Pateikti sausio, 2019 mėn. įrašai.


Kriptovaliutos ateities visuomenėje

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pastaruoju metu išpopuliarėjo technologinė naujovė – kriptovaliuta, dabar visi gali stebėti bitkoinų padėtį. Gal taip atsiskleidžia ryšiai tarp žmonių?
Atsakymas. Netikiu, kad turtas gali kažkaip sieti žmones. Manau, kad bitkoinai – tai tik dar viena spekuliacija, kaip ir bet kuri kita valiuta.
Žmonija galų gale vis tiek sugrįš prie bendro ekvivalento – aukso ar ko nors kito. Niekas negali būti pagrįsta dirbtiniu išskaičiavimu ir formulėmis. Šito negali būti, nes nepasiekėme tokio tarpusavio ryšio, tokios komunikacijos, kuri leistų nustatyti teisingus žmonių tarpusavio santykius.
Todėl pinigai neturės jokios galios, jei nebus padengti auksu ar kitomis vertybėmis, visų pripažintomis kaip bendrasis ekvivalentas.
Bet kuri kriptovaliuta turės vertę tik tada, kai aukso gramais ar doleriais matuosime ne savo egoizmą, o geruose tarpusavio santykiuose tyrinėsime altruizmą ir nustatysime jo vertę. Kabaloje vertę turi tik ekranas ir atspindėta Šviesa.
Klausimas. Ir tuomet nebebus pinigų?
Atsakymas. Nebus. Vienas su kitu atsiskaitysime savo santykiais.
Klausimas. Ar tai galėsime pamatuoti?
Atsakymas. Kabaloje avijut (noro stiprumas), masach (ekranas), or chozer (atspindėta Šviesa), nefeš, ruach, nešama, chaja, jechida šviesa – visa tai matuojama iki pačių smulkiausių dalelių.
Klausimas. Įdomu, kaip tai atrodys mūsų materialiame pasaulyje? Baal Sulamas rašo, kad kiekvienam ant rankovės bus kažkokie skiriamieji ženklai, tarkime, žvaigždutės, parodančios davimo nuopelnus. Jų skaičius nulems visuomenės požiūrį į tave. Jei turėsi 10 ar 20 žvaigždučių, tave labiau gerbs.
Ar iš tiesų taip gali būti?
Atsakymas. Taip. Bet ne tam, kad tave gerbtų, o tam, kad būtum pavyzdys kitiems ir taip juos auklėtum. Žmogus didžiuosis ne tuo, kad jis ypatingas, o tuo, kad savo ypatingumu kitiems suteikia jėgų.
#220423

