Pateikti rugsėjo, 2018 mėn. įrašai.


Kūrėjo kvietimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei mano meilė Kūrėjui vėsta, tai reiškia, kad Kūrėjas reikalauja iš manęs didesnės meilės?
Atsakymas. Be abejo! Mylėdamas ne atšąlu ir ne liepsnoju. Visa tai – pokyčiai mano nore. Tad turiu tik labiau taisyti savo norus.
Todėl visad susidūrus su atšalimu, atitolimu, intereso nebuvimu, ignoravimu reikia matyti Kūrėjo kvietimą, kuris taip nori pritraukti tave pas Save, kaip pasakyta „Mylimasis panašus į elnią“. Kaip elnias bėgdamas atsuka galvą atgal, taip Kūrėjas traukia tave pas Save atsisukdamas į tave priešinga puse.

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Zigzagas

Gėris priešingoje šviesoje

Komentarų nėra

Didi Baal Sulamo dovana ateities kartoms

Baal Sulamas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманRabašas straipsnyje „Didžiųjų išminčių veikla“ rašo: „Dėl Baal Sulamo darbo, netgi paprastas žmogus, einantis jo keliu, gali susilieti su Kūrėju, tarsi būtų didis Toros žinovas. Iki jo tik didūs Toros žinovai galėjo susilieti su aukštesniąją jėga“.
Baal Sulamo dėka gavome tokią galimybę, nes jis atskleidė mums kabalos mokslą ir priartino ją prie mūsų. Matome, kad laikydamiesi jo metodikos, iš tikrųjų einame pirmyn, pamažu artėjame prie Kūrėjo. Teliko nedideli žingsniai, kad pasiektume pirmąjį kontaktą su Juo.
Kabalistų veiksmai daugiamačiai. Kabalistai dirbo, kad išvystytų patį kabalos mokslą, jos metodiką, ir kad taptų kanalu, per kurį perduotų mums Šviesą. Kitaip tariant, jie įvairiausiais būdais stengėsi mums priartinti Kūrėją: ir iš Jo pusės mūsų link, ir iš mūsų pusės Jo link.
O Baal Sulamas veikė būtent paskutiniajai kartai, kad „netgi paprastas žmogus, eidamas jo keliu, galėtų susilieti su Kūrėju“. Tikėsimės, kad irgi galėsime to nusipelnyti.
Baal Sulam rašo (Laiškas Nr. 39): „Žinok, kad nuo Ari laikų iki šiol nebuvo to, kas suprastų ARI metodiką iki šaknų, o štai aš nusipelniau ARI sielos persikūnijimo – ne dėl savo gerų darbų, o aukštesniąją valia. Nuo manęs paties paslėpta, kodėl esu išrinktas šiai nuostabiai sielai, kurios nenusipelnė nė vienas žmogus po jo mirties ir iki šiol.“
Kabalos mokslo sunkumas tas, kad nors visos kabalistinės knygos prieinamos ir visi gali skaityti, tačiau be išsamių mokytojo paaiškinimų neįmanoma jų suprasti. Mokytojas nuolat dirba su mokiniu, vysto jo protą, tvarko jo sielą. Kabalos neįmanoma studijuoti savarankiškai, ir netgi mokantis su tikru mokytoju užima daug metų.
Mokiniui reikia pripažinto mokytojo, jaučiančio dvasinį pasaulį, mat mokytojas jam bus ryšio su Šviesa kanalu ir organizuos kiekvieną jo žingsnį dvasiniame darbe taip, kaip rūpinamasi kūdikiu mūsų pasaulyje. Be šito neįmanoma užaugti, būtum tarsi miške pamestas kūdikis.
Yra daug žmonių, kurie karštai trokšta dvasingumo ir ima mokytis. Bet jei jie neturi mokytojo, tai gali iš knygų gauti tik mechanines žinias, kurios jų niekaip nepriartins prie Kūrėjo.
Juk šis darbas itin sunkus, jį galima atlikti tik su sąlyga, kad mokytojas nuolatos globoja mokinį, o šis dalyvauja tinkamoje grupėje. Gaila, kai matai, kaip žmonės susipainioja savo paties išrastose metodikose.
Baal Sulamas atsijojo kabalos mokslą nuo visų prasimanymų taip, kad norinčiam užsiimti Kūrėjo darbu žmogui, būtų aišku, ar jis yra teisingame kelyje, ar ne. Ir todėl yra jėgų, kurios mėgina atitolinti tautą nuo Baal Sulamo.
Tikėsimės, jog nepaisant visko, pavyks kuo plačiau platinti jo metodiką ir kiekvienam žmogui suteikti galimybę realizuoti ir atskleisti savo sielą.
Rabašas rašo apie Baal Sulamą „Įvade į knygą Išminties vaisiai“: „Tokia siela nusileidžia į pasaulį kartą per dešimt kartų.“ Iš esmės negalime įsisąmoninti tikrojo šios sielos aukščio, kaip maži vaikai negali suprasti, kas yra tėtis ir mama, ir įvertinti namų, kuriuose auga – tam pirmiausia reikia išaugti.
Tikėsimės, kad užaugsime ir suprasime, kuo iš tiesų buvo mūsų mokytojas, kuris iš šiandien jungia mus su aukštesniąją jėga. Pasistengsime realizuoti jo metodiką – tai ta pati metodika kaip ARI ir Rašbi. Nėra kitos metodikos, tereikia žinoti, kaip tinkamai ją realizuoti. Ir iš tiesų galima pajausti, kad į Baal Sulamą įsijungė ARI siela.
Baal Sulam visas jėgas skyrė tam, kad šiek tiek nuleistų kabalos mokslą iš dangaus ir priartintų prie mūsų. Jis galvojo apie tai, kaip rašyti knygas, prieinamas šiuolaikinei kartai, ir jas platino. Nesuprantame, kiek paaukojo šis žmogus, kad mes po 60-70 metų galėtume pasiimti jo knygas ir iš ten išgryninti dvasinio darbo principus.

