Pateikti Šeštadienis, sausio 12, 2019 dienos įrašai.


„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Dvasinis darbas, Grupė

Žmogus dirba su savimi, kad mylėtų draugą, ir iš meilės matyti vien geri dalykai, o blogi, nors juos draugas ir turi, nematomi, kaip pasakyta: „Visus nusikaltimus padengs meilė.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Žmogus jaučia, kad be jo visa kita – tai Kūrėjo veiksmai, kuris viską valdo ir viską paleidžia. Todėl žmogus negali draugams priskirti kokių nors asmeninių veiksmų, minčių, paskatų. Visa tai – Kūrėjas.
O jam Kūrėjas suteikia nedidelę valios laisvę: kaip žiūrėti į tai, pertvarkyti ir priartėti prie Jo. Ir jis jau žiūri į draugus tarsi jie turėtų visišką ryšį su Kūrėju.
Klausimas. Kai sakoma, kad visus nusikaltimus padengs meilė, omenyje turime prasižengimai manyje?
Atsakymas. Žinoma. Visi egoistiniai polinkiai draugų atžvilgiu padengiami meile. Be to, viena kuriama ant kito, nes ateina Šviesa, kuri tau viską parodo. Anksčiau to nebuvo, matei viską neigiamai, o dabar viską matai teigiamai.
Meilė – tai toks santykis su kitais, kai nematai juose nieko blogo. Myli ir viskas. Jie tau brangesni už patį save.
#237461

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Tikros meilės artimui paslaptis

Pakeisti žmogaus prigimtį

Komentarų nėra

Pasaulinės sielos uždegimo sistema

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau buvo automobilių, kurie labai sunkiai užsivesdavo. Pasuki raktą, o starteris vis treška ir gęsta, kol variklis pagaliau pradeda veikti.
Taip ir žmogus turi save užvesti. Kiekvieną kartą užvesdami save, gauname iš viršaus šviesą, kuri mus veikia ir pradeda kreipti sielą į davimo savybę.
Iš pradžių būtinybė susivienyti mums – tušti žodžiai, juk širdžiai neįsakysi. Ir vis tik mes bandome jėga ją užvesti, kiekvieną kartą savo pastangomis pritraukdami Grąžinančią į šaltinį šviesą. Tai atima labai daug laiko, juk mūsų sielos variklis labai senas, sudaužytas ir niekaip neužsiveda. Tačiau kažkada jis vis tiek po truputį pradeda suktis, ir tada mes suprantame, kad meilė artimui, apie kurią rašo kabalistai, tai ne moralė, o gamtos, visos kūrinijos dėsnis.
Norint patekti į tikrąjį pasaulį, mums būtina susivienyti. Juk be to mes egzistuojame iliuzijoje, įsivaizduojamame pasaulyje, tarsi žiūrėtume filmą, kuris neturi nieko bendra su tikrove.
Mes iš visų jėgų stengiamės mūsų sielą pažadinti, kol nuo daugybės tokių bandymų mūsų variklis galų gale užsiveda, ir mes pradedame judėti tinkama kryptimi. Judėjimą palaiko degalai – Aukštesnioji šviesa.
Europa labai panaši į tokį nedarnų variklį. Ten yra daug grupių, senų ir naujų, taip pat vienišių, kurie nepriklauso jokiai grupei. Reikia pasistengti visus nukreipti viena linkme, įtraukti į bendrą judėjimą.
Kiekviena grupė, kuri turi patirties, jėgos, juda tinkama linkme, supranta ir jaučia, kad būtent susivienijime atsidaro įėjimas į tikrąjį pasaulį iš tokios nesąmoningos būsenos, kurioje dabar esame.
Būtina suprasti, kokia atsakomybė tenka kiekvienam, kuris pasiekė aukštesnę būseną. Jis turi pradėti vilkti visą šį sugriuvusį vežimą, kuris nenori pajudėti. Tai bus mūsų ataka dėl suvienijimo.
Nebūtina laukti kongreso, mes galime ir anksčiau pasiekti tokį susivienijimą, kuris suplanuotas Kūrėjo programoje.
#228523

Iš 2018 m.birželio 17 d. pasiruošimo kongresui pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis pasaulinis virtualus kongresas

Tikras darbas – tarp kongresų

Pradininkų tauta

Komentarų nėra