Pateikti Sekmadienis, spalio 14, 2018 dienos įrašai.


Naujas jungimosi būdas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Šiais laikais žmonės vis mažiau bendrauja. Jie įsikniaubia į savo mobiliuosius, kompiuterius, permetinėja vieni kitiems ženkliukus.
Atsakymas. Tai sukuria bendravimo iliuziją: kažkas tau parašė, kažkam tu atrašei, kažką perskaitei, kažkas atrašė, – ir viskas, pabendravome.
Klausimas. Koks tuomet yra bendravimas, apie kurį kalba kabalistai?
Atsakymas. Kabalistinis bendravimas susideda iš kelių dalykų.
Pirmiausiai, bendraudami tarpusavyje kalbame apie tai, kaip galima sureguliuoti savo jausmus, kad jie derėtų tarpusavyje ir pradėtume vienas kitą suprasti. Tai vyksta ne tik per raštą, garsą ir informacijos nešiklius, ne tik per jausminius kanalus tarpusavyje, – stengiamės prieiti prie to, kad patektume ant vienos dvasinės bangos, kuria užpildyta visa kūrinija.
Stengiamės pagauti tokią bendrą dvasinę bangą, kai galėsime ją pajusti visi kartu, žinoma, kiekvienas savaip. Lygiai taip tą pačią melodiją kiekvienas girdime ir jaučiame savaip, tačiau pajuntame turį kažką bendra.
Bendrumas – ta melodija, kuri išeina iš vieno šaltinio ir sujudina mumyse, galbūt, šiek tiek skirtingas savybes, tačiau jos adekvačios šaltinio atžvilgiu, ir jame susitinkame.
Mes išliekame skirtingi, tačiau jaučiame tuos skirtumus. Svarbiausia, kuomet kiekvienas susijungia su šaltiniu, jis sujungia mus tarpusavyje, jame mes lygūs. Kitaip negalime bendrauti vienas su kitu, ir staiga suprantame, kad pajėgiame palaikyti ryšį tik per mobiliuosius.
Dėl to kabalistinis bendravimas yra visiškai kitoks – jis vyksta be žodžių. Mes nesiunčiame pranešimų, o stengiamės pakilti į vieną bangą, atskleisti Kūrėjo lauką ir jame būti.
Klausimas. Kas verčia mus taip bendrauti? Mes matome, kad žmonija bendrauti nenori.
Atsakymas. Iš tiesų, žmogus visai nenori bendrauti su kitais. Nebent tai jį ramina ir pripildo. Iš principo, jam bendravimo nereikia.
Tačiau kabaloje – visiškai kitaip, nes bendraudami pasiekiame savo vidinį, dvasinį, gyvenimą. Atskleidžiame amžiną nesibaigiančią būseną, kuri visą laiką kyla aukštyn, įtraukdama viską, kas egzistuoja, ko paprastas žmogus nejaučia.
Kai pradedame suprasti, ką mums paruošė kabala, tai pribloškia. Tuomet nustojame naudotis įvairiomis techninėmis priemonėmis tarpusavio ryšiams kurti ir stengiamės susijungdami tarpusavyje į dešimtuką pasiekti kontaktą mintyse ir jausmuose. Šis ryšys apima visą dabartį, praeitį, ateitį – su mumis, su visa žmonija. Tai visiškai kitas jungimo būdas.
#220569

Komentarų nėra

Mokymasis – tai malda

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMokymasis – tai malda. Negalima užsikabinti vien už mechaninių žinių apie pasaulių schemas. Teisingiausias pojūtis – pakibti ore, kai nėra nieko, už ko galima užsikabinti. Šis mokslas priešingas mūsų racionaliam protui.
Žmogus turi suprasti, kad kol nepasieks dvasinio pasaulio, jis nieko neturi. Kabalistai meldėsi, kad pamirštų visas gautas žinias, juk tuomet jų noras bus tyras. Tereikia išmokti prašyti: širdimi susijungti su draugu ir pakelti maldą.
Pasakyta: „Kuo didesnis žmogus, tuo didesnis jo egoizmas.“ Noras auga, bet neprisipildo: prisipildo noras duoti, kurį kuriame atvirkščia forma, o ne noras gauti aiškias žinias.
Davimo noras kuriamas virš gavimo noro, yra priešingas šiam, kad jame atskleistume visą Begalybės pasaulį su visomis jo detalėmis. Tampame Begalybės pasaulio Malchut šeimininkais, turėdami vien norą jai duoti, užpildyti ją pasitelkus apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą.
Pasakyta: „Ir pakanka suprantančiam“, tačiau supratimas – tai Binos pakopa. Ir todėl sakome, kad „širdis supranta“. Suprantama būtent širdimi, o ne galva ar protu. Todėl, tik ištaisius norą, galime jame gauti suvokimą.
Manome, kad nore galima pajausti skonius, o suvokiama tik prote. Tačiau – ne, viskas suvokiama nore. Protas tik tarnauja, kad organizuotų norus suvokimui. Todėl pasakyta: „Pamėginkite ir įsitikinsite, koks geras Kūrėjas.“
Vadovaujamės jausmais, o ne protu. Protas dirba tik tam, kad suteiktų mums malonių pojūčių. Norint suvokti dvasinį pasaulį reikia pakilti virš gyvūninio proto ir imti dirbti su savo norais, kad pripildytum draugus. Tuomet tapsime savo norų bei naujo proto šeimininkais ir iš tikrųjų galėsime suvokti, kur esą.
#233966

Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Širdyje slapta auganti malda

Prašau padaryti mane žmogumi

Komentarų nėra