Iš 2017 m. rugsėjo 30 d. pokalbio prisimenant Baal Sulamą

Komentarų nėra

Mano pasaulis – norų kombinacija

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistai viską vadina norais. Net mokslininkams sunku suprasti, kai aiškinate, jog stalas – tai irgi noras, ir viskas, ką matome aplink, taip pat.
Atsakymas. Žinoma, bet kuris prietaisas – tai tam tikras noras, t.y. surinkti atomai, kurie tarpusavyje susiję tam tikru būdu. Kaip egzistuoja tas pats stalas? Kaip noras. Jį jaučiu savo noruose, o be jų nėra nieko.
Klausimas. Ką reiškia „manyje“? Juk stalą matau savo išorėje.
Atsakymas. Tau atrodo, kad matai jį ne savyje. Iš tikrųjų jauti jį savyje. Netgi žvaigždes ir kitus didžiulius objektus jauti savyje, o ne išorėje.
Būtent dėl to, kad tavyje egzistuoja negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogiškojo lygmens norai, jauti juos savyje skirtingais deriniais ir tai vadinasi „mano pasauliu“. O išorėje nėra nieko, tik jėgos, veikiančios tave ir pažadinančios tavyje šiuos vaizdus. Viskas, ką dabar jauti aplink save, egzistuoja tavyje.
#232369

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra dvasinis pasaulis?

Dvasiniai ir materialieji norai

Visas pasaulis – manyje

Komentarų nėra

Ir Izraelio žemė nusities per visą pasaulį

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas, anot kabalos, yra „žydai“?
Atsakymas. Žmonės, kurie nori susijungti, kurie siekia tarpusavyje įgyti meilę, o per ją meilę Kūrėjui, vadinami „žydais“ (hebrajiškai „jėhudim“ iš žodžio „jėhud“ – vienybė)
Kita žodžio „žydas“ („ivriim“) reikšmė kildinama iš žodžio „ėvėr“ (perėjimas), t. y. perėję ribą tarp mūsų pasaulio į aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Kabalistinės pasaulinės grupės nariai turi didžiulį siekį pereiti nuo meilės sau prie meilės artimui. Ar juos galima vadinti žydais („jėhudim“)?
Atsakymas. Pagal kryptį – žinoma. Juk nuo pradžių žydai – tai senovės babiloniečiai susirinkę iš septyniasdešimties Babilono tautų, kurie nusprendė pakilti virš savo egoizmo ir tapti viena grupe, viena visuma.
Klausimas. Vadinasi, kai visas pasaulis ims judėti šia kryptimi, žmones bus galima vadinti „jėhudim“?
Atsakymas. Taip. Taip ir pasakyta: „Ir nusities Izraelio Žemė per visą pasaulį.“
#233077

Iš 2018 m. kovo 15 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Pradininkų karta

Tora kalba apie visus

Komentarų nėra

Kaip išmokti išgirsti kitus?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išmokti išgirsti save ir kitus, o ne vien klausytis? Juk tokia savybė tik leistų pagerinti santykius tarp žmonių?
Atsakymas. Tam reikia vidinio kontakto – širdžių ryšio. Kai panorėsite pripildyti kits kitą, tuomet galėsite išgirsti vieni kitus.
O taip žmonės negirdi ir net nemato vienas kito. Jie susikuria tam tikrą tikrovę ir elgiasi su ja kaip su žmogumi, kuris iš tikrųjų yra ne juose. Nematome tų, kas yra ne mumyse, matome viską, ką suformuoja mūsų egoizmas, mūsų viduje.
#233122

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: išgirsti kiekvieną

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Ką dengia nuo mūsų tiesos pasaulis?

