Pateikti Penktadienis, 9 kovo, 2018 dienos įrašai.


Prie ko privedė demokratija?

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokios neoliberalizmo šaknys? Kodėl šiuolaikiniai inteligentai taip mėgsta šią ideologiją ir taip ją gina?
Atsakymas. Pirmiausia, gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Mūsų visuomenė nuolat keičiasi. Kalbame apie normalią, išsivysčiusią Vakarų visuomenę, nenurodydami konkrečios šalies su jos pažiūromis, psichologinėmis šaknimis, ypatybėmis ir t. t.
Demokratinė visuomenė, kaip sakoma, yra geriausia iš visų blogiausių.
Tačiau daugiau nebegyvename demokratijoje. Tai buvo ypatingas laikotarpis, kai iš tiesų norėta įtikti žmonėms, siekta puoselėti bet kokius jų siekius, kad kiekvienas turėtų galimybę išreikšti save ir vystytis ta kryptimi, kuriai jaučia vidinį postūmį. Bet tai jau seniai praėjo.
Tai tęsėsi dvidešimt metų po Antrojo pasaulinio karo, ypač šešiasdešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais. O paskui, kaip įprasta, viską apėmė egoizmas, kol pasiekėme savo dabartinę būseną.
Esmė ta, kad šiandien neoliberalizmas praktiškai virto nacizmu. Pažvelkite, kaip neoliberalai veikia visose šalyse. Jie reikalauja, kad visi būtų kaip jie. Ir tuos, kurie nesutinka, jie sunaikina. Argi tai tas pats liberalizmas, apie kurį kažkada buvo kalbama?! Jis išsigimsta į fašizmą.
Jau peraugome visus gerus, teisingus visuomenės pokyčius. Dabar esame kaip gyvatė, kuri gaudo savo uodegą ir ima pati save ėsti. Taip vyksta visose šalyse, visose vyriausybėse, visose visuomenėse.
Tarkime, kokioje nors šalyje konstituciniu būdu buvo išrinktas prezidentas. Ateina neoliberalai, mušasi, viską laužo, šaukia: „Mes nesutinkame!“. Bet yra konstitucija. Rinkimai baigėsi. Ką reiškia „mes nesutinkame ir jį nuversime?“ Tai jau diktatūra. Neoliberalizmas virsta priešingu sau.
Negalime žongliruoti terminais „liberalizmas“, „demokratija“ ir kt. Tai tiesiog žodžiai, kuriuos vartoja kiekvienas, kad tik brangiau parduotų tai, ko jam reikia. Taip mumis žongliruoja egoizmas po bet kokiomis iškabomis ir lipdukais.
Straipsnyje „Paskutinė karta“ Baal Sulamas rašo, kad kita santvarka po išvystytos demokratijos bus fašizmas. Jau matome tai, bet nieko negalime padaryti. Demokratija yra geras visuomenės klestėjimo laikotarpis, bet tai neišvengiamai veda į fašizmą. To neišvengsi.
Visuomenė turi savo objektyvius įstatymus, kurie vystosi taip, kad nieko į juos neįterpsi, nes taip gausime dar didesnį smūgį. Galbūt keliems dešimtmečiams, kaip po Rusijos revoliucijos, atitolinsime kokį nors procesą, bet nieko iš esmės nepakeisime.
Klausimas. Išeitų, kad neištyrus egoizmo, žmogaus prigimties, žemės lygmenyje neįmanoma sukurti nieko teisingo?
Atsakymas. Žinoma. Mes jau perėjome beveik visas santvarkas, net gyvenome egoistiniame komunizme, todėl nieko kito nepamatysime. Geriau nebus, bus tik blogiau.
Mums liko tik viena santvarka – paskutinioji karta. Tai reiškia, kad turime priimti dėsnį „mylėk savo artimą kaip save patį“ kaip aukščiausią žmogaus visuomenės, gamtos dėsnį ir mėginti suprasti, kaip galėtume jį realizuoti. Kitaip neturėsime ateities.
Klausimas. Ar jau pradėjome šį laikotarpį?
Atsakymas. Šis laikotarpis prasidėjo nuo Europos Sąjungos atsiradimo. Tuo metu buvau Prancūzijoje, ir mačiau, kaip ten važinėja didelės propagandinės mašinos, įrengtos kaip muziejus. Buvo galima įeiti, pasiimti atviruką, paskaityti brošiūras apie susivienijimą.
Bet net tada supratau, kad ši idėja yra neveiksminga. Tai buvo geras laikotarpis, skirtas tam tikrą laiką išsilaikyti, parodyti žmonėms, kad vienijimasis egoistiniu pagrindu netaisant žmogaus prigimties yra blogas ir sužlugdys juos.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Kas nedirba, tas valgo

