Klausimas. Ar norint apsisaugoti nuo piktų jėgų galima kartoti savyje „Nėra nieko kito tik Jis“? Ar tai padės?
Atsakymas. Žinoma. Imkite tai kaip mantrą – „Nėra nieko kito tik Jis. Viskas išeina iš Jo. Noriu prilipti prie Jo“ – it mažas vaikas, net kaip vaisius motinos gimdoje.
Darykite taip, kad ir kas nutiktų, o po to imkite dirbti su visomis kliūtimis ir problemomis. Bet neišleiskite iš akių, kad taip esate susijęs su Kūrėju.
Klausimas. Mūsų pasaulyje būtina veikti, kaip priimta pagal egoistinio pasaulio įstatymus, ir vis vien mintyse galvoti, kad tai – iš Jo. Kodėl čia negalima veikti taip, tarsi visa tai iš Kūrėjo?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje karaliauja absoliutus egoizmas. Kaip čia galima pajausti, jog tai kyla iš Kūrėjo? Niekaip.
Tad mūsų pasaulio lygmenyje reikia veikti taip, kaip čia priimta, ir tuo pat metu prisiminti, kad viskas kyla iš Kūrėjo ir tik tam, kad nepaisydami kliūčių priliptume prie Jo.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Gali keikti, tik nepamiršk Manęs!

Jei žmogus nori, kad Kūrėjas padėtų jam atskleisti dvasinį pasaulį, jam reikia didžiulio užsispyrimo: tikėti išminčiais ir tikėti Kūrėju. Tai tam tikras susiliejimas, kai žmogus anuliuoja savo nuomonę ir prisijungia prie mokytojo nuomonės, laikosi jo patarimų.
„Mokytojas“ – tai visi kabalistai, kurie per tūkstantmečius parašė mums knygas, aiškino. Mokinys turi pasikliauti jais eidamas pirmyn, it mažas vaikas, nežinantis, kur esąs, ir nesuprantantis, ką reikia daryti, bet klausantis suaugusiųjų.
Tai vadinama paprastu tikėjimu, be jo neįmanoma vystytis. Maži vilkiukai žiūri į vilkę ir bėga paskui ją – nuo to visada pradedama.
Viskas prasideda nuo tokių paprastų mechaninių veiksmų, kuriuos mokinys atlieka vien dėl to, kad neturi pasirinkimo, be to, seka kitų pavyzdžiu. Ir šiais veiksmais pritraukiame Šviesą, grąžinančią į Šaltinį. Kūrėjas sukuria mums įvairiausias situacijas, kad galėtume dėti pastangas ir taip einame pirmyn pradėję šį kelią.
Nėra kito būdo tobulėti, ne veltui sakoma: „Kaip jautis su pakinktais ir asilas su našta.“ Tad reikia išmokti, kaip nekreipti dėmesio į savo pojūčius. Viena vertus, esu kupinas malonių ir nemalonių išgyvenimų, tampu vis jautresnis, ir tuo pat metu einu pirmyn, nepaisydamas savo būsenų. Tai itin svarbu.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos pagal Rabaš straipsnį „Eisime pas Faraoną“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kantrybė – tai atkaklumas

Kaip įveikti atskirtį?

Tiesioginis kontaktas su aukštesniuoju pasauliu