama kritikuoti, ginčytis, leistis į asmeninius dialogus?
Atsakymas. Baal Sulamas sakė tai apie visiškai skirtingus dalykus. Jis rašė, kad kritinis požiūris visuomenėje, visuose visuomeniniuose santykiuose ir sferose yra būtinas norint vystytis. Ir tai natūralu. Suprantama, tai visiškai racionalus požiūris.
Tačiau grupėje turime pakilti virš asmeninių santykių aiškinimosi, nemalonumų ir tarpusavyje jaučiamo atstūmimo. Tad ten negali būti jokios kritikos. Tik tarpusavyje vienytis, kol paaiškės, kad myli visus.
Juk savo vaikus myli, kad ir kokie jie būtų. Net jeigu tavo vaikas chuliganas, bet kai šitai sako kaimynas, imi jį ginti, nors supranti, kad kaimynas teisus. Taip ir čia.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas gimsta ginčuose?

Seminaras: savo reakcijų analizė

Apie ką kalbame seminare?

Komentarų nėra