Klausimas. Kai po darbo seminare pereiname prie „Mokymosi apie dešimt sfirų“, ši knyga suvokiama kaip meilės matematika – santykių lygtys kabalistinėje grupėje.
Ji tarsi aprašo visų būsenų, kurias norėjome pasiekti seminare, formules. Kodėl kai kuriems ši knyga atrodo nuobodi?
Atsakymas. Yra žmonių, kurie nesupranta matematikos. Matydami formulę įsivaizduoja ją tik konkrečių reikšmių pavidalu: kilogramais, litrais ir kt. Jie supranta, kad ši formulė kažkaip susieja vieną kintamąjį su kitu, ir jei vienas sumažės, tai kitas padidės ir atvirkščiai. Tačiau pačiose formulėse nejaučia gyvybės.
Matematika – tai aukštesnis, dieviškas mokslas, juk ji išreiškia ryšį tarp visų tikrovės dalių. Ir nesvarbu, apie ką būtent kalbama. Yra pasaulių sistema kaip viena siela su pripildančia ją Šviesa, bet siela sudužo į daugybę dalių.
Visos šios dalys susimaišė viena su kita ir nukrito žemyn. Ir dabar norime surasti formulę, kuri išreikštų, kokios būsenos jos buvo ir kaip nukrito, koks skirtumas atsiskleidė tarp jų, kuo jis pasireiškia ir kaip jos gali vėl susijungti į tą pačią formą.
Mes norime išreikšti santykį tarp visų dalių: tarp pasaulių, tarp pasaulių ir sielų, tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus lygmens kiekviename fragmente ir tarp jų įvairiomis formomis, nes kiekvienas dar suskilo į „Adam Kadmon“, ABEA ir mūsų pasaulį.
Išeitų, kad yra begalo daug įvairiausių savybių, bet jos visos tarpusavyje susijusios ir įsijungia viena į kitą. Matematika – tai kalba, leidžianti viską sujungti draugėn ir paaiškinti tai, kas svarbiausia – ryšius tarp jų. Čia ir yra tikroji matematika – tai ryšių tarp visų pasaulėdaros dalių formulės: kas kad ne viskas iš karto, bet dalimis.
Šio pasaulio matematika, žinoma, nėra tobula. Ir vis dėlto joje yra kažkas, kas susieja viską kartu. Ir augalų, ir žvaigždžių, ir negyvosios materijos, ir žmogaus savybių (jo psichologijos) atžvilgiu veikia vienos ir tos pačios formulės, tik skirtinguose medžiagos lygmenyse.
Matematika – tai aukščiausioji visų tikrovės dalių harmonija kartu. Kabalos mokslas aiškina šią harmoniją, tik kabalistų vartojamais savo terminais. Kabaloje taip pat yra formulės bei dėsniai, kas kad ne tokios kaip matematikoje, tačiau kalbama apie visos pasaulėdaros dalių harmoniją.
Todėl, jei „Mokymas apie dešimt sfirų“ aiškina mums dvasinius objektus: Išsut, Zeir Anpin, Nukva – kaip jie susiję vienas su kitu, tai mums atrodo, kad tai sausa, nuo gyvenimo atsieta informacija. Bet iš tikrųjų šis aprašymas pilnas gyvybės. Mes šitai dar pajausime, o kol kas tiesiog žinokite, kad šioje knygoje slypi tikrasis gyvenimas ir tobulybės pojūtis.

Iš 2017 m. gruodžio 29 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Davimo matavimo vienetas – dešimt sfirų

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Klausimas. Sakote, kad jėgų galiu gauti iš grupės. Grupė – tai dvasinių jėgų perdavėjas iš Kūrėjo ar šaltinis?
Atsakymas. Viskas drauge. Esmė ta, kad grupė mano atžvilgiu – Kūrėjo pasireiškimas. Todėl, kiek stengiuosi susilieti su grupe, tiek stengiuosi susilieti su Kūrėju, duodamas grupei duodu Kūrėjui. Tačiau to nematau ir nežinau.
Jeigu grupės vietoje būtų Kūrėjas, privalėčiau kaip vergas visąlaik jam duoti, automatiškai atlikčiau angelo vaidmenį. O taip turiu valios laisvę – nematau Kūrėjo, Jis slepiasi už šio pasaulio.
Todėl „pasaulis“ (olam) kyla iš žodžio „paslėptis“ (alama). Išeitų, kad paslėptis – didis gėris, kuris suteikia mums valios laisvę. Ir tik tiek, kiek galiu būti laisvas siekdamas Kūrėjo, atsiskleidžia ta didžiulė jėga, kuri viską valdo: praeitį, dabartį ir ateitį.
Klausimas. Tarkim, pažįstu itin gerbiamą, turtingą, žinomą visame pasaulyje žmogų. Nenorėdamas jo išnaudoti dėl savęs, visąlaik nuo visų ir nuo savęs slepiu savo pažintį su juo. Ar galima taip įsivaizduoti santykius su Kūrėju?
Atsakymas. Neišnaudoju pažinties su Kūrėju dėl savęs, nors Jis visiškai man atsiskleidžia. Pasakyta: „Visame Jo name tu jo ištikimas draugas.“ Jis tavimi pasitiki, o tu turi sukurti savyje ekraną, kad galėtum apriboti (cimcum) savo norus, ir nieko nepriimti iš Kūrėjo, dirbti tik dėl davmo.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nuolatos stengiasi man atsiskleisti, o aš nuolatos pats Jį slepiu?
Atsakymas. Jis atsiskleidžia tik po to, kai išmoksi Jį slėpti.

