Pateikti Sekmadienis, kovo 18, 2018 dienos įrašai.


Išeiti iš melo apsupties

gyvenimo prasmė, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманEgzistuojame idealiame pasaulyje, kurį iškraipome savo egoizmu ir tuo tik kenkiame sau. Ego drasko jį į gabalus, todėl mums atrodo, kad esame labai tamsiame, siaurame pasaulyje.
Iš tikrųjų esame amžinos ir tobulos būtybės. Visas būsenas, kurias pereiname: gimimas, gyvenimas, mirtis – tai tik tie vaizdai, kuriuos dabar matome savo neteisinguose pojūčiuose.
Taisydami šiuos pojūčius, pradedame suvokti tobulą, uždarą, integruotą pasaulio vaizdą. Tenai nėra gimimo, judėjimo, mirties būsenų – viso to, kas mūsų pasaulyje vyksta vien dėl jo menkumo. Ten nuolatos, begalo vystomės siekdami tobulumo.
Klausimas. Žmonės turėtų atsisakyti egoizmo ir persikelti į kitą koordinačių sistemą, kur vystysis ir pasieks harmoniją tarpusavyje ir su visa gamta?
Atsakymas. Kol žmogus nepakils virš savo egoizmo, jis gyvens su jį gelbėjančiu melu, kuris slepia tiesą ir taip anuliuoja jį. Jei dabar išvystume tiesą, paprasčiausiai negalėtume jos suvokti. Todėl ji atsiskleidžia pamažu, proporcingai žmogaus pasirengimui prisitaikyti prie jos. Tad šis melas yra ne melas, bet būtina mūsų laipsniško prisitaikymo prie tiesos sistema.
Klausimas. Kaip jaučiantis, kad jau reikia judėti šia kryptimi, žmogus panorės išsiveržti iš melo pinklių, kuriose esąs?
Atsakymas. Tik tuo atveju, jei jame atsiras vidinių pabudimų. Tai priklauso nuo jo sielos savybių, t. y. nuo jo vidinio noro, jo „aš“.
Yra žmonių, kurie to siekia, ir jie privalo atskleisti sau gyvenimo prasmę. Ir yra tokių, kurie gali egzistuoti ir be to, jiems ir taip gerai. Kiekvienas lieka savo lygmenyje ir tenkinasi tuo, kas jam priimtina.
Manau, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kai žmonija vis labiau pabus ir priartins pasaulį prie gėrio.

Iš 2017 m. gruodžio 8 d. TV laidos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Kodėl meluojame?

Kai saulė pasilieka zenite

Komentarų nėra

Kodėl bijoma kabalos, IV d.

Kabala ir kiti mokslai, Kabala ir religija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманPranašų laikais, VII-VIII a. prieš mūsų erą, nemažai įvairių pasaulio tautų atstovų, norėjusių susipažinti su mokslu apie Aukštesnįjį pasaulį, keliaudavo mokytis pas kabalistus.
Kabala visada buvo visiems atvira, kadangi ji kalba apie bendrąjį valdymą, bendrą jėgą, visiems vienodą bendrą Aukštesnįjį pasaulį. Ji norėjo, kad visas Babilonas pasiektų tokią būseną. Todėl mokytis kabalos nebuvo uždrausta.
Daug mokslininkų, ypač iš Senovės Graikijos atvykdavo pas kabalistus mokytis. Būtent senovės graikų filosofai rašė, kad mokėsi kabalos, o patį žodį „kabala“ išvertė į graikų kalbą kaip „filosofija“.
Iš čia ir kilo pasaulinė filosofija. Aišku, vėliau ji pasikeitė, nes mokslininkai, nors ir suprato, kas yra kabala, bet, patys neatskleidę dvasinio pasaulio, viską iškraipė.
Pamažu, amžiams slenkant, filosofija virto žmogaus ryšio su kažkuo nežinomu paieškomis. O mūsų laikais už jos gali slypėti bet kas, kiekvienas gali filosofuoti, kiek tinkamas. Todėl reikia suprasti, kas nutiko praktiniam mokslui apie aukštesnįjį valdymą.
Vis dėlto, jis nepasiekiamas paprastam žmogui, kad pažiūrėjęs ar pasiklausęs jis galėtų papasakoti tai kitam. Dėl to reikia dirbti su savimi: keisdamasis ir savybėmis tapdamas panašus į aukštesnįjį valdymą, žmogus atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį.
Labai nedaug žmonių taip dirbo su savimi ir tapo kabalistais, likusieji apie kabalą galvojo, kaip norėjo. Per praėjusius tūkstantmečius žmonija prikūrė tiek įvairiausių knygų, kad neįmanoma jų nė išvardinti, nė aprašyti.
Tačiau šalia to visais laikais buvo ir tikrų kabalistų. Tai išskirtinės asmenybės, kurių vardai mums žinomi. Jie dirbo su savimi, kad pakiltų į Aukštesnįjį pasaulį, ir taip papildė kabalos mokslą kiekvienoje kartoje iki pat didžiojo XVI a. kabalisto Ari.
Būtent nuo jo prasideda šiuolaikinė kabala. Jo knygos tapo pagrindu šio mokslo vystymuisi. XX a. pradžioje Ari darbus papildė kitas didis kabalistas – Baal Sulamas, antroje XX a. pusėje Baal Sulamo sūnus, žymus kabalistas Rabašas, šį mokymą perdavė mums, o mes studijuojame toliau.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą: pirma – dėl to, kad žmonija nugrimzdusi į egoizmą, jos požiūris į kabalą yra neigiamas ir kitoks negali būti.
Antra – nepaisant to, kad religija kilo iš kabalos, ji kabalos bijo ir jokiu būdu nenori šios atskleidimo, nes yra jai visiškai priešinga. Nuo Pirmosios Šventyklos sugriovimo laikų ši konfrontacija suskaldė tautą į kabalistus ir ne kabalistus. Mūsų dienomis kabalistais save laiko tik vienetai iš milijonų gyventojų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijoma kabalos? I dalis

Kodėl bijoma kabalos? II dalis

Pareiga pakilti su visu pasauliu

Komentarų nėra