Būsima santvarka – žmonijos vienybė

Komentarų nėra

Svarbiausia dirbti!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманViskas sukurta ypatingu būdu taip, kad net neturėdamas ryšio su dvasiniu pasauliu, turiu galimybę jį pasiekti per tai, kad neva myliu, neva susijungiu, neva suartėju, neva duodu, neva kartu su draugais sėdžiu.
Jei išmatuotume, kiek iš tikrųjų esame atitolę vieni nuo kitų, tai matysime, kad vienas nuo manęs nutolęs tūkstančius kilometrų, kitas – šimtą tūkstančių, trečias – milijonus kilometrų, ketvirtas – visai išnyktų iš horizonto.
Tačiau mes tarsi sėdime „drauge“ ir tai vadinama „įsivaizduojamu pasauliu“. Per tai galime imti artėti, palengva pritraukdami Šviesą sau, kuri pradės mane keisti. Taip įgysime anksčiau neturėtus protą ir jausmą. Kaskart patirsime pakilimus ir nuopuolius, jausimės vis kvailesni ir vis protingesni. Bet svarbiausia – dirbti!

Iš 2018 m. vasario 28 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slaptas ir atviras davimas: kuris teisingas?

Vertinkite davimo savybę!

Aukščiau žinojimo – bilietas į dvasinį pasaulį

 

Komentarų nėra

Skirtingos vienybės šaknys

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль Лайтман 0-аKomentaras. Žvelgiant į ekonomikos statistiką, akivaizdu, kad visuomenė atsidūrė visiškoje aklavietėje ir tikėtinas atsakas į tai bus fašizmas. Matome, kas vyksta pasaulyje ir suprantame, kad viskas iš tikrųjų yra labai blogai.
Atsakymas. Fašizmas – irgi susijungimas tarp žmonių, tik egoistinis, o ne altruistinis – atvirkščias atspindys to, ką kalba kabalistai. Žinoma, kad vystymasis mūsų pasaulyje atves prie to.
Klausimas. Du paskutiniuosius dešimtmečius situacija pasaulyje negerėja, visi ekonomikos rodikliai smunka žemyn. Ko trūksta, kad vyktų permainos?
Atsakymas. Trūksta mūsų darbo skleidžiant informaciją, kad bent teoriškai informuotume visus visuomenės sluoksnius bet kokia tinkama forma ne tik apie visuomenės būklę, bet ir apie tai, ką turime pasiekti, kodėl taip turi būti iš gamtos /Kūrėjo (tai vienas ir tas pats) pusės.
Žodis „Kūrėjas“ skirtas tikinčiajam visuomenės sluoksniui, o „Gamta“ – netikinčiajam sluoksniui. Bet iš esmės, žmonės turi suprasti, kad tai vienas ir tas pats, ir visi turime prie to ateiti.
Jei kalbėsime apie fašistus, tai jie, be viso kito, dar pasikliovė aukštesniąja sfera, Himalajuose ieškojo savo aukštesniųjų šaknų. Jie jautė, kad vienybė yra teisingos visuomenės pagrindas. Bet kokia vienybės forma? Jie pataikavo savo prigimtiniam egoizmui.
Klausimas. Jie manė, kad jeigu pritrauks sau šią jėgą, tai įstengs užkariauti visą pasaulį.
Atsakymas. Taip. Bet dėl ko? Jie ieškojo šaknų: Kurgi ta aukštesnioji jėga, kurią galima rasti, būtent prie jos kojų paguldant visą pasaulį. Kitaip tariant, egoizmas – itin plati, savo šaknis turinti ideologija.
Klausimas. Ar dėsnio, kurio viduje esame, esmė – vienybė?
Atsakymas. Žinoma. Tik tokiu atveju jis absoliučiai priešingas kabalai, bet būtent taip jis atskleidžia save. Todėl fašizmas – priešakyje.
Klausimas. Tačiau viliamės, kad galėsime jo kaip nors išvengti.
Atsakymas. Tam reikia daryti tai, apie ką kalba kabala.
Klausimas. Apie tai kalbėjome dar prieš penkerius, septynerius metus, o šiandien jau akivaizdžiai matyti, kaip tai artėja prie žmonijos. Bet visuomenė kur stovėjo, ten ir tebestovi.
Atsakymas. Mat mums duodama laiko ir galimybė pamėginti eiti pirmyn ne fašizmo, o kabalos keliu.

Iš 2017 m. liepos 31 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė vienybė ar nacizmas?

Dešinysis radikalizmas Europoje, I dalis

Vidurinioji klasė smarkiai krypsta į dešinę

Komentarų nėra