Pateikti gruodžio, 2018 mėn. įrašai.


Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Komentarų nėra

Ar galima kontroliuoti mintis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip įmanoma nepakenkti kitiems žmonėms, jei didžiausia jėga – mintis, o minčių nekontroliuojame?
Atsakymas. Ne, galime kontroliuoti, bet ne pačias mintis, o norus. Jeigu mano norai geri, tai blogų minčių nebus. Ir visa tai galima kontroliuoti tik tinkamai mokantis ir užmezgus tinkamą ryšį grupėje.
Visai nekviečiame užsiimti kokiais nors geranoriškais idealais: būti geram, visąlaik duoti, mylėti kits kitą – ne.
Kabalos mokslas – tai mokslas, kaip teisingai išnaudoti egoizmą. Mums reikia taip jį išnaudoti, kad atskleistume Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį, kad perprastume ir pajaustume anapusinę erdvę, aukščiau savęs, ne savyje, tarsi neegzistuotume.
Svarbiausia norime jausti pasaulį nesugadintą mūsų savybėmis. Todėl kalbame apie meilę, apie išėjimą iš savęs, kad pakiltume virš savo esmės.
#237652

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Minčių kryptingumas

Mintis – norų tvarkytoja

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Baimės epidemija

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalos mokslas turi metodiką, kaip teisingai dirbti su abejonėmis?
Atsakymas. Kabalos moksle negali būti abejonių. Juk kildami virš jų, mes įgyjame davimo, tikėjimo, savybę, o joje jau nėra vietos jokioms abejonėms, nes ten atskleidžiame Kūrėją, Aukštesniąją šviesą.
Tikėjimas dvasiniame – tai Kūrėjo atskleidimas. Be to, dvasinė tikėjimo savybė priešinga materialiajai tikėjimo sampratai, kai užmerki akis ir įsivaizduoji kad, taip yra. Kabalos moksle, atvirkščiai – atmerk akis ir pradėk matyti.
#228037

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmėgink šiandien būsimąjį pasaulį

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Viską nukreipti aukštyn!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad nereikia savęs apriboti. Net jeigu kalbama apie savo įpročių, trukdančių tobulėjimui, apribojimą? Nejaugi reikia tiesiog laukti, kol grupės pritraukiama Šviesa ištaisys mūsų įpročius ir egoizmą?
Atsakymas. Nereikia sėdėti ir laukti. Pasakyta: „Kvailys sėdi sukryžiavęs rankas ir laukia.“ Ir dar save griaužia.
Nereikia savęs apriboti ir ką nors su savimi daryti. Reikia užsiimti tuo, kaip išeiti iš savęs, o sau duoti tai, kas būtina egzistavimui. Kaip būtina šerti gyvūnus tiek, kiek jiems naudinga, taip reikia elgtis ir su savo kūnu. O visa kita nukreipti aukštyn!
#237803

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi savo ribose

Visa viltis – pasikliauti sielos jautrumu

Verdanti vienybės lava

Komentarų nėra

Žaisti su Kūrėju pakištynių

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visas gyvenimas – žaidimas. Ar Kūrėjo atžvilgiu irgi žaidžiame?
Atsakymas. Žaidimas su Kūrėju toks: sutinku atlikti visus veiksmus, kurių Jis nori, kad Jis priartintų mane prie šio žaidimo. Čia esu pasirengęs žaisti pakištynių. Šviesos neturiu, bet sutinku su tuo.
Klausimas. Kodėl gi tai vadinama žaidimu?
Atsakymas. Nes neturiu jėgų realizuoti dalykus ir tik išreikšdami savo pageidavimus iššaukiu Kūrėjo veiksmus. Juokais, ne iš tikrųjų, tačiau visiškai tiksliai žinant, kad būtent tai atves prie Jo veiksmų.
O ką reiškia bet kokie kreipimaisi ir maldos? Esu vienos būsenos ir įsivaizduoju kitą – tai jau žaidimas. Žaidžiu tarsi kitą būseną, norimą, trokštu į ją įsivilkti.
Klausimas. Dabartiniu grupės raidos etapu už ko visi turime laikytis?
Atsakymas. Žaisti teisingą grupę.
#237556