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманBendroji siela, kuri buvo bendra ir vientisa, po sudužimo suskilo į daugybę dalių, kurias turime surinkti bei sujungti ir šitaip atskleisti Kūrėją.
Pirminis indas ir atkurtasis po sudužimo skiriasi tuo, kad skilimas išryškina naujas savybes, kurios anksčiau buvo neaiškios.
Būtent dėl jų siela sudūžta, o jas ištaisius atskleidžiamos papildomos Šviesos savybės, priešingos sudužusiems norams, taip išsiaiškiname vidines savybes Kūrėjo, savo Šviesa sukūrusio ir taisančio šitą sielą.
Jei nebūtų sudužimo ir ištaisymo, jaustume ne daugiau už pirmąjį žmogų Adomą prieš pirmapradę nuodėmę – tik mažąją būseną „Nefeš/Ruach de-Ruach“. O po skilimo ir ištaisymo atskleidžiame visą Šviesą Naranchai, tai yra susiliejame su pačiu Kūrėju, tapdami panašūs į Jį savo savybėmis, suprasdami Jo kelią ir išmintį, esančią kūrime.
Todėl negalima apsieiti be sudužimo ir ištaisymo. Ištaisymo pabaiga – tai taškas, iš anksto numatytas kūrimo programoje.
Siela turi išsitaisyti, kad atitiktų visą kūrimo sistemą, talpinančią savyje visus pasaulius A“K ir ABEA. Siela – vidinė visos kūrimo sistemos dalis, todėl mums išsitaisius ji turi įgyti visų aukštesniųjų pasaulių formą, sudarytą iš trijų dalių: galvos, kūno ir galūnių, taip pat iš trijų linijų, daugybės sudėtingų formų.
Jiems susijungus skirtumai neišnyksta, juk „visus nusikaltimus padengia meilė“. Ištaisyta siela savyje išsaugo visą didžiulį egoizmą, visus norus ir prieštaravimus. Išlieka viskas, kas buvo anksčiau, niekas neištrinama. Netgi atvirkščiai, negatyvios apraiškos padeda mums atskleisti Šviesą, kurios pranašumas išryškėja tamsoje.
Mūsų laukia didelis darbas, juk Adomas neturėjo galvos, kūno ir galūnių – buvo tik kūnas, glūdintis viename lygmenyje ir pripildytas Chasadim šviesos. Jis gimė „apipjaustytas“, lyg angelas, mažo būsenos. Kūdikis neturi proto, jis negeba stovėti, o tik gulėti, taigi, jo galva yra tame pačiame lygmenyje kaip ir kūnas.
O mums reikia visą šią sudaužytą sielą pastatyti ant kojų, visu ūgiu, kaip žmogų. Todėl mūsų darbas – išrinkti sielos dalis, priklausančias galvai bei kūnui, ir išsiaiškinti kiekvienos iš jų funkcijas. Visos sielos dalys po sudužimo jau pasiruošusios ištaisymui, bet mes turime pritraukti Aukštesniąją šviesą, rasti sudužusias vietas ir ištaisyti jas.
Tie, kas bus įtraukti į dvasinį darbą, vadinsis Adomo galva, bendrąja siela. O likusieji – jo kūno dalys. Todėl Israel, tai yra „siekiantis Kūrėjo“, vadinasi „Man galva“.
#226520

Iš 2018 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Sielos gyveimas

Evolicijos siurprizai, I dalis

Komentarų nėra

Šeimos egzistavimo pagrindas

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Materialiame pasaulyje vieno mentaliteto žmonės yra artimesni ir labiau tinka šeimai kurti. Ką reiškia artimesni? Ar dvasiniame – atvirkščiai, priešingi žmonės yra artimesni savo savybėmis?
Atsakymas. Ne. Priešingybėje nėra nieko gero. Nereikia taip manyti ir bandyti kurti mūsų gyvenimą pagal kažkokius romanus.
Pageidautina, kad būtume panašūs, ypač dvasiniame. Fiziškai mes, aišku, visi skirtingi: manyje vyrauja vyriškos savybės, žmonoje – moteriškos. Čia nieko nepakeisi, ir nereikia. O bendra gyvenimo kryptis labai svarbi, nes kitaip mes nejausime, kuo gyvena artimas mums žmogus.
Jei šeimoje yra vaikų, tai kažkaip užpildo mūsų gyvenimą. Tačiau mūsų laikais to taip pat jau neužtenka, mes nebenorime tuoktis ir turėti vaikų. Todėl tikroji šeima – ta, kuri turi bendrą dvasinį tikslą.
Klausimas. Taigi, jūs manote, kad skirtingo mentaliteto ir savybių žmonės negali gyventi kartu?
Atsakymas. Negali, mūsų pasaulis bus vis labiau susiskaldęs.
Klausimas. O kaip dvasiniame?
Atsakymas. Jei aš jaučiu, kad siekdamas dvasinio tikslo turiu būti su šiuo žmogumi, tai aš su juo būsiu. Aš bendrausiu su juo, net jei jis man labai nemalonus ir turi man nepatinkančių savybių. Mes dirbame dvasiniame lygmenyje.
#229380