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kūrėjo atskleidimas – mūsų pasaulyje

Toros dovanojimas, Toros gavimas, pasirengimas ją priimti – itin svarbūs etapai vidiniame žmogaus darbe.
Iki Toros dovanojimo – nepaprastas pasirengimo laikotarpis, paskui labai ilga tremtis, kol žmogus įims į save gaunančiuosius norus. Tremtis – ne šiaip laukimas, o veiksmas, juk dvasiniame pasaulyje nėra prastovų.
Arba žmogus pats atlieka veiksmus, arba jie atliekami su juo iš aukščiau. Tai abipusis aukštesnės ir žemesnės pakopos darbas, ir kuo labiau žmogus gali dalyvauti šiuose veiksmuose, tuo labiau spartina laiką. Bet kuriuo atveju reikia atlikti tam tikrą veiksmų skaičių, antraip nepasiruošime išsilaisvinimui.
Ir netgi pats išsilaisvinimas, po to, kai pasirengta, apima daugybę veiksmų: išėjimą iš Egipto, Raudonosios jūros perėjimą, įsipareigojimai prieš gaunant Torą, t. y. tikėjimo įgijimas. O paskui, jau gavę Torą, imame dirbti taisydami 613 norų: atliekame 613 patarimų ir nurodymų. Prasideda žmogaus taisymas ir darbas dėl davimo.
Šiame procese neįmanoma išskirti svarbesnių ir mažiau svarbių veiksmų – viskas viena tėkmė, nuo tos akimirkos kai Kūrėjas sukūrė norą mėgautis ir iki tol, kol žmogus ima atlikti darbą sąmoningai ir savarankiškai stato savo sielą. Žmogus priima šį darbą iš Kūrėjo ir tampa Jo partneris.
Toros dovanojimas iš aukščiau ir jos priėmimas iš apačios, t. y. nuo kalno viršūnės iki jo papėdės itin svarbūs. Toros dovanojimo šventė – didis įvykis, unikalus taškas žmogaus raidoje. Todėl reikia išsiaiškinti, ko iš mūsų reikalaujama, kad gautume Torą, kokias sąlygas reikia išpildyti ir ko mums trūksta, kad visiškai pasirengtume.

Iš 2018 m. gegužės 14 d. pamokos, skirtos Šavuot šventei

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai kiekvienas atsako už visus

Išeiti iš tremties

Senosios išminties atgimimas

Europos kongresas „Ateitis prasideda čia“. 1 pamoka
Straipsnyje ,,Kabalos mokslo esmė“ Baal Sulamas rašo: „Kabalos mokslas – tai tvarka šaknų, nusileidžiančių priežasčių ir pasekmių keliu pagal nekintamus ir absoliučius dėsnius, kurių tikslas – atskleisti Aukštesniąją jėgą žmonėms.“
Todėl išeina, kad kabalos mokslas svarbesnis už kitus, nes apima juos visus. Bet kuris kitas mokslas kalba apie kokį nors atskirą gamtos aspektą. Kaip elgiasi gamta negyvajame lygmenyje tyrinėja fizika, augaliniame lygmenyje – biologija, gyvūniniame – zoologija, žmonių elgesiu užsiima psichologija ir t. t.
Tačiau kabala svarbiausia iš visų mokslų ir vadinama „išmintimi“ („chohma“), nes pagrįsta aukštesniojo pasaulio tyrimais, tai yra aukštesniosios sistemos, kuriai priklauso visa tikrovė. Taigi, kabala kalba apie tai, kaip veikia visa tikrovė.
Šiuolaikinė visuomenė jaučia būseną, kai visi yra tarpusavyje susiję ir visas pasaulis tampa integralus, persipynęs tarpusavyje tarsi mažas kaimas. Prasideda ekologinės problemos, keičiasi klimatas. Keičiasi žmonių bendruomenė visose pasaulio dalyse ir atsiskleidžia kiekvieno iš mūsų tarpusavio priklausomybė.
Štai todėl esamu laikotarpiu ypatingai svarbu atskleisti kabalos mokslą žmonijai, ir dėl to jis nustoja būti slaptas. Be kabalos negalėsime teisingai gyventi šiame pasaulyje.
Matome, kad pasaulis nebežino, kuria kryptimi vystytis. Niekas nesugeba sėkmingai veikti: nei vyriausybės, nei tėvai vaikų atžvilgiu, nei mokytojai mokinių, tarsi visi būtų likę be orientacijos.
Kabalos mokslas privalo atsiskleisti, kad padėtų žmonijai rasti teisingą kelią. Nors žmonija visai to nenori, kaip egoistiškas vaikas, kuris kenčia nuo savo elgesio, bet nepageidauja taisytis. Jeigu egoizmui augant jis įgautų proto ir kaip nors sugebėtų subalansuoti savo ego, būtų galima su juo kalbėtis. Tačiau iš patirties su savo vaikais ir savimi pačiais žinome, kad visi įtikinėjimai ir prašymai taisytis nieko nekeičia. Tuomet belieka du keliai: arba gamtai teks mus dar skaudžiau bausti už dėsnių nesilaikymą, arba mes visuotinai išplatinsime kabalos mokslą.
Atsižvelgiant į žmonijos išsivystymo lygį, jau subrendome, kad suprastume integralius gamtos dėsnius. Jeigu ir toliau nenorėsime jų pripažinti, būsime dar skaudžiau baudžiami.
Dėl to mūsų laikas yra tinkamiausias atskleisti kabalą, nors verta nusiteikti stipriam pasipriešinimui, koks kyla iš mažo užsispyrėlio, nenorinčio klausyti teisingų pamokymų. Nepaisant sunkumų, reikia platinti kabalą, kaip kantriems tėvams, nes tai vienintelis būdas žmonijai rasti teisingą vystymosi kelią ir išvengti smūgių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, II d.

Pasaulio valdymo dėsnis, III d.

Pasaulio valdymo dėsnis, IV d.

Klausimas. Ką reiškia, jog man reikia draugo, kad pasiekčiau Kūrėją? Jis man reikalingas kaip tarpininkas, kaip laidininkas, kaip instrumentas?
Atsakymas. Kūrėjas atsiskleidžia tik ryšyje tarp žmonių, be to, šis ryšys turi būti pilnas. Gerai, kai šalia yra draugų, su kuriais galima susijungti, bet vis dėlto mums reikalinga grupė iš dešimties žmonių, ir jų tarpusavio ryšyje galima suvokti Kūrėją.
Vėliau pastebėsite, kad ir dešimties mažai. Aplink mūsų grupę dar turi būti išoriniai ratai, kuriuos irgi pritraukiate sau, nes platesnis Kūrėjo jautimas galimas pritraukiant kitas sielas, kol kiekvienas iš jūsų per savo dešimtuką ištaisys absoliučiai visas sielas pasaulyje.

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kur rasti Kūrėją?

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Klausimas. Kokie trys pagrindiniai kabalos metodikos postulatai?
Atsakymas. Pirmasis postulatas: egzistuoja viena aukštesnioji gamtos jėga, kuri vadinasi „Kūrėju/Gamta“. Jam nepriskiriame jokių ypatingų savybių, tik tai – kad ji viena bendra jėga, apimanti absoliučiai viską, kas egzistuoja kūrinijoje.
Antrasis postulatas – aukštesnioji jėga sukūrė gamtos lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogaus; jie automatiškai jos kontroliuojami, neturi jokios valios laisvės galimybės.
Žmogumi vadinama ta gamtos dalis, kuri gali sąmoningai, savarankiškai reaguoti į jos signalus. Žmogus ivrito kalba – „adam“ (iš žodžio „panašus“) – panašus į Kūrėją.
Kaip Kūrėjas/aukštesnioji jėga turi veiksmų laisvę, taip ir žmogus, pakilęs virš savo prigimties, turi galimybę veikti savarankiškai, aukščiau savo prigimties.
Trečiasis postulatas – atlikdamas ypatingus veiksmus ir pratimus kiekvienas galia prilygti Kūrėjui tuo, kad turi laisvę veikti, kaip Jis.