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas – tai labai rimta

Tai ne šiaip sau žaidimas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Komentarų nėra

Verdanti vienybės lava

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVienybę galime pasiekti tik atakuodami. Juk mumyse yra jėga, kuri visokiais būdais priešinasi vienybei. Bet ši jėga mums niekur netrukdo šio pasaulio ribose. Žmogaus egoizmas netrukdo jam šiame pasaulyje, o tik padeda vystytis.
Todėl visai neblogai, kad mumyse yra egoizmas. Priešingai, jei vaikas nieko nenori, nesiekia užkariauti viso pasaulio, vadinasi, jis dar nėra išsivystęs, ir tai kelia nerimą.
Kuo didesnis šio pasaulio žmogaus egoizmas, tuo didesnės galimybės padaryti pažangą. Reikia tik nukreipti savo egoizmą teisinga tėkme, kad nebūtų destruktyvus ir nedarytų visuomenei žalos. Bet jei egoizmo padedamas žmogus atliks didelį darbą ir daug pasieks, tai bus tik gėris ir jam, ir pasauliui.
Tiksliau sakant, tai netgi ne „egoizmas“, o vystymosi jėga, slypinti evoliucijos programoje, visoje gamtoje ir taip pat kiekviename žmoguje. Tikrasis egoizmas, apie kurį yra pasakyta: „Aš sukūriau blogio pradą ir priedą jam, Torą, kaip priemonę jam išsitaisyti“, kuri pasireiškia tik tada, kai mes siekiame vienybės. Šioje vienybėje atskleidžiame jėgą, kuri jai trukdo.
Noras vienytis – tai mūsų siekis ištaisyti bendrą sielos sistemą, pirmąjį žmogų, Adomą, kuris sudužo. Mūsų pareiga ištaisyti jį, juk Kūrėjas paruošė mums sudužimą, kaip darbo vietą, kad mes sujungtume visas sudužusias dalis.
Siekdami jas sujungti, mes ir atskleidžiame jėgą, kuri priešinasi vienybei. Būtent ši jėga ir yra egoizmas. Tik prieš ją yra jėga, vadinama Tora, Šviesa, grąžinančia į šaltinį. Reikia žinoti, kaip atskleisti savyje šį blogio pradą, šią gyvatę, trukdančią mums susivienyti.
Reikia vertinti jėgą, kuri priešinasi vienybei, ir nenaikinti jos. Reikia surinkti šias jėgas iš visų ir pasistengti jas įveikti. Ir tada išsiaiškinsime, kad negalime su ja susilyginti, juk tai jėga, sukurta Kūrėjo, ir todėl prieš ją reikalinga Tora, išsitaisymo Šviesa.
Tik tiems žmonėms, kurie suvokė vienijimosi būtinybę, reikalinga Tora, Aukštesnioji šviesa, kuri veda mus į vienybę ir išsitaisymą.
Nepaisant didžiulės egoizmo jėgos pasipriešinimo, Toros jėga sujungia mūsų akmenines širdis, sušildo jas, ištirpdo, paversdama į verdančią lavą, vieningą jėgą. Ir tada mes ateiname į vieną dvasinį indą (kli) iš dešimties sfirų, parcufą, dalį Adomo Rišono, kurį Kūrėjas sukūrė ir suskaldė.
Taip judame pirmyn, ir viskas prasideda nuo mūsų siekio vienytis. Nereikia ieškoti blogio prado daugiau niekur, o tik vienybėje. Tokiu būdu ji atsiskleis. Mes neieškome blogio, o ieškome gėrio, susijungimo, vienybės, ir tada atskleidžiame blogį.
Mes visada einame dešiniąja linija, o jei joje atsiskleis kairioji linija, vadinasi, ji turi egzistuoti lygiagrečiai dešiniajai ir būtina mums. Tada dirbame viduriniojoje linijoje, kad teisingai išnaudotume kairiąją ir dešiniąją linijas, kaip vieną visumą.
#227991

