Klausimas. Skirtingi žmonės pasaulio istoriją jaučia vienodai, nes jie išgyvena tą pačią būseną?
Atsakymas. Žinoma, tai – rešimot (dvasiniai informaciniai duomenys), kurie savo jau padarė. Skirtingi žmonės visa tai praėjo ir dabar tai jaučia kaip praeitį.
Pasaulis neegzistuoja. Jis yra tik mūsų sąmonėje. Prie tikrovės suvokimo reikia pratintis palaipsniui. Kol žmogus nepradeda jausti tam tikrų pradinių dvasinių būsenų, jis nepriima to, ką teigia kabalos mokslas. Jam tai atrodo, kaip kažkas visiškai fantastiška, nesuvokiama, kvaila. Iš tiesų kabala – pats seniausias ir pats moderniausias mūsų laikų mokslas. Juk tai, ką jis teigė prieš du, tris, keturis tūkstančius metų, mokslininkai pradėjo atskleisti tik per pastaruosius 50 metų.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Rešimot istorija ir vystymasis

Pasaulio istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą II dalis

Komentaras. 99 procentų žmogaus kūno mikrobų mokslui nežinomi. Žmogaus organizme gyvena svaiginantis kiekis mikroorganizmų – keli šimtai trilijonų, o ištirta mažiau negu vienas procentas.
Atsakymas. Bet mes juk gyvename? Galėtume nežinoti ir to vieno procento – vis tiek gyventume.
Klausimas. Tai kodėl visi šie trilijonai mumyse gyvena?
Atsakymas. Mes ir esame tie mikrobai, nes jei juos pašalintume – išnyktume. Iš tiesų esame maišas visokių mikroorganizmų. Ir šie mažutyčiai vabaliukai visą laiką ten sukasi. Tai ir esame mes.
Klausimas. Taigi, jei ištirsime vieną procentą ar daugiau, ar iš viso netirsime, – tai mums nieko neduos?
Atsakymas. Neduos. Tik padaugės rūpesčių – visą laiką galvosime: štai šiuos mikroorganizmus reikia sunaikinti, tų pridėti ir t. t. Tai neteisinga. Kišimasis į žmogaus prigimtį mums yra pragaištingas. Tuo nieko nepasieksime.
Turime pasiekti gerą, amžiną egzistavimo lygmenį kitu būdu. Ne kišdamiesi į mūsų organizmą, o įsiterpdami į aukštesnę pakopą. Mes pajėgūs pakilti ir pažinti aukštesniąją sistemą, Aukštesnįjį pasaulį. O „mažutyčiai vabaliukai“ mums padės tai įvykdyti.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad būtum sveikesnis

Kas vainikuoja kūriniją?

Dvasinis pasaulis materialus pasaulis

Klausimas iš „Facebook“. Kaip galima įvesti į sistemą Kūrėją? Kūrėjas sukūrė šį pasaulį, o jūs manote, kad Jį galima atskleisti žmogišku protu?
Atsakymas. Ne, aš taip nemanau. Jūs visiškai teisus. Kūrėjo negalima įvesti į sistemą, Jo negalima atskleisti žmogišku protu ir žmogiškais jausmais.
Tam reikia savyje sukurti tokias sąlygas, kad įgautume savybes, jausmus, sąvokas, adekvačias Kūrėjui. Tada pradėsime Jį jausti.
Kaip ir mūsų pasaulyje: jei aš jaučiu kažkokį reiškinį, tai jis egzistuoja manyje, todėl galiu jį jausti išorėje. Taip sukurti visi mūsų prietaisai.
Jeigu kažkoks prietaisas nenustatytas tuo dažniu ar tam reiškiniui, kurį turiu ištyrinėti, tai aš jo nepagausiu. Tarkim, be radijo imtuvo negaliu sugauti radijo bangų, o pats neturiu tokio jautraus prietaiso savyje.
Todėl paprastas žmogus mūsų pasaulyje negali pajausti Kūrėjo, kol tinkamai nenusistato Jo atžvilgiu. Ką reiškia nusistatyti? Tam egzistuoja metodika, vadinama „kabalos mokslas“. Tai Kūrėjo atskleidimo žmogui šiame pasaulyje metodika. Ji pagrįsta tuo, kad duoda žmogui galimybę palaipsniui įgauti adekvačias Kūrėjui savybes. Ir jas turintis žmogus gali atskleisti Kūrėją.