Komentarų nėra

Protas ir norai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманProtas tiesiog aptarnauja egoistinį norą, padeda žmogui it gyvūnui priartėti prie malonių dalykų ir išvengti nemalonumų.
Jeigu žmogus supranta, kad veikia tik savo egoizme ir negali pakilti virš jo, tai nori be gyvūninės dalies įgyti žmogaus, Adam, protą, t. y. nori tapti panašus į Kūrėją. Tuomet jis veikia ne tam, kad užpildytų savo norus mėgautis, o tam, kad prilygtų aukštesniajai jėgai.
Tai visiškai kitoks buvimas, kai žmogus jaučia kitą tikrovę. Jis atskleidžia, kad pasaulyje veikia davimo, o ne gavimo jėgos tinklas. Jis įsijungia į žmonių tarpusavio ryšių sistemą ir per ją atskleidžia visus ryšius tikrovėje, amžiną ir tobulą sistemą, veikiančią pagal vieną abipusio davimo principą. Ir žmogus nori priklausyti šiam tinklui, vadinamam „Kūrėju“.
#233198

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos pagal Rabaš straipsnį „Grįšk Israeli…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Alkis visiškame pertekliuje

Protas ir jausmai dvasinio dvasinio vystymosi kelyje

Ateities visuomenės globali sistema

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, III d.

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei žmogui duodamos nepakeliamos kančios, ar gali jis jose matyti kažkokią prasmę, kad tai būtų tarsi vaistas?
Atsakymas. Tam turiu žinoti, iš kur ateina kančios, kur jų šaltinis ir kaip jį galima paveikti. Reikia ne pačią kančią įveikti, o ją pateisinti ir suvokti, kokią naudą aš gaunu iš to, kad kenčiu. Tai atveda žmogų į tikro tikslo suvokimą.
Nereikia laukti, kol ateis nelaimė – reikia iš anksto ieškoti gyvenimo prasmės, matyti ją už šio pasaulio ribų. Juk mūsų pasaulyje prasmės nėra: viskas, ką praeiname jame, yra vien tik kančios kaip koncentracijos stovykloje, kad visame šiame procese rastume prasmę, kuri yra aukščiau šio gyvenimo, šio pasaulio. Ši prasmė pateisina mūsų egzistavimą šiame pasaulyje, o pačiame gyvenime jokios prasmės nėra.
Jei šis gyvenimas baigiasi, tai kokia gali būti jo prasmė? Mes gimdome vaikus kaip savo pratęsimą, tačiau juk jų laukia tas pats likimas. O be to, kiekvienas veikia egoistiškai artimojo sąskaita. Taigi, jei šis gyvenimas prasideda ir baigiasi šio pasaulio ribose, tai jame nėra jokios prasmės.
Norėdami rasti prasmę, turime išeiti už šio mažo ir labai riboto pasaulio, mažutės planetos Žemės, mažos žmonijos, trumpų gyvenimo metų, ribų. Visame tame negali būti prasmės ir nereikia jos čia ieškoti. O jei kažkam pavyksta rasti prasmę, jis tarsi vaikas, kuris kol kas žaidžia žaidimą.
Prasmė gali būti, kai aš susieju save su amžinybe, su begaliniu procesu, t. y. aukščiau laiko, judėjimo ir erdvės, aukščiau visų šio pasaulio apribojimų. Kitaip tai bus melaginga gyvenimo prasmė, ir aš stengiuosi nuslėpti nuo savęs, kad iš tiesų jos nėra.
Tik jei aš atskleidžiu prasmę virš laiko, judėjimo, erdvės – amžiną tėkmę, amžiną tikslą ir galiu save pakelti iki jo, aš ten rasiu prasmę. Čia veikia Aukštesnioji jėga, kuri aukščiau prigimties, tik tokia forma galima atskleisti gyvenimo prasmę.

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Gyventi prasmingai, II dalis

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, II d.