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ideali šeima

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Dvasinė šeima

Komentarų nėra

Išsiskirti su egoizmu

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip mirti, kad tinkamai gimtum?
Atsakymas. Labai paprastai. Pasakyk savo egoizmui: „Mirk!“ ir duok jam į dantis.
Klausimas. O kabalistui negaila mirti?
Atsakymas. Kabalistas nemiršta. Ne sykį pasakojau, kaip Rabašas mūsų kūną lygino su marškiniais, kuriuos nusiimi ir meti į skalbimo mašiną. Taip ir čia. Tu tiesiog nusirengi nuo savęs tą apvalkalą ir išmeti jį. O pats tyras, nuogas egzistuoji toliau.
Klausimas. Tačiau tai tuo atveju, jei gyvendamas prilimpi prie kažko amžino, prie to savo taško širdyje ir už jo laikaisi?
Atsakymas. Žinoma. O jei neprilipai, tuomet reikia patirti kitas būsenas.
Bet vis tiek mirties nėra. Tik išsiskyrimas su mūsų egoizmu. Galime tai realiai atlikti mūsų gyvenime, pageidautina šiame pasaulyje. Kitaip, kad išsiskirtume su ego, privalėsime neva vėl numirti mūsų gyvūniniame kūne.
#239739

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš tamsos karalystės – į realų pasaulį

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Nereikia bijoti

Komentarų nėra

Dvasinės raidos sparta ir sielos persikūnijimas

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mano raida ir kilimas į dvasinį pasaulį priklauso nuo mano ankstesniųjų gyvenimų?
Atsakymas. Žinoma, priklauso. Ne pirmąkart esame šiame pasaulyje.
Sunku paaiškinti, ką reiškia mirtis ir gimimas, kaip atsijungiame nuo šiandieninio aš ir pasijungiame vėl, kaip mumyse atsiranda tie ar kiti prisiminimai, ir mes galvojame, kad kažkada egzistavome ir t.t.
Tai kol kas ne itin paprasta įsivaizduoti. Tačiau esame ilgo taisymosi proceso kelyje.
#239854

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos reinkarnacija

Žmogaus paskirtis

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Komentarų nėra

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?
Atsakymas. Noras gauti – tai natūralus noras. O egoizmas – tai malonumas kito sąskaita.
Pavyzdžiui, jeigu alkanas vilkas užpuola avį ir ją nudobia, kad papusryčiautų, tai bus vadinama noru.
O žmogus nori pažeminti kitą, užsidirbti iš kito, gauti kito sąskaita. Jis mėgaujasi ne pačiu gavimo procesu, o tuo, kad tai darydamas pakyla virš kitų. Tai – egoizmas.
Kitaip tariant, yra prigimtinis noras pasisotinti, prisipildyti, ir yra egoistinis noras.
Jeigu noriu tiesiog gauti malonumą, tai šitai elementari būtinybė mano egzistavimui. O jei noriu ką nors gauti kitų sąskaita, nepaisydamas kitų, kad pakilčiau virš jų, tuomet tai egoizmas.
#239851