Iš 2017 m. liepos 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kas yra Dievas?

Ar Dievas yra?

Klausimas. Hipotetiškai, ar galėjo Knygą „Zohar“ parašyti dešimt moterų?
Atsakymas. Hipotetiškai, taip. Tačiau mes taip sukurti, kad siekis susivienyti yra vyrų rankose, o palaikymo jėga ir vyrų susivienijimas – moterų.
Todėl mūsų pasaulis iš esmės yra padalintas į skirtingas savybes: vyriškas ir moteriškas, davimą ir gavimą. Kabalos moksle tai labai rimtai nagrinėjama, tai tarpusavio bendravimo kertinis akmuo.
Iš esmės, kaip du vyrai vienijasi? Vienas antrojo atžvilgiu yra tarsi moteris, kitas pirmojo atžvilgiu yra tarsi vyras. Turima omenyje ne fiziologija ar psichologija, ne mūsų pasaulio veiksmai, o būtent dvasinės savybės. Bet kuri dvasinė savybė, kurią atskleidžiame savyje, susideda iš vyriškosios ir moteriškosios dalių.
Mūsų pasaulyje, kol nesame Aukštesniojo pasaulio lygmenyje, vyrai, žinoma, iškeliami į priekį. Jie laikomi pagrindiniais ir svarbiausiais kabalistinėse grupėse.
O moterys susiburia aplink vyrus ir per juos pradeda jausti dvasines savybes, nes vyrai prasiveržia į dvasinį pasaulį, kaip ir mūsų pasaulyje, – visur ir visada jie yra atradėjai, statytojai, naikintojai, o moterys eina iš paskos.
Tačiau, kai vyrų proveržį seka moterų „batalionai“, ten jau gimsta dvasinės savybės ir ugdomos naujos sielos. Ten ima veikti moteriškosios dalies savybės, kurios yra ne papildančios, o išties rimtos, pirmaujančios ir veikiančios dvasinėse pakopose.
Klausimas. Vadinasi, esminis reikalavimas kyla iš moterų?
Atsakymas. Taip, Toroje ne kartą kartojama, kad reikia klausytis savo žmonos, moters. Tora parašyta labai įdomiai: nepaisant to, kad joje kalbama tarsi apie vyrus, tačiau visada atsiranda kažkokia moteris, kuri slaptai jiems vadovauja, kaip žmona šeimoje.
Vyras laikomas šeimos galva, tačiau kur aš tik nebuvau pasaulyje ir ko tik neklausdavau: ir indėnų Pietų Amerikoje, ir ko tik nori, įskaitant europiečius ir afrikiečius, moteris visur – gyvenimo, pasaulio pagrindas. Tas pats ir kabalos moksle.
Tačiau proveržį vykdo vyriškoji jėga, už kurios stovi, palaiko, pastumia, nukreipia ir net nurodo – moteriškoji.

Iš 2017 m. birželio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Moteriška jėga – kūrinijos jėga

