Klausimas. Kokia kabalistams nauda iš susivienijimo?
Atsakymas. Nauda milžiniška, tačiau ji – iš aukštesniojo pasaulio! Kabalistiniame susivienijime galime atskleisti naują gyvenimo formą! Mes galime keliauti tarp galaktikų, pakilti virš mūsų Visatos, išeiti už mūsų materialaus gyvenimo ribų. Galime jaustis gyvenantys ne fiziniame kūne. Tai įmanoma ir pasiekiama, esant tinkamam ryšiui tarp žmonių.
Klausimas. Šis susivienijimas panašus į ląstelių susijungimą, kai vienaląstis organizmas tampa tobulesnis?
Atsakymas. Ne. Jei mes jungiamės pagal ląstelių principą, tai sukuriame teisingą egoistinę visuomenę, kaip dabartiniame sociume. Ji gerai funkcionuoja egoistiškai, tačiau nepakyla į kitą lygmenį.
Mums reikia pasiekti būseną, kai mes kaip kūnas palaikysime save tarpusavio ryšiais, kad mus valdytų viena jėga, vienos smegenys, viena širdis. Čia reikia pakilti aukščiau savo egoistinės prigimties.
Mes turime šiame gyvenime pakilti į kitą lygmenį, o to negalima padaryti jokiomis žemiškomis priemonėmis. Reikia pasiekti ypatingą būseną, kurioje kartu su žemišku susivienijimu mes pritrauktume Aukštesniąją šviesą. Ir tada ji mus pakeltų į kitą pakopą, vėliau į dar aukštesnę ir t. t., ir mes kiltume vis aukščiau ir aukščiau virš mūsų pasaulio.
O egzistavimui mūsų pasaulyje mums reikia minimalaus lygmens, nes visos mūsų mintys ir siekiai turi būti nukreipti tik į Aukštesniojo pasaulio atskleidimą.
#220398

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo Šviesa

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

Beribė vienybė

Klausimas. Kaip rate pasiekti jausminį bendravimą, be žodžių?
Atsakymas. Esmė ta, kad mes egzistuojame tam tikroje erdvėję – lauke, kuris vadinamas „Kūrėju“. Kad jį pajaustume, mums reikia atitinkamai sukurti savyje tolygias savybes, atitinkančias šį lauką: davimą, ryšį, meilę, emanaciją.
Mumyse šių savybių nėra. Mes iš anksto sukurti priešingi Kūrėjo laukui, kitaip tariant, egoistiški, gaunantys, ignoruojantys kitus, atskirti nuo kitų ir t.t.
Taip sukurta dėl to, kad patys sukurtume savybes, panašias į aukštesniojo lauko, kurios pasiekiamos, kai mes teisingai jungiamės tarpusavyje. Todėl mes bandome susivienyti tarpusavyje būsenose, kurių pagrindas – mūsų egoizmas, kai mes neigiame vienas kitą, laikomės tam tikru atstumu vienas nuo kito.
Mes specialiai sukurti kaip egoistai, kad galėtume pakilti aukščiau ego ir sukurti savyje sąlygas, kai bendras laukas užpildytų mus, ir mes galėtume užfiksuoti jį mūsų sukurtame naujame jutimo organe, kuris vadinamas „abipusiu bendravimu“.
Jei mes sukūrėme šią sąlygą, tai atskleisime savyje Aukštesniąją jėga – Kūrėją, Jo programą, Jo jėgą, Jo planus mūsų ir visų kitų atžvilgiu. Mums taps aišku, kaip geriau veikti, ką daryti. Mes pajausime, kad egzistuojame šiame lauke amžinybės ir tobulumo būsenoje.
Kad suvoktume aukštesniojo lauko savybes ir pajaustume jį pagal panašumo dėsnį, turime sukurti tarpusavyje tamprų ryšį. Todėl visi mūsų mokymai turi būti tokie, kad atvestų mus į būseną, kai kildami aukščiau egoizmo, ne naikindami, o nepaisydami jo, susijungiame tarpusavyje.
Tai labai sudėtinga, ilgalaikė praktika, bet šiandien ji kiekvienam prieinama – kas nori, gali ją įvaldyti. Ir tada žmogus atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri užpildo mūsų pasaulį. Jis žinos, dėl ko ir kaip viskas vyksta su juo ir kitais. Jo akys atsivers į viską, kas vyksta šiame pasaulyje, šiame gyvenime, ir į tai, kas išorėje.
#220574

