Pateikti Šeštadienis, 17 kovo, 2018 dienos įrašai.


Du + nauja gyvybė II d.

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nors kuriant naują gyvybę dalyvauja du žmonės – vyras ir moteris, tačiau ji mezgasi ir auga moters kūne. Kodėl būtent joje?
Atsakymas. Moteris įkūnija norą mėgautis, kūrinį, o vyras mūsų gyvenime atstovauja Kūrėją, norą duoti. Todėl moteryje vyksta visi pokyčiai: ji vysto ir augina vaisių, gimdo kūdikį ir rūpinasi juo. Moteris – gyvenimo šaltinis ir centras, jo esmė. Viskas gimsta iš moters.
Klausimas. Kodėl vaisius negali vystytis vyro kūne, o tik moters?
Atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų vystymosi stadiją, visi pokyčiai vyksta nore mėgautis, kurį mūsų pasaulyje atitinka moteris. Antrosios jėgos, noro duoti, vaidmuo – duoti gyvybei pradžią. Visa kita vystosi moters, motinos sąskaita.
Vyras ir moteris yra dviejų pagrindinių kūrinijoje veikiančių jėgų atstovai: noras duoti ir noras gauti pripildymą. Bet, žinoma, mūsų pasaulyje abu egoistai. Juk šiame pasaulyje nematome tokio vaidmenų pasiskirstymo, kur moterys nori tik gauti, o vyrai duoti. Jie tik simbolizuoja šias dvi jėgas kaip dvasinio pasaulio (ten veikia šios dvi visiškai priešingos jėgos) antspaudas.
Klausimas. Kodėl primityvios gyvų būtybių formos gali daugintis paprastai skaidantis ląstelėms ir tik labiau išsivysčiusios būtybės reikalauja vyro ir moters sąjungos giminei pratęsti?
Atsakymas. Primityvios būtybės lengvai keičia lytį, tapdamos tai vyru, tai moterimi. Jie savo raidoje dar nepasiekė tokios lyčių priešpriešos, pareikalausiančios dviejų skirtingų kūnų.
Klausimas. Ar kūdikis yra tėvo ir motinos genų derinio rezultatas, ar ten yra dar kažkas?
Atsakymas. Labai sunku paaiškinti, kas vaisiuje yra iš motinos, o kas iš tėvo, kokios savybės ir kokios ląstelės, kas prote, o kas širdyje, nes tai nėra žinoma mokslininkams biologams, tik kabalistams. Tai ypatingas savybių derinys, susietas su jo sielos šaknimi. Juk yra dar vienas vidinis dvasinis komponentas, kaip parašyta: „Tėvas duoda baltą, motina raudoną, o Kūrėjas duoda sielą“.
Klausimas. Išeitų, kad be tėvo ir motinos genų naujagimis turi dar kažką trečio?
Atsakymas. Trečia – tai siela, kuri ateina iš aukštesnės jėgos, valdančios tėvą ir motiną, kad jie susijungtų ir užmegztų naują kūną. Gyvybės dvasia nusileidžia į šį kūną nuo laiptelio, aukštesnio už tėvą ir motiną, ir atitinka savybes, kurias jie perdavė vaisiui.
Kitaip tariant, siela, kilusi iš Kūrėjo, iš aukštesnės pakopos, nulemia, kokį tėvo ir motinos materialinių savybių derinį, kokia forma, kokia tvarka ir kokia jėga ji bus įkūnyta vaisiuje. Kas bus tėvas, o kas motina irgi priklauso nuo sielos.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio ,,Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė I dalis

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Kaip puodas gali tapti puodžiumi

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Negi Adomas gali pasiekti Kūrėją? Kaip puodas gali tapti puodžiumi?
Atsakymas. Yra toks noras, kai siekiama gauti, mėgautis, viską sugerti į save. Todėl jį vaizduojame kaip puodelį.
Be to dar yra ir ketinimas, nusakantis, kaip panaudosiu savo norą.
Tarp noro ir ketinimo galime atlikti veiksmą, vadinamą apribojimu. Tai reiškia, kad net labai norėdamas gauti sau atsisakau šio veiksmo, nes nenoriu būti priešingas Kūrėjui. Todėl sukuriu sąlygą, vadinamą „Cimcum alef“ – „Pirmasis apribojimas“.Tačiau Kūrėjas nori, kad gaučiau tą malonumą, sklindantį iš Jo kaip Šviesa. O aš prieš Šviesą „užstumiu sklendę“ ir sakau: „Ne, nepriimsiu tavęs, nes tada tapsiu gaunančiuoju, o tu – duodančiąja. O aš noriu pasiekti Tavo lygmenį“.
Sklindanti į mane Šviesa vadinama „tiesiogine Šviesa“ („Or jašar“). Šviesa, kurios nepriimu, vadinasi „atspindėta Šviesa“ („Or chozer“).
Po to, kai atspindžiu tiesioginę Šviesą, imu tikrinti, kiek galiu gauti, kad pajusčiau malonumą ne aš, bet Kūrėjas, dirbti ne savo, bet Jo norui. Matau, kad galiu įdėti visai mažai pastangų, priimti nedidelį Šviesos kiekį. Ir tuomet prisipildau iki nustatyto lygio.
Šviesa, kurią gaunu, vadinama „vidine Šviesa“ („Or pnimi“).
Taigi, kai tampu panašus į Kūrėją, mano gavimas prilygsta Kūrėjui. Tokios būklės esu lygus Kūrėjui.
Taip tęsiu darbą visose 125 pakopose daugybėje sričių, kol visiškai prisipildau.
Kiekviena dalis, kurią konstruoju savyje Kūrėjo pavyzdžiu, vadinama siela. Pagal tai, kaip ją taisau, kildamas 125 pakopomis, ji auga ir tampa vis didesnė.
Klausimas. Vadinasi, siela nėra kažkas pastovaus?
Atsakymas. Tai noras, kuris tampa lygus Kūrėjui.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugialypis Šviesos poveikis

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Pasistengti ir rasti (igati ve macati)

Komentarų nėra