Iš 2018 m. birželio 8 d. pamokos pagal temą „Vienybės ataka“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Ataka dėl susivienijimo

Gydymas nuo egoizmo sanatorijos režimu

Komentarų nėra

Kas vyksta, kai kūnas miršta?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakoma, kai kūnas miršta, iš jo išeina siela. Tai kas gi išeina iš kūno?
Atsakymas. Kabalos moksle kūnas – tai noras. Kai iš šio noro išeina Šviesa, jis tampa mirusiu, t. y. nori tik gauti. Toks noras vadinasi mirusiu noru arba mirusiu kūnu. Iš esmės, tokios mirties, kokią jūs turite omenyje, nėra.
Klausimas. Kur yra neištaisytos žmonių sielos po jų mirties?
Atsakymas. Jos visada yra noro, kuris įgijo panašias savybes, viduje.
Po kūno mirties mes pradedame labiau jausti savo dvasinę būseną. Tačiau ne todėl, kad miršta kūnas, o dėl to, kad išnyksta tam tikras egoistinis noras.
Klausimas. Žmogus gali mirti savo mirtimi, gali būti nužudytas, nuskandintas, sudegintas. Ar mirties sąlygos ir aplinkybės veikia jo sielą?
Atsakymas. Ne, nes jis neturėjo sielos! Kol žmogus netrokšta dvasinio pasaulio, jis vystosi tik šio pasaulio lygmenyje. Todėl verta greičiau pradėti savo dvasinį kilimą.
#226331

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai ir materialieji norai

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

„Kūnas ir siela“ pagal kabalą

Komentarų nėra

Pasirink šį gerą likimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas – tai meilės jėga, egzistuojanti grupėje, bet paslėpta nuo mūsų. Kai norime priartėti prie tos jėgos, susisiekti, susilieti su ja, ištikimai jai tarnauti – tai vadinama suartėjimu su Kūrėju. Kūrėjas neegzistuoja kaip asmenybė – tai mus apvelkanti savybė. Be kūrinio nėra Kūrėjo.
Taip tuščiame kosmose karaliauja tamsa, jei niekas neužkerta šviesai kelio. Bet jei pastatome kokią nors pertvarą, tai išvysime, kad šviesa yra. Be šio atstumiančio Šviesą ir priverčiančio ją šviesti ekrano, nematome Šviesos, vien tamsą.
Yra Šviesa, yra Kūrėjas, užpildantis visą pasaulių sistemą. Bet tik uždėję ekraną, kad Jį atskleistume ir prilygtume Jam, Jį atskleidžiame. Kūrėjas užpildo visą pasaulį, aukštesnioji Šviesa yra visiškoje ramybėje. Bet mes nejaučiame jos, nes esame visiškai priešingi Jam savo egoizmu. Kiek norime prilygti šiai davimo ir meilės savybei, tiek užlaikome Šviesą ir ją aptinkame.
Aplink mus egzistuoja dvasinė tikrovė, visiškai ištaisyta būsena, absoliutus, didžiulis, beribis davimas tarp visų kūrinijos dalių. Ir tik aš – mažytė sudužusi kūrinijos dalis, atplėšta nuo visų kitų. Ir todėl žiūriu į juos per savo sudužimo prizmę.
Savo tikrąją būseną galima išvysti tik kabalistinės grupės, dešimtuko atžvilgiu – tai vienintelė vieta, kur galiu priartėti prie tiesos.