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Teigiamas egoizmas

Komentarų nėra

Amerikos žydams

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманMan „Facebook‘e“ rašo: „Esu žydas, jau 28 metus gyvenu JAV. Nesutinku su Jūsų požiūriu į Amerikos žydus. Taip, mūsų vaikai tuokiasi su amerikiečiais. Na ir kas? Amerika – imigrantų šalis, joje negali atsitikti tai, kas įvyko Vokietijoje. Taip, mes pritariame ne visai Izraelio politikai. O kodėl turėtume su viskuo sutikti? Ir nereikia mums piršti savo nuomonės.“
Puikiai jus suprantu. Iš tikrųjų ne kartą kritiškai pasisakiau apie Amerikos žydus. Tačiau pretenzijų turiu ne jiems asmeniškai, bet žydams apskritai. Reikalas tas, kad mūsų tauta ypatinga, ji turi žmonijos išsitaisymo nuo egoizmo metodiką. Mes galime suteikti pasauliui gerovę.
Įsivaizduokite, kad vaistai nuo visų rūšių vėžio yra kažkur sandėlyje. Kaip žiūrėtumėte į jo savininką? Kas jam nutiktų, jį demaskavus?
Taigi, jei nerealizuosime savo metodikos, jei paliksime ją dulkėti sąmonės sandėlyje, bus blogai visiems, o mums – pirmiausia. Todėl, kad mes jau demaskuoti. Bandymai apgauti pasaulį ir save tik blogina situaciją.
Matydamas šią problemą ir jos pasekmes, iš anksto įspėju: laikas susimąstyti. Aklas mūsų įsitikinimas, kad nelaimės išvengsime, neturi realaus pagrindo. Nelaimė jau beldžiasi į duris.
Šiais laikais Europos žydams vėl gresia pavojus, nors dar visai neseniai apie ką nors panašaus niekas ir pagalvoti negalėjo. Mes visada prarandame blaivų protą, kliaudamiesi kažkieno moralumu. Prieš 80 metų, pogromų laikais, Vokietijos žydai puoselėjo iliuzijas, kad gyvena išsivysčiusioje, apsišvietusioje šalyje, kuri nenusmuks iki barbariškumų.
O iš tikrųjų barbariškumas, žvėriškumas – visai greta.
„Istorijoje jau turime karčios patirties to, kaip piktadarys savo kasdieniniais pamokslais pavertė išsilavinusią tautą, kokie yra vokiečiai, plėšriais žvėrimis. Tuomet sprogo ir išnyko tarsi muilo burbulas visa jų kultūra, skaičiuojanti keletą šimtų metų“. (Baal Sulamas).
Žinoma, kad tokiais atvejais pirmieji nukenčia žydai. Juk žlunga moralinės normos ir lieka tik nesunaikinama neapykanta tautai, nuo pasaulio slepiančiai kažką vertinga. Ką būtent, žmonės nesuvokia, negali sau paaiškinti – dėl to tampa dar negailestingesni.
Jei žydai mūsų pasauliui neduoda Visatoje esančio egoizmo ištaisymo metodikos, tai pati Visata atsigręžia prieš juos. Toks Gamtos dėsnis. Kabalistai apie jį rašo tūkstančius metų. Dažnai kartojau jų žodžius, skirtus šiems laikams. Prieš dvidešimt metų apie tai pasakojau keliaudamas po Ameriką, skaitydamas paskaitas ir duodamas interviu.
Mano perspėjimai jau pildosi, greitai išauš diena, kai JAV ims pūsti nauji vėjai. Taip, Amerika – imigrantų šalis, bet ne jums. Aplinkinių akyse jūs ne imigrantai, o „atėjūnai svetimoje žemėje“, pašalinis elementas. Dar blogiau – ardomasis elementas, nenorintis dalytis savo svarbiausiu turtu.
Galime pakeisti situaciją. Jei žydai atvers savyje tą apdulkėjusį sandėlį – pasaulis gaus vaistą nuo egoizmo. Priešingu atveju savo neveiklumu kenkiame pasauliui. Todėl neišvengsime neapykantos, kad ir kur būsime.
Taip, mūsų vaikai tuokiasi su amerikiečiais, visai pamiršdami, kaip nacistai skaičiavo žydiško kraujo kiekį: 50, 25 procentai…
„Jei pasislėps jie pragare, ir iš ten pagriebs juos Mano ranka. Ir jei pakils jie į dangų, ir iš ten juos nuleisiu. O jeigu eis jie į nelaisvę pas savo priešus, tai ir ten įsakysiu kardui, ir jis užmuš juos“. (pranašas Amosas).
Nesupraskite to emocingai, – tai nenuginčijamas istorijos dėsnis, patinka jis mums ar nepatinka. Kadangi iki šiol nieko nedarėme, nauji priešai skaičiuos žydišką kilmę jau iš DNR – iki paskutinio procento.
Esmė ne tautose, bet mumyse. Tai, kas vyksta, turi savo priežastį. Yra aukštas tikslas, o kad jį visi pasiektų, turime užtikrinti būtent mes, Izraelio tauta, per save skleisdami davimo ir meilės savybę pasaulio tautoms.
Kuo ilgiau delsiame, tuo atkakliau esame verčiami. Ir niekas nekaltas, išskyrus pačią Gamtą, arba Kūrėją. Tai Jis padėjo vaistus į mūsų sandėlį. Prašau, pamėginkite suprasti Jo sumanymą.
#221708