Vyras ir moteris – tokie skirtingi pasauliai, I dalis

Klausimas. Studijuoju kabalos mokslo pagrindus. Patarkite prašau, kokią knygą man perskaityti pirmiausia?
Atsakymas. Kabalos mokslas atsiskleidžia dviem kryptimis. Viena iš jų – protas, antra – jausmai.
Žmogus – jausmingas padaras, nes noras užsipildyti, mėgautis, yra jo pagrindas. Tačiau, kada noras pradeda jausti: noriu daugiau, noriu mažiau, gaunu mažiau, gaunu daugiau ir t. t., tada jame vystosi protas: kaip kiek įmanoma labiau užsipildyti.
Jame yra jausmai ir protas, bet jausmai – pirminiai, o protas – antrinis.
Kabalos mokslas studijuojamas taip pat dviem paralelinėmis kryptimis: jausmine ir protine. Jausminei krypčiai tinka knyga „Šamati“ ir „Aukštesniųjų pasaulių pažinimas“, o protui – „Kabala pradedantiesiems“.
Aš manau, kad reikia bandyti ir viena, ir kita. Kas jums artimiau, tą ir skaitykite.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ilgas kabalisto kelias

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Tikrieji kabalos šaltiniai

Jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienybė egoistinė, o tai ir yra nacistinis, fašistinis režimas, nūnai šmėžuojantis horizonte.
Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada nutiko Vokietijoje, nes tuo metu, beveik prieš šimtą metų, ji buvo labiausiai išsivysčiusi pasaulio šalis. O šiandien toks likimas laukia daugelio šalių.
Juk „fašio“ reiškia susijungimą, o gamta įpareigoja mus susivienyti. Ir mes galime pasirinkti, kokia forma vienytis: egoistine, vedančia į fašizmą, ar altruistine, kas vadinama paskutiniąja karta, kurią siūlo kabalos mokslas. Prieš mus tik šios dvi alternatyvos, todėl esame sankryžoje, kurią mato tik kabalistai.
Visi likusieji nemato šių dviejų kelių, jie mato tik vieną: nacistinį režimą, kuris dabar gimsta bei vystosi ir galų gale apims visą pasaulį. Fašizmas suskirstys visas rases pagal jų svarbumo lygį: baltaodžius, geltonodžius, raudonodžius, juodaodžius..
Be to, fašistai stipriai nekenčia žydų, mat šie turi priešingą vienijimosi metodiką ir fašistai tai nesąmoningai supranta, jaučia.
Beje, tai jaučia apskritai visa žmonija, todėl vedama nacizmo norės išnaikinti žydus pasaulyje. Taip jau ne kartą buvo istorijoje ir kaskart kartojasi, nes mes, žydai, nerealizuojame išsitaisymo metodikos, kurią siūlo kabalos mokslas.
Mūsų laikais kabalos mokslas nebėra slepiamas būtent tam, kad tinkamai susivienytume. Todėl mūsų karta vėl atsiduria sankryžoje: arba realizuojame šį mokslą ir judame pirmyn geruoju keliu, arba einame egoistiniu keliu, t.y. fašistiniu, ir pirmiausia tai įvyks JAV.
Viena vertus, skirtingai nuo Europos, tai viena šalis, kita vertus, joje gyvena daug tautų. Be jokių abejonių baltieji anglosaksai, vokiečiai, kurių labai daug Amerikoje, norės padaryti savo tvarką.
Ir greičiausiai ims spausti ne juodaodžius, raudonodžius ar geltonodžius, o žydus, juk būtent jie sukaupė pagrindinį kapitalą ir daro įtaką Amerikos visuomenei. Ir tikriausiai tai bus atlikta svetimomis rankomis, pavyzdžiui, afroamerikiečių.
Ir Europoje pagal Amerikos pavyzdį greitai atgims fašizmas, tarsi ir nebuvo visų šių metų. Staiga išvysime, kaip iš visų urvų išlenda nacistai su fašistinėmis vėliavomis, su visa buvusia simbolika, tarsi žmonijai ištrynė visą karčią patirtį ir sugrįžo 70-80 metų atgal.
Tik Izraelio tauta, kuri yra altruistinės vienijimosi metodikos nešėja, gali ją realizuoti ir apmokyti visą žmoniją, paaiškindama, kad kitas kelias veda į niekur. Viskas priklauso nuo Izraelio tautos. Ji neturi kito pasirinkimo: arba platinti visame pasaulyje kabalos mokslą, tinkamo vienijimosi metodiką, arba vėl keliauti į dujų kameras.