Iš 2018 m. vasario 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Keturi lygmenys

Kas yra žmogus?

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, II dalis

Svarbiausias dalykas studijuojant kabalą yra ne žinių įgijimas, o naudojimas stebuklingos šio mokslo savybės, vadinamos „sgula“, apie tai rašo Baal Sulamas įvade į „Mokymą apie dešimt sfirų“.
Per mokslą mus veikia jėga, kuri vysto mūsų altruistines savybes, meilę artimui. O jau per šias savybes mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį, mus valdančią sistemą.
Tai nepriklauso nuo išmoktos medžiagos apimties, o tik nuo tikro ketinimo širdyje, nuo stengimosi tapti tokiu duodančiu ir mylinčiu, apie kokį kalba išminčiai kabalistai.
Klausimas. Iš kur kabalistinės knygos turi jėgą, kuriančią tokius kokybiškus pokyčius žmoguje, kad jis atskleidžia naują tikrovę?
Atsakymas. Kabalistinės knygos buvo parašytos kabalistų, kurie pasiekė aukštų davimo ir meilės artimui pakopų ir aprašo visus šiuos dvasinius veiksmus. Skaitydami mes norime suvokti tai, ką suvokė jie, tapti taip pat duodančiais ir atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės neapsigauti, įsivaizduodami Kūrėją kažkaip kitaip, o tik kaip bendrą davimo ir meilės jėgą, į kurią norime būti panašūs.
Mes pradedame keistis davimo artimui kryptimi, suartėjame ir viską darome dėl vienas kito, kadangi tik tokiu būdu galėsime atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės įtikinti save, kad tokiu būdu judame pirmyn ir norime, kad mumyse įvyktų pokyčiai.
Kiekvieną dieną aš tikrinu save: ar pradėjau geriau elgtis su draugais? Aš ieškau, kaip galiu pasiekti meilės artimui kaip sau, kad nuo meilės kūriniams pereičiau prie meilės Kūrėjui.
Klausimas. Koks mokytojo vaidmuo studijuojant kabalą?
Atsakymas. Mokytojas siekia pabudinti žmoguje gebėjimą išgirsti, apie ką kalba kabalos mokslas. Juk žmogus klauso apie meilę artimui, bet žodžiai tarsi pralekia pro ausis. Bet jei žmogus neįvykdys šios sąlygos, tai neatskleis Kūrėjo, ir visas jo mokymasis bus veltui.
Klausimas. Kuo skiriasi paprastas mokytojas nuo kabalos mokytojo?
Atsakymas. Kabalos mokytojas – tai laidininkas, kuris veda žmogų per visas jo vidines ir išorines būsenas, kad jis galiausiai suprastų, jog svarbiausia yra meilė artimui.
Be mokytojo mokytis kabalos neįmanoma, nes žmogus šiame gyvenime vadovaujasi savo egoizmu. Ir todėl jis niekada negalės nukreipti pats savęs teisingiems veiksmams, kitaip tariant, meilei artimui, kuri atveda prie davimo Kūrėjui.
Klausimas. Kaip pasirinkti kabalos mokytoją ir patikrinti, ar jis tikras?
Atsakymas. Visų pirma, tai nustatoma pagal jausmą širdyje. Be to, reikia pasižiūrėti, iš ko šis žmogus pats mokėsi – tai labai svarbu. Žodis kabala ne veltui reiškia „gavimą“, juk ji perduodama kaip dvasinis paveldas iš mokytojo mokiniui.
Taip buvo anais laikais ir tik pastaruoju akivaizdžiai prasidėjo masinis kabalos mokymasis, didelėse grupėse. Todėl mokytojas perduoda savo žinias ne vienam mokiniui, o visai grupei.
Kabalą gali dėstyti tas, kas gavo ją iš pripažinto kabalisto, jos mokėsi daug metų ir gali paaiškinti tai, kas parašyta pirminiuose šaltiniuose.
Klausimas. Ar yra kokių reikalavimų pradedančiam studijuoti kabalą?
Atsakymas. Reikia būti normalios fizinės, psichologinės, psichinės būsenos. Daugiau nėra jokių sąlygų, nereikalaujama išskirtinių gebėjimų. Galiausiai visi žmonės turės tapti kabalistais ir atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje.
Klausimas. O jei žmogus nemėgsta ir negeba mokytis?
Atsakymas. Yra pasakyta, kad „ne protingas mokosi“, o tas, kuris vedamas širdies siekia sužinoti, dėl ko jis gyvena, kokia jo gyvenimo prasmė. Jei žmogų jaudina šie klausimai, tai rodo, kad jis pasirengęs dvasiniam vystymuisi.
Klausimas. Vaikai visada su nekantrumu laukia atostogų. Ar kabalos mokinys taip pat suvokia mokslą, kaip kažką apsunkinančio?
Atsakymas. Už kabalos mokymąsi neduoda premijos ir mokslinių laipsnių. Todėl žmogus, panorėjęs mokytis, turi sumokėti už tai savo laiku ir pastangomis. O vietoj to gauna dvasinį pasitenkinimą nuo to, kad užsiima didingiausiu reikalu, koks tik gali būti ne tik mūsų pasaulyje, bet ir apskritai visoje tikrovėje.

Iš 2017 m. liepos 20 d. 884-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Kabalos pamokos, II dalis

Kabalos pamokos, III dalis

Klausimas. Kūrėjui visiškai nerūpi mūsų kūnai ir žemiškas gyvenimas? Jį domina tik Adam Rišon konstrukcija?
Atsakymas. Kūrėjui iš tiesų nerūpi mūsų kūnai, Jį domina tik mūsų siekiai. Kūnui reikia duoti tai, ko jis nori, kad paliktų tave ramybėje.
Klausimas. Tačiau juk kažkas sukūrė mūsų tikrovę: šeimas, įvairias technologijas, parduotuves ir t. t. Iš kur visa tai?
Atsakymas. Visa tai atliko žmogaus egoizmas, kuris sukuria iš savęs tokias formas.
Dvasiniame pasaulyje to nėra, nes ten viskas – dėl davimo. O materialiame pasaulyje viskas egzistuoja dėl gavimo.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi emocijas?

Kūrėjas kol kas laukia…

Ko nori Kūrėjas?

Klausimas. Jei kabalos mokomės siekdami atskleisti Kūrėją, tai kokiais instrumentais naudosimės? Mikrobus galima pamatyti per mikroskopą, žvaigždes – per teleskopą, o kuo galima pamatyti, atskleisti Aukštesniąją jėgą?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga atsiskleidžia mano santykiuose su draugais, su kuriais kartu mokausi vienoje grupėje. Tiek, kiek aš skiriu jiems meilės, rūpinuosi jais, dalyvauju, skirdamas jiems svarbiausią vietą savo gyvenime, ir vystau savyje davimo jiems jėgą, atskleidžiu tarp mūsų ryšių tinklą.
Šis tinklas visada egzistavo, mes jo nekuriame, bet kuriame vidinius instrumentus jam atskleisti.
Mūsų ryšys yra ir buvo visada, mes tik išryškiname jį, kad jame pajaustume tekėjimą davimo ir meilės jėgų, kurios sukuria mumyse Kūrėjo pojūtį.
Klausimas. Kur atsiskleidžia Aukštesnioji jėga – jausmuose ar prote?
Atsakymas. Iš pradžių Aukštesnioji jėga atsikleidžia jausmuose, o paskui – prote.
Mokomasi pagal pirminius kabalistinius šaltinius, ir mokslas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis skirta visatos kūrimo studijoms, pasaulių, parcufų, sfirų, sielų atsiradimui, kaip viskas buvo sukurta iki tol, kol žmogus aptinka save šiame pasaulyje egzistuojantį biologiniame kūne ir pajaučia norą atskleisti savo šaknį, savo šaltinį.
Atskleidęs jis pradeda jį tyrinėti, kildamas iš apačios aukštyn: nuo savęs, egzistuojančio šiandien, per draugus dešimtuke, kad atskleistų visas dvasines pakopas, kitaip tariant, visas nusileidusias pas jį jėgas, palaipsniui jas vis geriau pažindamas.
Abi mokymosi dalys: vistos struktūros mokymasis ir jos kūrimo nuo viršaus žemyn, taip pat kilimas atgal aukštyn iš tos tikrovės, kurioje šiandien esame, turi vieną tikslą: atskleisti Aukštesniąją davimo jėgą, kuri vadinama Kūrėju.
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 20 d. 884-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Kabalos pamokos, II dalis

Mūsų pasaulio valdymo sistema

Klausimas. Jeigu žmogus gimė ir gyvena kaip vyras, bet jaučiasi moterimi, jo kūne moteriška siela?
Atsakymas. Siela neturi lyties. Nesvarbu, kad žmogus turi tokius polinkius – tai neturi reikšmės. Pas Kūrėją visiems yra vietos.
Viskas kyla iš kokios nors savo šaknies, tačiau turi sugrįžti į ją jau prisipildę Šviesa.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rusų k.