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sunku sutikti, kad yra tik viena gyvenimo prasmė – bendra visiems. Argi ne kiekvienas žmogus ieško savo prasmės?
Atsakymas. Taigi, kiekvienas žmogus kasdieną ieško vis naujos prasmės, t. y., iš ko gauti malonumą šiandien. Tačiau tikroji gyvenimo prasmė negali būti laikina: jei prasmės neliko, vadinasi, jos ir nebuvo. Mano gyvenimas kažkada baigsis, ir net jei aš rūpinausi kitais, tai ir jų gyvenimas – ne amžinas.
Gyvenimo prasmė gali būti tik amžina. O jei taip nėra, ir prasmė neperžengia mūsų gyvenimo rėmų, tai mes ir toliau painiosimės, įsivaizduojamą prasmę atrasdami kažkokiuose hobiuose, arba jos iš viso neieškosime ir gyvensime šia akimirka.
Klausimas. Kada žmogus pajaučia būtinybę rasti amžiną gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Tai priklauso nuo vidinio išsivystymo ir išgyventų kančių. Žmogus turi kentėti nuo to, kad gyvena be prasmės. Jo gyvenimas gali būti labai sėkmingas, tiesiog karališkas, kai nieko netrūksta, išskyrus viena: „Dėl ko aš gyvenu?“ Jis gali turėti viską šiame pasaulyje, tačiau tai jo neužpildo. Tai priklauso nuo vidinio žmogaus poreikio.
Jei mes neužpildome savęs amžina, tikrąja gyvenimo prasme, tai gyvenimas fiziniame lygmenyje baigiasi mirtimi. Jei norime pakilti į tikrąją prasmę, tai turime visą laiką būti surišti su tikslu, kuris atsako į šį klausimą. Mes turime susisiekti su Aukštesniąja gamtos jėga, kuri valdo visą kūriniją. Ją pasiekę, mes atskleisime gyvenimo prasmę.
Susisiekęs su Aukštesniąja jėga, žmogus pradeda suprasti, kad ji viską sukūrė su ypatingu tikslu. Ir jei žmogus, susijęs su tikslu, paliečia kažkokią šaknį šiame pasaulyje, tai žino, kaip ją tinkamai panaudoti, suteikiant prasmę savo veiksmams. Jis sugebės tinkamai pasinaudoti kiekviena šio pasaulio detale ir per ją susisieti su aukštesniąja prasme.
Tokiu būdu jis pakelia ir grąžina šį pasaulį į aukštesniąją šaknį, iš kurios jis kažkada išaugo. Taigi, jis mokosi tinkamai išnaudoti šį pasaulį. Nors šie veiksmai išoriškai nepastebimi, nes viskas priklauso nuo žmogaus ketinimo.

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Kokia gyvenimo prasmė?

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Vienybėje su gamta

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokias savybes turėtų išsiugdyti ateities specialistas?
Atsakymas. Mes įeiname į visiškai naują gamtos valdymo sistemą – globalią, integralią, kuri veikia ne kiekvieną individą atskirai, o visus kartu. Ir mes turime su tuo sutikti. Taigi, privalome būti tokie pat integralūs ir globalūs, kaip pati gamta.
Mes būtinai prie to prieisime, tiesiog šiandien žmogiškasis egoizmas dar mus atskiria ir atitolina vieną nuo kito. Vis dėlto sėkmė ne prieštaravime, o suartėjime, susivienijime, komunikacijoje. Todėl dabartinis netinkamas ryšių tarp mūsų panaudojimas yra mums žalingas.
Bet kokio verslo sėkmė priklauso nuo kolektyvo susivienijimo, kiek žmogus jaučiasi atsakingas – kiekvienas už visus ir visi už vieną.
Šią savybę reikia ugdyti žmonėms nuo darželio. Jei tokiu būdu suvoksime save, visuomenę, tikrovę, mūsų santykius su gamta, tuomet tikrai sukursime vientisą visuomenę, kolektyvą, šeimą ir visa kita. Tokiu atveju sėkmė mums yra užtikrinta, nes mes dirbame pagal analogiją su gamta.

Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. TV programos „Paskutinė karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogus

Eik su visais arba gausi baudos ratą

Idealus ateities visuomenės principas

Komentarų nėra

Metai

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль Лайтман„Metai“ – tai laikotarpis nuo kūrinijos pradžios iki jos galo. Parašyta, kad Adam buvo sukurtas naujųjų metų išvakarėse, per Roš ha Šana, o iki to buvo sukurtas visas pasaulis. Todėl per metus reikia pabaigti visus taisymus. Ir jeigu nepavyko per šiuos metus, tai ateina kiti.
Metai – tai visas būsenų ciklas, būtinas visoms mūsų savybėms ištaisyti. Todėl mūsų programa kitiems metams – pasiekti galutinio išsitaisymo būseną, o tam reikia visąlaik žadinti Kūrėją, kad duotų mums jėgų taisytis. Nepalikti Jo ramybėje.

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. rytinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės šventės

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »