Klausimas. Niekas neklausia, ar nori ateiti į šį pasaulį, ar ne. Noras gimti dvasiniame pasaulyje visuomet reikalauja didžiulių pastangų. Kodėl?
Atsakymas. Norint įeiti į dvasinį pasaulį, gimti aukštesniame pasaulyje reikia didžiulių pastangų, nes taip įgyji naujas savybes, tampi panašus į Kūrėją.
Ką reiškia būti ant vienos iš 125 dvasinių pakopų? Tarkime, esu ant penkiasdešimtos pakopos. Vadinasi, jei padalinsiu visą savo norą į 125 dalis, tai penkiasdešimtyje iš jų jau esu lygus Kūrėjui, jau matau, jaučiu, veikiu kaip Jis.
Norint pasiekti tokių būsenų, reikia viršegoistinių pastangų. Bet pats negali imti įsitempti ir kažką atlikti – turi pritraukti Šviesą, ji viską atliks.
#232631

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mažas mygtukas didelei Šviesai

Viską formuoja Šviesa

Viską daro Šviesa

Išeiname iš Begalybės pasaulio (Būsena Nr. 1) ir per penkis pasaulius, per darbą dešimtuke (Būsena Nr. 2) vėl ateiname į Begalybės pasaulį, bet jau ištaisytą (Būsena Nr. 3).
Visas pasaulis – tai vienas dešimtukas, be Begalybės pasaulio daugiau nieko nėra. Visos mūsų maldos kyla iki Begalybės pasaulio Malchut ir visa informacija apie būsenas, kurias praeisime, nusileidžia iš ten.
Iš esmės, dešimtukas apima visą žmoniją, visas sielas, visų kartų kabalistus, viską, kas buvo ir bus. Visa tai vienas dešimtukas, tačiau mes būdami būsenos Nr. 2, galime pamatyti tik jo ribotą dalį. Būnant šios būsenos turime maksimaliai atlikti savo darbą ir paraginti visus taisytis.
Gavome ypatingą misiją – būti atsakingiems už būseną Nr. 2, stovėti visos žmonijos priešakyje ir vesti ją į taisymąsi. Netgi didžių kabalistų ir teisuolių sielos irgi yra po mumis, nes jų darbas priklauso nuo mūsų maldos, nuo mūsų darbo. Suprantama, kad jie žadina mus, padeda, tačiau tai paslėpta.
Šiandien mums reikia surinkti visą tą sudužusią, išskaidytą tikrovę su penkiais pasauliais, parcufais ir sfiromis, visas išmėtytas dalis ir sujungti atgal į vieną ratą.
„Apskritimas“ – tai galva, o kūnas visada „kvadratinis“. Galvoje nėra apribojimų, jie tik kūne. Mums reikia kūną priartinti prie galvos formos, prie jos mokymo. Taip iš parcufo virstame apskritimu.
Kai žmogus supranta šią sistemą ir savo paskirtį joje, jis ima rūpintis visa žmonija, iš visų jėgų stengdamasis negalvoti apie save ir platinti kabalos mokslą pasaulyje. Jis supranta, kad jo sėkmė priklauso nuo viso pasaulio, kuris išgyvena gilią krizę.
#233319

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos, tema „Kabalos mokslo platinimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis gimsta tarp mūsų

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Gyvenimo tikslas – visa ko šerdis