* * *
Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą, vaikeli!“ Ir aš turiu jį priimti. Nors matau dešimt materialių kūnų, kurie vargiai supranta, ką daro ir dėl ko čia atėjo. Tačiau turiu visa tai priimti, kaip man duota Kūrėjo, vadinasi absoliučiai tobula. Kitaip tariant, esu visiškai ištaisytoje visuomenėje ir dabar viskas priklauso nuo manęs.
Dirbdamas dvasinį darbą ir kildamas 125 pakopomis vis labiau įsijungiu į grupę ir kaskart vis labiau atskleidžiu Kūrėją. Bet visa tai vyksta grupėje, nėra kitos tikrovės.

* * *
Tai tik mano vaizduotė, kokiais matau grupę ir draugus. Grupė man duota Kūrėjo iš aukščiau kaip kamertonas, pagal kurį turiu nustatyti save. Dvasinė grupė yra taisymosi pabaigoje, tai tarsi motinos įsčios, kur turiu įsijungti kaip embrionas ir augti, maitintis, suaugti.
Užbaigęs vieną pakopą pereinu prie kitos ir pradedu viską nuo pradžių: embrionas, maitinimas, brendimas. Ir taip kaskart iš naujo, kol visiškai imsiu atitikti grupę, t. y. iki pat savo taisymosi pabaigos.
Su Kūrėju nedirbu tiesiogiai, su Juo susisiekiu dirbdamas dešimtuke, grupėje. Grupė tampa mano AVAJA, jos dalys vis labiau susijungia. Nematau pačios Šviesos, jaučiu ja užpildytus indus, susijungiančius tarpusavyje. Šio abipusio prasiskverbimo jautimas suteikia man visus pojūčius; Šviesą suvokiame tik per indus.
Kai vienas indas kiek labiau prasiskverbia į kitą, jaučiu jų atitikimo matą ir mėgaujuosi tuo sutarimu. O bet kokį nutolimą ir konfliktą jaučiu kaip kančias, skausmą. Taip suvokiame Šviesos buvimą ir jos nebuvimą. Šviesa pasireiškia tik per norus.
#237612

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra

Žaisti norimą būseną

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманGyvenimas – tai žaidimas. Visur ir visada. Tai gamtos duota visuose lygmenyse. Kad augtų, keistųsi, dialektiškai kurtų save, tolygiai vystytųsi, žmogus turi žaisti!
Bet kuri žolytė žaidžia, kad augtų. Pažiūrėkite į šuniukus, kačiukus – į ką tik norite – visi žaidžia. Žmonės nuolatos žaidžia, tik to nejaučia. Žmogus eina į darbą, į armiją, kariauja, miršta – viskas žaidimas.
Jei įsivaizduoju praeitį, dabartį bei ateitį ir jas sujungiu – tai žaidimas. Kitaip tariant, žaidimas – tai būsimos būsenos įsivaizdavimas ir judėjimas ją realizuoti.
Žmogus visada žaidžia ateitį, nesvarbu, kokią. O jei liaujasi, vadinasi, tai mirtis. Taip sukurta gamtos.
Klausimas. Ar Kūrėjas gauna malonumą, kad žmogus priima šį žaidimą?
Atsakymas. Tai, kad žmogus priima šį žaidimą, jis pats įpareigoja Kūrėją žaisti ir tampa Jo partneriu. Todėl jis vadinasi Adam – panašus į Kūrėją, nes perpranta visą šį žaidimą.
Būtent čia slypi valios laisvė ir kelio pasirinkimas. Arba žmogus nenori čia dalyvauti, arba, priešingai, dalyvauja, kad pasiektų aukštesnį tikslą. Jis supranta, kad šis žaidimas reikalingas tik tam, kad pakeltum jį į kitą lygmenį.
Žaidimas – tai sistema, kaip plėtoti bet kokią gamtos dalį visuose lygmenyse.
#237537

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Žaidimas pagal Kūrėjo sumanymą

Nesidrovėkite žaisti

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai