Pateikti Penktadienis, spalio 5, 2018 dienos įrašai.


Kam ir ką duoda kabalistas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Norint duoti, reikia turėti kam ir ką duoti. Kaip kabalistas sprendžia šią problemą? Kam ir ką jis duoda?
Atsakymas. Kai kabalistui atsiranda galimybė duoti, jis mato, kad ši galimybė egzistuoja tik Kūrėjo atžvilgiu. O kur Kūrėjas? Pasirodo, kad viskas aplink jį – tai Kūrėjas. Tad nėra problemų duoti.
Kūrėjas tikslingai parodo žmogui, kur ir kaip reikia duoti, veikti, tęsti Jo norą toliau. Žmogus tampa „Kūrėjo ranka“.
Duoti Kūrėjui – tai duoti žmonėms. Pirmiausia – tai metodikos, kaip priartėti prie Kūrėjo platinimas – geriausia, ką galima daryti ir žmonėms, ir Kūrėjui. Taip įduodi jiems į ranką galimybę gauti aukštesniąją Šviesą, gausą, užpildyti save ir Kūrėją.
Klausimas. Tačiau tokią galimybę turi tik vienetai. O jeigu žmogus nedėsto kabalos, ir šalia jo nėra draugų, su kuriais galėtų realizuoti metodiką, ką jam duoti?
Atsakymas. Tada jis neturi galimybės niekur judėti. Žmogus turi šalia turi turėti bendraminčių, geriausia – dešimtuką.
Klausimas. Sakykime, aplink mane yra keletas žmonių ir aš jiems pasakoju apie Kūrėją. Tai reiškia, kad jiems duodu?
Atsakymas. Ne, greta tavęs turi būti žmonės, su kuriais drauge realizuoji metodiką. Padėsite kits kitam kurti bendrą tinklą, kurį Kūrėjas ims užpildyti. O jūs, priimdami iš Jo, imsite Jį užpildyti.
Klausimas. Vadinasi, draugų grupėje vienybė ir yra davimas?
Atsakymas. Žinoma. Mes kartu sukuriame dvasinį indą, kuri užpildo Kūrėjas, o jūs į jį gausite pripildymą, su ketinimu duoti Kūrėjui.
#233738

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gauti, kad galėtum duoti

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Užpildyti vienam kito norus

Komentarų nėra

Prašyti iš tamsos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinio embriono darbas – anuliuoti savo norą mėgautis – paprašyti apie tai aukštesniosios jėgos. Ir tuomet pamažu, pakopa po pakopos gausime vietoj jo norą duoti, naują formą. Mūsų darbas – parodyti norą keistis, paprašyti apie tai.
Tačiau poreikio taip keistis savyje negalime rasti, juk esame sukurti priešingi. Mums savyje būtina suformuoti naują, nebūdingą norą, o tai įmanoma tik gaunant įspūdžius vieniems iš kitų. Gavę įspūdžius iš aplinkos, kreipiamės su prašymu aukščiau, ir taip einame embriono raidos etapais.
Prašome apie tai, kaip susijungti tarpusavyje, ir taip susirenkame į vieną dvasinį organizmą. Išeitų, kad iš sėklos lašelio išauga dvasinis parcufas.

* * *
Dvasinio embriono būsena – tamsoje. Natūralu, kad embrionas auga tamsioje vietoje. Jis sutinka likti tamsoje, kad tik priliptų prie Kūrėjo, aukštesniojo, motinos.
Būdamas embriono būsenos prašau ne pakeisti mano būseną, bet mano požiūrį į ją. Esu aukštesniosios jėgos viduje, visiškai jos valdomas, ir prašau iš jos tik vieno – suteikti man galimybę priimti mano būseną kaip tobulą. Ir tai ne tam, kad man būtų gera, o tam, kad noriu sutikti su Kūrėju, aukščiau savo žinojimo.
#232857

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra