„Žinojimo viduje“ – tai suvokimas keturiuose kūniškuose, gyvūniniuose jutimo organuose, per kuriuos matome šį įsivaizduojamą pasaulį, tai paaiškės paskui, kai išvysime tiesos pasaulį, aukštesnįjį pasaulį.
Mūsų prigimtinis, įgimtas suvokimas grindžiamas gavimu, sugėrimu į vidų. Bet studijuodami kabalą, dirbdami grupėje, veikiant į Šaltinį grąžinančiai Šviesai, imame visiškai priešingai suvokti pasaulį, kaip pasakyta: „Mačiau atvirkščią pasaulį“ – ne per gavimo, o per davimo prizmę, būdami panašūs į Kūrėją.
Ir tuomet jaučiame Kūrėją, susiliejame su Juo ir suprantame, kad be šios aukštesniosios jėgos daugiau nieko nėra. Ir taip imame suvokti aukštesnįjį pasaulį – Kūrėjo atskleidimo mums dydį.
Skirtumas tas, ar išnaudosime savo norą mėgautis egoistiškai, kad gautume visa, kas supa, ar eisime aukščiau žinojimo, virš noro mėgautis, naujai suvokdami tikrovę – taip, kokia ji iš tiesų yra, ne manyje, objektyviai.
Ir tuomet matysiu ne savyje, ne savo norą mėgautis, o Šviesą, aukštesniąją jėgą, užpildančią visą tikrovę. Tai ir vadinama dvasiniu suvokimu, „aukščiau žinojimu“, davimu, meile, atspindėtąją Šviesa. Taip imu jausti, kur iš tiesų esąs.
Atsiveria vidinis matymas, įeinu į naują, tikrąjį pasaulį. Suprantu, kad anksčiau buvau uždarytas savo egoistiniame nore, kurio apskritai nėra, tai tiesiog iliuzija, suteikianti man galimybę savo pastangomis įeiti į aukštesnįjį, šviesų pasaulį, pačiam pasiekti Kūrėją ir pasakyti: „Tai mano Kūrėjas! Tai mano pasaulis!“

Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Vertinkite davimo savybę

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis