Artėjant prie kitų pasaulių

Kabala ir kiti mokslai

„Persikėlimas į kosmosą yra ne tai, ką galime rinktis, o tai ką turime atlikti.“, – pareiškė „Amazon“ įkūrėjas Džefas Bezosas kosmoso konferencijoje, kuri vyko Los Andžele 2018 m. Prieš metus apie tai kalbėjo dabar jau miręs astrofizikas Stivenas Hokingas.

2018-06-03_miry
Pasak jo, žmonijos laikas Žemėje baigiasi. Ir tik persikėlimas į kitas planetas suteiks žmonijai bendrą tikslą, užkirsdamas kelią naujiems karams ir žmonijos sunaikinimui. O jei prie to pridėsime Amerikos milijardieriaus Elono Masko planus perkelti milijonus žmonių į Marsą, tai galėsime įsivaizduoti, kas mūsų laukia apokalipsės laikais.
Bet kodėl turime persikelti į kosmosą? Juk mūsų planetoje netrūksta laisvų plotų. Grįždamas iš Islandijos skridau virš teritorijos tarp Uralo ir Kaspijos jūros, mačiau iliuminatoriuje didžiules erdves, kur žmogaus koja nebuvo įkelta.
Ir tokių erdvių gyvenimui planetoje yra daugybė. Mūsų žemė gali sutalpinti iki 200 milijardų žmonių, taigi, jokios būtinybės kraustytis nėra. Na, ir klimatas Žemėje palankiausias mūsų vystymuisi. (Reikia dar patikrinti, ar galės moteris pastoti Marse). Bet tik dėl to, kad mes, negalėdami sutarti vienas su kitu, sunaikinome pusę Žemės planetos, dabar tą patį turime padaryti ir su Raudonąja planeta?
Aš ne prieš mokslą, priešingai, manau, kad laboratorija mėnulyje ir Marse praturtins mūsų žinias. Bet tarp kosmoso tyrinėjimo ir žmonijos persikėlimo į ją egzistuoja didžiulis skirtumas. Ir nėra jokios garantijos, kad katastrofa mūsų planetoje, prognozuojama mokslininkų ir taip spalvingai vaizduojama Holivudo, nepasikartos ir kitoje planetoje.
Tuo tarpu gamtos programa seniai yra aprašyta kabalistų. Atverskime jų knygas ir pažiūrėkime, ką reikia daryti, kad neišsipildytų niūrios futuristų prognozės. Tada suprasime, kad žmonijai išgelbėti nereikia persikelti į kosmosą, kaip mano kai kurie mokslininkai. Mes tik turime išmokti sukurti tarp mūsų gerus ryšius.
Iš kabalistinių šaltinių taip pat sužinome, koks iš tikrųjų kūrimo planas, ir tai, kad atsitiktinumų nebūna, ir mūsų egzistavimas Žemėje turi tam tikrą tikslą. Todėl persikėlę į kitą planetą jokiu būdu nepakeisime savo likimo. Ir nors pagal bendrą kūrimo planą iš tikrųjų esame kelyje į kitą visatą, ši visata nėra fizinė. Tai dvasinis išmatavimas, kuris kuriamas noru susijungti vienas su kitu širdimis. Kai turime tokį norą, pradedame jausti, kad visata aplink mus perregima, ir mes prasiskverbiame kiaurai ją į naują tikrovę.
Kaip tai gali įvykti? Visos gamtos dalys sąveikauja absoliučioje harmonijoje, ir tik žmonės savo egoizmu skaldo šią sistemą, sukuria neigiamą jėgą, naikinančią harmoniją.
Bet jei pakilsime aukščiau mūsų egoizmo ir sukursime gerus, teigiamus ryšius tarp mūsų, tai susitapatinsime su bendra teigiama gamtos jėga ir pajausime, kaip ji mums padeda. Tai ir yra kabalos metodikos esmė.
Teisingų ryšių kūrimas suteiks mums naują protą ir naujus jausmus, kurie bus bendri visiems. Jie mus pripildys, padarydami materialų pasaulį antraeiliu dalyku. Svarbiausias bus naujo, dvasinio pasaulio pojūtis. Mes nustosime jausti save, nebejausime, kad egzistuojame tik materialiame pasaulyje. Naujas egzistavimas bus jaučiamas kaip esantis už laiko ir erdvės, amžinas ir begalinis.
Štai dėl ko tie, kas studijuoja kabalą, nesutinka su Bezosu, Hokingu, Masku ir kitais futuristais. Visi jie vaizduoja gražius paveikslus, bet neatsako į klausimą apie žmogaus paskirtį. Į šį klausimą kabalistai atsakė jau seniai, konkrečiai, knygoje „Zohar“.
Jie iš tikrųjų aprašė kelią, kuriuo žmonija turi pakilti į amžiną egzistavimą aukščiau gyvenimo ir mirties. Ir aš einu paskui juos šiuo keliu. Todėl į klausimą apie tai, ar bus gyvenimas Marse, aš atsakau: „Ne. Gyvenimas egzistuoja tik ryšyje tarp mūsų“.
#227662

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>