Iš 2017 m. spalio 22 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: išgirsti kiekvieną

Pakilti virš egoizmo

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas. Blogis – tai geros jėgos nebuvimas ar ypatinga, gerai jėgai priešinga substancija?
Atsakymas. Tai ypatinga substancija, priešinga gerai jėgai. Jos jokiu būdu nereikia slėpti, gražinti ar kažką su ja daryti.
Reikia teisingai dirbti su blogiu, saugoti jį, ant jo kurti gėrį. Ir tuomet skirtumas dar gėrio ir blogio sukurs tokių skirtumų potencialą, kuris padės atskleisti Kūrėją.
#233515

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Blogis – pasaulio pagrindas

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Gėris ir blogis

Klausimas. Jei pasaulis – iliuzija, kam keisti pasaulį ir nešti jam Šviesą, juk tai dalis mano asmeninės iliuzijos?
Atsakymas. Pasaulį vadindami iliuzija turime omeny, kad jis atsirado mūsų savybėse. Pakeitęs savo savybes – pakeisi pasaulį. Tuomet vietoj mūsų pasaulio imsi jausti Asija, Jėcira, Brija ir Acilut pasaulius.
Klausimas. Nejau nepakanka pakeisti man atrodančio paveikslo?
Atsakymas. Keisdamas save, keiti pasaulio vaizdą. Išvysti jo kitą prasmę, pasaulis tau atrodo kitoks.
#233508

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam mums šis išgalvotas pasaulis?

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Visas pasaulis – manyje

Klausimas. Mūsų mintis visąlaik turi būti su Kūrėju, meile, gerumu. Kaip pasiekti tokią būseną ir nuolat joje pasilikti?
Atsakymas. Tam reikia grupės, kitaip, atsijungsi nuo Kūrėjo. Pamėgink pats ir pamatysi, kaip tave išmeta, nes neturi už ko laikytis.
Pats savaime Kūrėjas neegzistuoja, kad kažkaip laikyčiausi už Jo, prilipčiau prie Jo. Reikia matricos, tam tikros sistemos, kur Jis yra, ir per ją galėčiau užmegzti ryšį su Juo.
Kūrėjas sukūrė šią sistemą iš dešimties sfirų, kurios susijungia tarpusavyje iš sudužusios būsenos. Kadangi patys jos neturime, reikalinga grupė. Jeigu mes nepaisydami sudužimo mėginame įvairiausiais būdais susivienyti ir iš naujo sukurti tą sistemą, tai imame jausti, kas yra Kūrėjas, kokia tai savybė, kurią turime pasiekti, kuri užpildys mus.
Čia atsiranda labai daug naujų tyrinėjimų. Praktiškai kalbant, tai ir yra visas kabalos mokslas.
#233618

Iš 2018 m. kovo 22 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas variklis