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl grįžta nacizmas? I dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Kodėl mes nekenčiame?

Egzistuojame idealiame pasaulyje, kurį iškraipome savo egoizmu ir tuo tik kenkiame sau. Ego drasko jį į gabalus, todėl mums atrodo, kad esame labai tamsiame, siaurame pasaulyje.
Iš tikrųjų esame amžinos ir tobulos būtybės. Visas būsenas, kurias pereiname: gimimas, gyvenimas, mirtis – tai tik tie vaizdai, kuriuos dabar matome savo neteisinguose pojūčiuose.
Taisydami šiuos pojūčius, pradedame suvokti tobulą, uždarą, integruotą pasaulio vaizdą. Tenai nėra gimimo, judėjimo, mirties būsenų – viso to, kas mūsų pasaulyje vyksta vien dėl jo menkumo. Ten nuolatos, begalo vystomės siekdami tobulumo.
Klausimas. Žmonės turėtų atsisakyti egoizmo ir persikelti į kitą koordinačių sistemą, kur vystysis ir pasieks harmoniją tarpusavyje ir su visa gamta?
Atsakymas. Kol žmogus nepakils virš savo egoizmo, jis gyvens su jį gelbėjančiu melu, kuris slepia tiesą ir taip anuliuoja jį. Jei dabar išvystume tiesą, paprasčiausiai negalėtume jos suvokti. Todėl ji atsiskleidžia pamažu, proporcingai žmogaus pasirengimui prisitaikyti prie jos. Tad šis melas yra ne melas, bet būtina mūsų laipsniško prisitaikymo prie tiesos sistema.
Klausimas. Kaip jaučiantis, kad jau reikia judėti šia kryptimi, žmogus panorės išsiveržti iš melo pinklių, kuriose esąs?
Atsakymas. Tik tuo atveju, jei jame atsiras vidinių pabudimų. Tai priklauso nuo jo sielos savybių, t. y. nuo jo vidinio noro, jo „aš“.
Yra žmonių, kurie to siekia, ir jie privalo atskleisti sau gyvenimo prasmę. Ir yra tokių, kurie gali egzistuoti ir be to, jiems ir taip gerai. Kiekvienas lieka savo lygmenyje ir tenkinasi tuo, kas jam priimtina.
Manau, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kai žmonija vis labiau pabus ir priartins pasaulį prie gėrio.

Iš 2017 m. gruodžio 8 d. TV laidos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Kodėl meluojame?

Kai saulė pasilieka zenite

Pranašų laikais, VII-VIII a. prieš mūsų erą, nemažai įvairių pasaulio tautų atstovų, norėjusių susipažinti su mokslu apie Aukštesnįjį pasaulį, keliaudavo mokytis pas kabalistus.
Kabala visada buvo visiems atvira, kadangi ji kalba apie bendrąjį valdymą, bendrą jėgą, visiems vienodą bendrą Aukštesnįjį pasaulį. Ji norėjo, kad visas Babilonas pasiektų tokią būseną. Todėl mokytis kabalos nebuvo uždrausta.
Daug mokslininkų, ypač iš Senovės Graikijos atvykdavo pas kabalistus mokytis. Būtent senovės graikų filosofai rašė, kad mokėsi kabalos, o patį žodį „kabala“ išvertė į graikų kalbą kaip „filosofija“.
Iš čia ir kilo pasaulinė filosofija. Aišku, vėliau ji pasikeitė, nes mokslininkai, nors ir suprato, kas yra kabala, bet, patys neatskleidę dvasinio pasaulio, viską iškraipė.
Pamažu, amžiams slenkant, filosofija virto žmogaus ryšio su kažkuo nežinomu paieškomis. O mūsų laikais už jos gali slypėti bet kas, kiekvienas gali filosofuoti, kiek tinkamas. Todėl reikia suprasti, kas nutiko praktiniam mokslui apie aukštesnįjį valdymą.
Vis dėlto, jis nepasiekiamas paprastam žmogui, kad pažiūrėjęs ar pasiklausęs jis galėtų papasakoti tai kitam. Dėl to reikia dirbti su savimi: keisdamasis ir savybėmis tapdamas panašus į aukštesnįjį valdymą, žmogus atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį.
Labai nedaug žmonių taip dirbo su savimi ir tapo kabalistais, likusieji apie kabalą galvojo, kaip norėjo. Per praėjusius tūkstantmečius žmonija prikūrė tiek įvairiausių knygų, kad neįmanoma jų nė išvardinti, nė aprašyti.
Tačiau šalia to visais laikais buvo ir tikrų kabalistų. Tai išskirtinės asmenybės, kurių vardai mums žinomi. Jie dirbo su savimi, kad pakiltų į Aukštesnįjį pasaulį, ir taip papildė kabalos mokslą kiekvienoje kartoje iki pat didžiojo XVI a. kabalisto Ari.
Būtent nuo jo prasideda šiuolaikinė kabala. Jo knygos tapo pagrindu šio mokslo vystymuisi. XX a. pradžioje Ari darbus papildė kitas didis kabalistas – Baal Sulamas, antroje XX a. pusėje Baal Sulamo sūnus, žymus kabalistas Rabašas, šį mokymą perdavė mums, o mes studijuojame toliau.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą: pirma – dėl to, kad žmonija nugrimzdusi į egoizmą, jos požiūris į kabalą yra neigiamas ir kitoks negali būti.
Antra – nepaisant to, kad religija kilo iš kabalos, ji kabalos bijo ir jokiu būdu nenori šios atskleidimo, nes yra jai visiškai priešinga. Nuo Pirmosios Šventyklos sugriovimo laikų ši konfrontacija suskaldė tautą į kabalistus ir ne kabalistus. Mūsų dienomis kabalistais save laiko tik vienetai iš milijonų gyventojų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijoma kabalos? I dalis

Kodėl bijoma kabalos? II dalis

Pareiga pakilti su visu pasauliu

Klausimas. Nors kuriant naują gyvybę dalyvauja du žmonės – vyras ir moteris, tačiau ji mezgasi ir auga moters kūne. Kodėl būtent joje?
Atsakymas. Moteris įkūnija norą mėgautis, kūrinį, o vyras mūsų gyvenime atstovauja Kūrėją, norą duoti. Todėl moteryje vyksta visi pokyčiai: ji vysto ir augina vaisių, gimdo kūdikį ir rūpinasi juo. Moteris – gyvenimo šaltinis ir centras, jo esmė. Viskas gimsta iš moters.
Klausimas. Kodėl vaisius negali vystytis vyro kūne, o tik moters?
Atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų vystymosi stadiją, visi pokyčiai vyksta nore mėgautis, kurį mūsų pasaulyje atitinka moteris. Antrosios jėgos, noro duoti, vaidmuo – duoti gyvybei pradžią. Visa kita vystosi moters, motinos sąskaita.
Vyras ir moteris yra dviejų pagrindinių kūrinijoje veikiančių jėgų atstovai: noras duoti ir noras gauti pripildymą. Bet, žinoma, mūsų pasaulyje abu egoistai. Juk šiame pasaulyje nematome tokio vaidmenų pasiskirstymo, kur moterys nori tik gauti, o vyrai duoti. Jie tik simbolizuoja šias dvi jėgas kaip dvasinio pasaulio (ten veikia šios dvi visiškai priešingos jėgos) antspaudas.
Klausimas. Kodėl primityvios gyvų būtybių formos gali daugintis paprastai skaidantis ląstelėms ir tik labiau išsivysčiusios būtybės reikalauja vyro ir moters sąjungos giminei pratęsti?
Atsakymas. Primityvios būtybės lengvai keičia lytį, tapdamos tai vyru, tai moterimi. Jie savo raidoje dar nepasiekė tokios lyčių priešpriešos, pareikalausiančios dviejų skirtingų kūnų.
Klausimas. Ar kūdikis yra tėvo ir motinos genų derinio rezultatas, ar ten yra dar kažkas?
Atsakymas. Labai sunku paaiškinti, kas vaisiuje yra iš motinos, o kas iš tėvo, kokios savybės ir kokios ląstelės, kas prote, o kas širdyje, nes tai nėra žinoma mokslininkams biologams, tik kabalistams. Tai ypatingas savybių derinys, susietas su jo sielos šaknimi. Juk yra dar vienas vidinis dvasinis komponentas, kaip parašyta: „Tėvas duoda baltą, motina raudoną, o Kūrėjas duoda sielą“.
Klausimas. Išeitų, kad be tėvo ir motinos genų naujagimis turi dar kažką trečio?
Atsakymas. Trečia – tai siela, kuri ateina iš aukštesnės jėgos, valdančios tėvą ir motiną, kad jie susijungtų ir užmegztų naują kūną. Gyvybės dvasia nusileidžia į šį kūną nuo laiptelio, aukštesnio už tėvą ir motiną, ir atitinka savybes, kurias jie perdavė vaisiui.
Kitaip tariant, siela, kilusi iš Kūrėjo, iš aukštesnės pakopos, nulemia, kokį tėvo ir motinos materialinių savybių derinį, kokia forma, kokia tvarka ir kokia jėga ji bus įkūnyta vaisiuje. Kas bus tėvas, o kas motina irgi priklauso nuo sielos.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio ,,Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė I dalis

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Dvasinis genas

Klausimas. Negi Adomas gali pasiekti Kūrėją? Kaip puodas gali tapti puodžiumi?
Atsakymas. Yra toks noras, kai siekiama gauti, mėgautis, viską sugerti į save. Todėl jį vaizduojame kaip puodelį.
Be to dar yra ir ketinimas, nusakantis, kaip panaudosiu savo norą.
Tarp noro ir ketinimo galime atlikti veiksmą, vadinamą apribojimu. Tai reiškia, kad net labai norėdamas gauti sau atsisakau šio veiksmo, nes nenoriu būti priešingas Kūrėjui. Todėl sukuriu sąlygą, vadinamą „Cimcum alef“ – „Pirmasis apribojimas“.Tačiau Kūrėjas nori, kad gaučiau tą malonumą, sklindantį iš Jo kaip Šviesa. O aš prieš Šviesą „užstumiu sklendę“ ir sakau: „Ne, nepriimsiu tavęs, nes tada tapsiu gaunančiuoju, o tu – duodančiąja. O aš noriu pasiekti Tavo lygmenį“.
Sklindanti į mane Šviesa vadinama „tiesiogine Šviesa“ („Or jašar“). Šviesa, kurios nepriimu, vadinasi „atspindėta Šviesa“ („Or chozer“).
Po to, kai atspindžiu tiesioginę Šviesą, imu tikrinti, kiek galiu gauti, kad pajusčiau malonumą ne aš, bet Kūrėjas, dirbti ne savo, bet Jo norui. Matau, kad galiu įdėti visai mažai pastangų, priimti nedidelį Šviesos kiekį. Ir tuomet prisipildau iki nustatyto lygio.
Šviesa, kurią gaunu, vadinama „vidine Šviesa“ („Or pnimi“).
Taigi, kai tampu panašus į Kūrėją, mano gavimas prilygsta Kūrėjui. Tokios būklės esu lygus Kūrėjui.
Taip tęsiu darbą visose 125 pakopose daugybėje sričių, kol visiškai prisipildau.
Kiekviena dalis, kurią konstruoju savyje Kūrėjo pavyzdžiu, vadinama siela. Pagal tai, kaip ją taisau, kildamas 125 pakopomis, ji auga ir tampa vis didesnė.
Klausimas. Vadinasi, siela nėra kažkas pastovaus?
Atsakymas. Tai noras, kuris tampa lygus Kūrėjui.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugialypis Šviesos poveikis

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Pasistengti ir rasti (igati ve macati)