Klausimas. Kabala išvaduoja, išgelbėja žmogų nuo mirties baimės?
Atsakymas. Kabala pakelia žmogų virš mirties. Vos tik jis susijungia su siela ir ima gyventi joje, kūnas praktiškai liaujasi jam egzistavęs.
Mano mokytojas Rabašas sakydavo: „Kaip vakare meti savo marškinius į skalbyklę, o ryte rengiesi kitus, taip numeti savo kūną, o paskui gauni kitą. Tai tau vyksta visiškai neskausmingai, kaip ir su marškiniais.“
Klausimas. Kaip žmogus tai supranta, jei nepasiekia tokios būsenos kaip Rabašas?
Atsakymas. Nesvarbu, tai vis tiek su juo vyksta. Tik jis bijo.
Klausimas. Ar gali visuomenė įtikinti žmogų taip žvelgti į mirtį?
Atsakymas. Žinoma. Visuomenė gali viską! Pavyzdžiui, ji gali taip paveikti žmogų, kad jis ims į tai žiūrėti kitaip: „Esu pasirengęs nusižudyti, nes iškart gausiu ilgaamžį pomirtinį pasaulį.“
Klausimas. Ar manote, dera žmones ugdyti taip, kad jie nebijotų mirties?
Atsakymas. Ne. Mirties baimė itin reikalinga ir naudinga, nes apsaugo žmogų. Jei nėra baimės, žmonės eina į mirtį, žudydami kitus. Jie daro viską, ką tinkami, manydami, kad taip nusipelno aukštesniojo atlygio, būsimo pasaulio.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo mirties

Tikrasis nemirtingumas

Amžinos sielos beieškant