Netikėk savo akimis

Šviesa iš grupės centro

Sukot – simbolizuoja antiegoistinio ekrano pastatymą. Gyvenome „nuolatiniame name“, egoizme – nore mėgautis, o dabar nusprendėme įeiti į laikiną būstą, dvasinį kelią. Dvasiniame pasaulyje nėra pastovumo: nuolat esame „laikiname būste“, be perstojo keičiamės.
Sukos (tai laikina palapinė, su augalais dengtu stogu – vert. past.) uždengimas turi būti sandarus, kad joje būtų daugiau šešėlio, nei prasiskverbiančios saulės šviesos. Tai nuolatinio darbo simbolis su tokia didele Chasadim Šviesa, kuri uždengia visus norus, kad negrėstų gauti Šviesą dėl savęs.
Šventė, „gera diena“, (jom tov) – tai grąžinančios į Šaltinį Šviesos gavimas, kas suteikia ekraną norui mėgautis, ir prilygina mus Šviesai, Kūrėjui, davimui. Gera diena – gavimas dėl davimo, nes iš aukščiau gaunama jėga duoti.
Per Sukot šventę paliekame savo nuolatinį būstą ir apsistojame laikiname, sukoje (palapinėje). Laikinas būstas kaskart keičiasi, tačiau jis mums brangesnis už nuolatinį namą, nes įgyjame „šešėlį“, kitaip tariant, ekraną Malchut sfirai, ir galime gauti dėl davimo kaip dvasinis parcufas.
Džiaugiamės Sukot švente! Ir tikimės, kad mūsų vienybė po palapinės iš lapų skliautais, per kuriuos spindi saulė, mėnulis ir žvaigždės, padės mums pasiekti būseną, kai rasime save visiškai susijusiais vieni su kitais ir užpildytais didžiule Šviesa!
Priešakyje – šilta, šviesi Sukot šventė! Statome palapinę, mūsų laikiną namą, ir jeigu susijungsime vieni su kitais, tai laikinas namelis virs šventykla. Linkiu visiems mums šviesios, saldžios, šiltos šventės, kai visi drauge – visa žmonija – sėdime vienoje palapinėje!
Sėdėti sukoje (palapinėje) – reiškia būti po ekranu. Kartu galime sukurti tokį ekraną, kad galėsime ne tik duoti, bet netgi gauti, kad duotume, – tai tikroji šventė! Ir galėsime joje priimti „svečius“, t. y. turėsime pakankamai Chasadim Šviesos, kad atskleistume Chochma Šviesą.
#233686

Pagal 2018 m. rugsėjo 23 d. Twitter publikuotas mintis

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Sukot šventė

Sukot: susilieti apsikabinus

Klausimas. Koks skirtumas tarp to, kad aš prijungiu kitas bendros sielos dalis prie savęs ir to, kad prisijungiu prie jų?
Atsakymas. Jeigu kitas dalis prijungiu sau, tai aš – aukštesnysis, ir privalau su jais elgtis kaip aukštesnysis: gauti iš jų norus ir perduoti jiems pripildymą.
O jeigu įsijungiu į juos, tai esu žemesnysis, ir tada anuliuoju save ir gaunu iš jų tai, kuo jie mane užpildo be jokios kritikos, kaip vaisius gimdos vandenyse.
Tobulas darbas ištaisytame tinkle galutinai išsitaisius – kad gaunu iš visų ir duodu visiems. Tuomet įgyju visiškai visą bendros sielos indą – nuo nulio iki begalybės.
#232497

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Siela visiems viena

„Embrionas“ – tai pirmoji dvasinė pakopa, įėjimas į dvasinę erdvę, aukštesniojo pasaulio, Kūrėjo pajautimas. Tai tikra revoliucija žmogui suvokiant tikrovę, jaučiant ir suprantant gyvenimą.
Žmogus pagaliau ima suprasti Kūrėjo savybes. Tačiau paties Kūrėjo negalime suvokti ir todėl tiriame Jo savybes, įspaudžiame jas savo prigimtyje.
Viena vertus, embriono būsena – sunkiausiai pasiekiama, juk įeiname į nežinomą mums tikrovę. Kita vertus, lengviausia, pati pirmutinė pakopa, kur iš mūsų be savęs anuliavimo nieko nereikalaujama. Tereikia anuliuoti save tarsi visai neegzistuoji, it vaisius motinos kūne.
Ir tada imame vystytis, patiriame daugybę būsenų per „devynis nėštumo mėnesius“, kuomet Malchut anuliuoja save devynių pirmųjų sfirų atžvilgiu, pereina per tris skirsnius: NECHI-CHAGAD-CHABAD. Žmogus vis labiau anuliuoja save tarsi nebylys neklausdamas ir visur sutikdamas su aukštesniosios pakopos valdžia. Taip eina pirmyn.
Šis procesas gali būti labai greitas, o gali būti, kad devyni nėštumo mėnesiai išsitęs į daugybę mėnesių. Svarbiausia pasistengti įsivaizduoti, ką reiškia būti dvasiniu embrionu, visur save anuliuojant.
Esu aukštesnėje pakopoje: Kūrėjas – tai viskas, „Nėra nieko kito, tik Jis“. Tai mano pirmasis aukštesniosios jėgos suvokimas, kai suprantu, kad iš tiesų be jos nieko nėra ir įsivaizduoju esąs jos viduje. Visas mano protas ir širdis, visa, kas vyksta su manimi, yra aukštesniosios jėgos rankose, o aš tik anuliuoju save.
Tai pats lengviausias dvasinis veiksmas iš visų, kuriuos vėliau teks atlikti esant „maitinimo“ (jėnika) ir „brandos“ (gadlut) būsenų. Ten prireiks mūsų aktyvaus darbo, kad taptume panašūs į Kūrėją ir imtume duoti.
Dabar tai tik savęs anuliavimas. Gal mums ir tenka įveikti kliūtis, sunkumus, išblaškančias pagundas, tačiau tik anuliuojant save, kol visiškai neanuliuosime savo egoizmo pačiu mažiausiu laipsniu.
Visose kitose pakopose jau reiks ir apribojimo, ir ekrano, ir atspindėtos Šviesos. Prasidės darbas ties noru mėgautis siekiant jį paversti noru duoti.
#232860

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas davimo veiksmas

Prašykite Kūrėjo!

Dvasinis judėjimas pirmyn

Klausimas. Ką kabaloje reiškia dirbti su savimi?
Atsakymas. Kaip rašo Rabašas, turi rasti grupę, pamėginti į ją įeiti, įsijungti, ištirpti joje, daryti viską, ko grupė iš tavęs reikalauja, kad sukurtumėte tarpusavyje sąlygas dešimčiai sfirų, kuriose atsiskleis Kūrėjas.
Tai nėra paprasta, bet būtent to gamta reikalauja iš mūsų.
Bet kuriuo atveju niekur nuo to nepabėgsime: arba priešinsimės ir mus lenks, laužys, arba patys įsisąmoninę būtinybę taisytis imsime eiti pirmyn.
Tikėsimės, kad greitu laiku galėsime suvienyti mūsų jėgas tiek, kad jos pereis kritinę pakopą ir jų kiekybė virs kokybe.
#232160

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kol kas laukia…

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II dalis

Visi esame uždaryti šiame pasaulyje it povandeniniame laive, iš kurio neišeisi: arba nužudysime vieni kitus, arba kiekvienas anuliuos savo egoizmą, ir tada povandenis laivas išsiplės ir virs nauju pasauliu.
Iš pradžių ta vieta atrodo siaubinga, tamsi, ankšta. Bet jeigu anuliuosime savo egoizmą, Malchut, ir jos atžvilgiu padidinsime Biną, tai tamsi, spaudžianti vieta virs motinos įsčiomis.
Paskui ji dar labiau išsiplės virsdama ištisu pasauliu. Juk mes Malchut pridedame prie Binos savybių, nuo ko Bina išsiplečia neribotai apimdama visą tikrovę. Imame kūrybingai naudoti Malchut ir Binos jėgas, Malchut prilygindami Binai. Malchut tapdama panaši į Biną 620 kartų duoda daugiau.
Siauroje, spaudžiančioje vietoje randu priešingą sau valdžią, kuri reikalauja iš manęs paklusti, anuliuoti savąjį ego. O aš negaliu to atlikti, šaukiu, meldžiu, tačiau galiausiai vis dėl to randu tam jėgų. Anuliuodamas save davimo jėgos atžvilgiu, matau, kokia ta jėga gera.
Iki tol nemačiau jos gėrio. Man atrodo, kad duoti – nieko gero, ir gera vien gauti. Bet neturėdamas išeities atsidūręs siauroje, tamsioje, siaubingoje vietoje, tarsi gyvas palaidotas žemėje, nusprendžiu pasikeisti, kad išeičiau į naują pasaulį.
Juk kapas – tas pats, kas gimda. Suvokiu ją kaip kapą, kol nerandu ten Binos jėgų ir nesusitapatinu su ja. Ir tuomet ji virsta motinos įsčiomis.
Tame kape turiu dešimt minučių, kol neuždusiu be oro. Vienintelė išeitis – kuo greičiau rasti Binos jėgą ir paversti kapą gimda. Reikia įdėti visas jėgas, kad rastum, jog „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“, kuris atvedė mane į šią būseną ir slepiasi jos viduje. Turiu užmegzti su Juo ryšį, kad pradėčiau naudoti norą duoti ir taip vystyčiausi naujame pasaulyje.
#232799

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai teisuolis mieste

Ne tikėtis, o veikti!

Ką taisyti?