Pateikti Trečiadienis, lapkričio 7, 2018 dienos įrašai.


Viską daro Kūrėjas

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip Kūrėjas – geras ir kuriantis gėrį galėjo sugalvoti visus iškrypimus vykstančius pasaulyje? Kaip į tai žiūri kabalistai?
Atsakymas. Kabalistai žiūri į tai kaip į visišką gėrį. Jie iš savo patirties mato, kokie jie silpni ir kaip nieko negali padaryti – viską daro Kūrėjas. Kad ir kaip išsisukinėtum ir teigtum: „Tai aš, aš, aš” – visi veiksmai kyla iš Kūrėjo.
Problema tik ta, kad iš visų poveikių mums imtume kurti teisingo poveikio atsakomojo ryšio sistemą, bet tik per grupę. Iki tol, nieko negalėsi atlikti. Todėl turime turėti sveiką požiūrį į pasaulį, ir suprasti, kad ką nors pakeisti įmanoma tik per žmonių vienybę jų bendru ketinimu, nukreiptu į kūrimo tikslą.
#235232

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kodėl reikalingos kančios?

Kaip pateisinti Kūrėją?

Komentarų nėra

Pajausti dvasinį pasaulį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabaloje suvokti sistemą reiškia turėti galimybę ją valdyti?
Atsakymas. Taip. Jei teisingai suvokiame sistemą, tai toje dalyje, kurioje ją atskleidžiame, privalome imtis valdymo instrumentų. Dėl to, kad visa pasaulių sistema yra tarsi ne mumyse, mes nuolatos įjungiame ją į save, absorbuojame ją, imame dirbti su ja kaip su savo paties instrumentu.
Klausimas. Kodėl išstudijavęs sistemą galėsiu ją valdyti?
Atsakymas. Jei studijuoji kokią nors sistemą ir imi su ja kontaktuoti bei dirbti, ji tampa visiškai tavo veikiama. Galiausiai susijungdamas su šia sistema gyveni joje! Ji juk neatsiplėšia nuo tavęs, ir tu negali nuo jos atitrūkti. Imi egzistuoji jos viduje. Tai vadinama „aukštesniojo pasaulio pajautimu“.
#235758

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Mūsų pasaulio valdymo sistema

Komentarų nėra

Intelektiniai žaidimai

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманIntelektiniai vaidmenų žaidimai tapo alternatyva šventėms prie vaišių stalo. Klerkai, vadybininkai, gydytojai, mokytojai entuziastingai ieško būdų sustabdyti sprogimus atominėje elektrinėje, gaudo maniakus, vaikosi slaptų povandeninio laivo brėžinių… Vienu žodžiu, visa galva pasineria į menamą iššūkį.
Vaikystėje mes skaitėme knygas ir žiūrėjome filmus apie didvyrius, kuriais norėjome tapti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad gyvenime nėra vietos ekraniniam heroizmui ir nuotykiams. Tai kodėl nepažaidus neišsipildžiusių svajonių?
Tačiau yra ir kita pusė: juk tikrasis didvyris turi būti pavyzdys kitiems, tiesa? Ir pavyzdys šokinėti iš lėktuvo su skėčiu nėra labai patrauklus… Ne, pavyzdys turi būti artimas mums. Ir dar: neskaitant kovos su priešais, visuomenės problemomis, nelaimėmis, herojus turi įveikti save, kad padėtų kitiems.
Tokiam didvyriui galima pavydėti – juk jis neša gėrį. Tokius mes norėtume matyti visus. Mums visiems reikalingas didvyris, kuris moka atiduoti save kitiems, nors tai nėra lengva. Ir tegul kiekvienas pastato save į jo vietą, tegul užsinori būti toks, kaip jis. Tada, išėjęs iš teatro ar vaidmenų žaidimo ir grįžęs į gyvenimą, aš elgsiuosi taip pat.
#224238

Iš 2018 m. sausio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesidrovėkite žaisti

Buvo žaidimas, tapo tiesa

Žaidimas – tai labai rimta

Komentarų nėra