Komentarų nėra

Kaip pakelti tašką širdyje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip pakelti tašką širdyje, jei jis egoizme ir yra jo valdomas?
Atsakymas. Šis taškas, mūsų dvasinio gyvenimo pagrindas, dabar yra egoizmo nelaisvėje. Turime išeiti iš egoizmo, pakeldami tašką širdyje virš jo.
Tai darydami neprarandate egoizmo, jis lieka, niekaip negalėsite jo nustumti nuo savęs. O pakilti virš jo galėsite, kad patys jį valdytumėte.
Klausimas. Ar pats taškas juda egoizme?
Atsakymas. Taip. Taškas širdyje – tai mūsų dvasinio kli (indo), mūsų sielos pagrindas. Bet ji – kaip sėklos lašas, iš kurio išsivysto embrionas. Tad turime imti jį vystyti, ir pamažu jis pakils virš ego.
Šio taško išėjimas iš egoizmo alegoriškai vadinamas „išėjimu iš Egipto“, iš faraono – mūsų egoizmo valdžios. Tik taip tapsime laisvais žmonėmis. Jei ir toliau ją auginsime, ji „išbrinks“, ir joje pajausime dvasinį pasaulį.
#239714

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Dvasinis indas ir klipa

Sujungti taškus širdyje

Komentarų nėra

Ryšys, skirtas sielai gimti

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisą tikrovę sklisdama sukūrė Šviesa, „iš nieko“ sukūrusi ir išvysčiusi norą. Nuo Didžiojo sprogimo laikų noras vis labiau šiurkštėja, taip atsiranda bangos, dujos, negyvoji materija.
Po to Žemėje randasi augalai, gyvūnai, žmogus, kuris, praeidamas daugybę vystymosi etapų, tampa panašus į Kūrėją.
Įdomu tai, kad Šviesa ir noras kūrinyje atsispaudžia tarsi dvi rūšys: vyriška ir moteriška. Vyriška ir moteriška savybės pagal dviejų dvasinių parcufų: Aba (tėvas) ir Ima (motina), Chasadim ir Chochma pavyzdį jungiasi vienas su kitu ir gimdo naują vyriškos arba moteriškos giminės kartą.
Ryšys tarp vyro ir moters ypatingas tuo, kad, iš vienos pusės, jie priešingi vienas kitam, o iš kitos pusės, jaučia, kad turi tą patį tikslą. Bendras dvasinis tikslas taip juos sujungia, kad jie veikia kartu ir gimdo palikuonis. Iš to aišku, iš kur kilo šeimos sąvoka ir natūralus siekis gyventi poroje, gimdyti ir auginti savo tęsinius.
Mes visi – viena šeima. Ne tik senelis ir močiutė, tėtis ir mama bei vaikai – taip karta po kartos, bet apskritai visi vyrai ir visos moterys – tai viena šeima, Adomo ir Ievos palikuoniai. Yra didelis skirtumas tarp dvasinių vyrų ir moterų.
Mūsų tarpusavio ryšio pasekmė, kūdikis, kurį galime pagimdyti, vadinamas „siela“. Kai šį ryšį pristatome Kūrėjui, Jis suteikia gyvybės dvasią. Šioje sieloje, teisingame mūsų tarpusavio ryšyje, pasiekiame susiliejimą su Kūrėju, kaip sakoma: „Vyras ir moteris – Šchina tarp jų“.
Svarbiausia žinoti, kad mūsų tarpusavio ryšys turi būti skirtas sielos sukūrimui. Tai reiškia, kad be draugų negaliu įgyti sielos.
Jei su draugu užmezgu ryšį, vedamas savo noro gauti, tai jis – noro duoti, ir atvirkščiai, jeigu iš jo pusės – noras gauti, tai iš mano – noras duoti. Mes visada tarpusavyje veikiame kaip zachar (vyriška savybė) ir nekeva (moteriška savybė), kurios egzistuoja visuose kūriniuose.
Svarbiausia – organizuoti mūsų tarpusavio ryšį, iš kurio gimsta siela. Visą laiką to laukiu iš draugo ir pats tuo atsakau. Per kiekvieną kontaktą: pokalbį, bendrą darbą mes kiekvieną akimirką kuriam savo sielą, kitaip – Kūrėjo atskleidimo vietą, kad aukštesnioji Šviesa užpildytų mūsų susisiekiančius bendrus norus.
#222020

Iš 2018 m. vasario 19 d. pamokos, skirtos pasiruošti Tarptautiniam 2018 m. kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Du + nauja gyvybė I dalis

Du + nauja gyvybė II dalis

 

 

Komentarų nėra

Į kongresą kviečiame visus 8 milijardus

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманVisus norinčius kviečiame į didįjį tarptautinį kongresą vasario mėn. Juk nūnai gyvename pasaulyje, kuris nuolatos artėja prie blogio atskleidimo. Vadinasi, jam skubiai reikia taisytis, kad pasitrauktų nuo blogio ir pereitų prie gėrio.
Todėl į kongresą kviečiame visus Izraelio gyventojus, ir būčiau laimingas apskritai pakviesti visą pasaulį, visus septynis aštuonis milijardus žmonių, kad jie išgirstų apie pasaulio taisymąsi.
Kabalistai sako, kad pasaulis priėjo iki „paskutiniosios kartos“, iki taisymosi laikotarpio, ir privalome tai realizuoti. Akivaizdu, kad pasaulyje auga negatyvios tendencijos visose srityse: nebejaučiamas vidinis saugumas, džiaugsmas, ramybė, mažėja pajamos, prastėja santykiai tarp žmonių. Viskas nuosmukyje.
Tačiau yra kabalos metodika, kuri leidžia mums įveikti šią krizę ir parūpinti savo vaikams gerą ateitį. Ji atsiskleidžia mūsų laiku, kad padėtų mums, būtent todėl, kad atsidūrėme tokioje padėtyje.
Iš kongreso žmogus išeis jausdamas tikrumą, kad Izraelyje yra organizacija, besirūpinanti jo ateitimi.
Šiuolaikinis pasaulis išmoko pertektinai gaminti maisto produktų, drabužių. Dar prieš šimtą metų žmonės galvojo apie duonos kąsnį, kad prasimaitintų, o šiandien visiška gausa. Ir nepaisant to, pasaulis nuopuolyje. Technologijų ir ekonomikos augimas neprideda žmogui gyvenime nei laimės, nei gerovės.
Visuomenėje yra viskas, yra perteklius, kuris bus išmestas, yra milijardai dolerių, tonos aukso, o paprastas žmogus neturi iš ko gyventi. Būtina pakeisti visuomeninius santykius, nuo kurių viskas priklauso.
Išsivystėme tiek, kad galime pramaitinti visą Galaktiką. Bet kuriame pasaulio kampelyje galima visko nusipirkti – tik mokėk: bet kokius produktus, drabužius, vaistus. Problema tik ta, kad nėra ryšio tarp žmonių ir todėl visi kenčia. Todėl būtina ištaisyti visuomenę ir pirmiausia, kalbama apie Izraelio visuomenę, kuri dar niekad nebuvo tokia susiskaldžiusi ir atsiskyrusi.
#239998

Iš 2019 m. sausio 22 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

 

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai