Komunistams, gyvenusiems ir veikusiems iki Karlo Markso laikų, nepavyko paskleisti komunizmo pasaulyje.
Taip atsitiko dėl to, kad visi kolektyvinės visuomenės nariai turėjo būti idealistai-altruistai, kaip ir patys steigėjai.
O kadangi net labiausiai išsivysčiusios visuomenės 90% narių yra egoistai, jie negalėjo priimti kolektyvinės visuomenės, kuri iš prigimties išimtinai altruistinė, taisyklių. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“).
Klausimas. Kodėl 90 % visuomenės narių – egoistai? Kodėl toks disonansas?
Atsakymas. Taip užprogramuota gamtos, nieko nepakeisi. Kadangi mes gamtos nesuprantame, belieka nuspręsti, gerai tai, ar blogai.
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje yra 10 % altruistų. Tačiau, visų pirma, nematau, kad 10 % visų žmonių siektų kabalos mokslo, atvedančio į tikrą, veiksmingą altruizmą. Daugiausia 1–2 %. Jei šios metodikos mokytųsi 10 %, įvyktų kabalistinė revoliucija.
Antra: tam, kad pripažintume būtinybę kitokios visuomeninės santvarkos, grįstos savitarpio pagalba, papildymu, kolektyviškumu, reikia labai didelio egoizmo, kuris atskleistų savo netobulumą, nesugebėjimą žmonėms suteikti normalų egzistavimą, laimę, šeimą.
Dabartinė visuomenė jau seniai galėjo nusivilti savąja prigimtimi ir padaryti teisingas išvadas, jei ne milžiniškas žiniasklaidos mechanizmas, kvailinantis žmones, verčiantis juos eiti ratu, tarsi mažus vaikus: „Nubėk ten, atnešk aną. Pažiūrėk, ką mes dabar darysime“. Žmonės tiki visomis melagingomis žiniomis, pasimauna ant jų kabliuko.
Kaip ilgai tai tęsis? Manau, kad per artimiausius penkerius metus žiniasklaida taip diskredituos save, kad visuomenės nuomonė apie ją pasikeis.
Visais laikais žmonės manė, kad egoizmas – geras, nes vysto gamtą ir visuomenę. Matome, kaip gyvena žvėrys, o žmonės gyvena pagal tą patį principą, tik aukštesniu lygiu. Jie įtvirtina tam tikras elgesio taisykles, kad nesuėstų vieni kitų kaip gyvūnai, tačiau tikrai tai sugebėtų.
Pirmykštės visuomenės buvo komunistinės: vienodi darbo įrankiai, trobelės visiems, bendras laužas, vaikai, žmonos. Buvo tokie periodai, kai viskas buvo bendra.
Todėl komunistinės visuomenės – ne naujiena žmonijai, skiriasi tik jų būsenos. Arba visuomenės egoizmas dar nė kiek neišsivystęs, ir žmogus nesijaučia individu, bet jaučiasi natūralios grupės, keliaujančios iš urvo medžioti mamuto, dalimi.
Arba tai visuomenė, kurioje egoizmas taip išaugo, kad su juo nebeįmanoma sugyventi, tada žmonės susirenka ne aplink laužą, bet tarptautiniame parlamente ir galvoja, kaip jiems pažaboti savo prigimtį. Ir palaipsniui supranta, kad niekaip.
#226235

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Markso prognozės ima pildytis

Komunizmas: utopija ir tikrovė

Kodėl komunizmas patyrė fiasko

Klausimas. Kaip protas ir jausmas gali egzistuoti be fizinio kūno? Ką jaus jausmas? Kur gimsta ir būva protas?
Atsakymas. Jausmas – tai ne kūnas. Mūsų kūnas – tai tiesiog tam tikra substancija, kuri mums atrodo egzistuojanti. Joje atsispindi tam tikri judesiai, bruzdėjimai, ir jaučiamės gyveną.
Iš tikrųjų egzistuojame Kūrėjo mintyje. Be jos nėra nieko daugiau! Visa visata, visa, kas egzistuoja – tėra mintis.
Pakalbėkite su astronautais, paklauskite astrofizikų, jie pasakys tą patį. Dirbdami su dangaus kūnais jie jaučia, kad tai sumanymas, mintis.
Apie tai kalba ir kabalos mokslas: materijos nėra, jaučiame ją kaip minties suvokimo pasekmę.
#239604

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Atsibudome ar tik sapnuojame?

Grįžimas į sąmonę

Matome, kad kai nėra ryšio su tikrąją dvasine šaknimi, ypatingos datos mūsų pasaulyje tampa vaikiškomis šventėmis. Taip ir Tu bė Švat (Švat mėnesio 15 d. – vert. past.) apsiribojama medžių sodinimu sode ar mieste. Tai, žinoma, nuostabu, tačiau toli nuo tikrosios prasmės.
Juk Tu bė Švat, Medžių naujieji metai – tai itin rimta data pagal savo dvasinę šaknį, nurodančią į žmogaus pradžią. Pasakyta, kad „žmogus tarsi medis lauke“.
Todėl dera tą dieną sodinti medžius, bet reikia dar ir pasirūpinti žmogaus ugdymu, kad išaugtų iš jo „medis, duodantis vaisius“. O tai reiškia, žmogaus, panašaus į Kūrėją, ugdymas.
Įdomu, kad visus darbus, kuriuos atliekame su medžiais, reikia atlikti ir su žmogumi. Kitaip, jo medis neduos vaisių arba jie bus kartūs, netinkami žmogui valgyti. Reikia atlikti 39 rūšių darbus, kad pasirūpintume žmogaus sielos augimu tarsi augančiu medžiu.
Tai ne šiaip medis lauke, o vaismedis, augantis Rojaus sode, juk jis augina mūsų sielą: ištaisytus gaunančius ir duodančius norus, kurie susijungia kartu į vieną vaisių. Ir tai dėl formavimo, aplinkos, terpės, be kurios medis neišaugs į gerą ir neneš vaisių.
Todėl žmogų lygina su medžiu lauke. Ir tai ne paprastas laukas, o palaimintas Kūrėjo. Kūrėjas laimina šį lauką priklausomai mūsų įdėtų pastangų rūpinantis medžiu, kitaip tariant, priklausomai nuo indėlio į aplinką.
Nesikišame į tai, kas medžio viduje, veikiame jį iš išorės. Rūpinantis medžiu išoriškai, jis ima nešti puikius, saldžius vaisius. Ir tai priklauso nuo aplinkos, nuo grupės, dešimtuko.
Reikia stengtis sukurti tokią aplinką, kuri taps palaimintu Kūrėjo lauku. Kitaip tariant, santykiai tarp draugų turi būti tokie, kad kiekvienas galėtų užtikrintai augti tinkamai, gerai, kad susijungtų draugėn ir neštų vieną bendrą vaisių – Rojaus sodo obuolį, ištaisytą sielą.
Todėl Tu bė Švat simbolizuoja visą dvasinį žmogaus darbą pradiniu etapu. Juk medis – tai, kas išauga iš negyvos dirvos. Jei organizuosime tinkamą aplinką, išorines sąlygas, tai sulauksime gyvo daigo, kuris virs medžiu, nešančiu vaisius, tinkamus žmogaus maistui.
#239906

Iš 2019 m. sausio 21 d. pamokos, skirtos šventei Tu bė Švat

Klausimas. Kodėl vieniems žmonėms kabala tampa gyvenimo prasme, vertybe, o kitiems – nepriimtinu dalyku?
Atsakymas. Tie žmonės, kuriems kabala nepriimtina, dar nejaučia noro, sužadinamo dvasinės Šviesos, todėl šį mokslą atmeta.
Žmogus, iš prigimties būdamas egoistas, nenori apie tai galvoti. Kabala jį erzina, nesąmoningai kažkam įpareigoja, nukreipia visai ne į tą sritį, kuri jį traukia. Jis nenori, kad ši sritis egzistuotų, kad būtų siela, būsimas pasaulis, jam norisi būti savo susigalvotoje terpėje. Tai – pirma.
Antra – žmonės, atėję į kabalą ir ją studijuojantys, ten staiga aptinka, kad turi keistis! „Atėjau čia gauti ir atskleisti žinias, savybes, jausmus, t. y. prisipildyti. O čia man sako, kad turiu pildydamas kitus pripildyti Kūrėją ir tik taip, judėdamas „nuo savęs“, galėsiu pajausti dvasinį pasaulį.
Kažkodėl tam nejaučiu jokio potraukio, noro. Taigi, atleiskite, likite su savo kabala, o aš geriau išeisiu“.
Tokių žmonių labai daug. Išeidami jie jaučiasi apgauti: iš pradžių lyg ir susižavėjo, įsitraukė, o po to staiga pamatė, kad visai ne to tikėjosi, – tik iššvaistė laiką ir jėgas. Ir išeina labai nusivylę.
Jiems atrodė, kad tuoj pat sučiups Kūrėją „už barzdos“, gaus šį ir būsimą pasaulį, viską valdys, atskleis kažkokias paslaptis, kad pripildytų save – brangiausią, mylimiausią.
O pasirodo, kad viskas ne taip. Dvasinis pasaulis yra kitame – davimo – lygyje, tuo pačiu jis susietas su mūsų pasauliu, kaip elektros variklyje.
Todėl jie išeina labai nusivylę ir tampa mūsų priešininkais.
Tačiau mes vis tiek tai palaikome. Sakoma, kad tūkstančiai ateina mokytis, ir tik vienas pasilieka. Nesvarbu, kad jie ima nekęsti kabalos. O kaip gi dar gali reaguoti egoistas?
Užtai žmogui lieka kontaktas su kabala, ir palaipsniui į jį šis tas prasisunkia. Net būdamas mūsų oponentu, toli nuo mūsų, jis vis tiek turi su mumis ryšį, – jame jau ima reikštis įgyta kibirkštis.
#221637

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų kalba

Nereikia laukti, kol visa Izraelio tauta įgis dvasinį pasiekimą, o paskui išsivystys teisuoliai pasaulio tautose ir paveiks blogiausią žmonijos dalį.
Tai veikia kaip viena vientisa sistema, svarbiau, kad išsitaisytų kabalistinė grupė, turinti savyje visus keturi tipus: Israel Izraelio tautoje ir pasaulio tautos Izraelyje, Israel pasaulio tautose ir pasaulio tautos pasaulio tautose.
Kas šiandien yra šios piramidės viršūnėje, viduje turi visus keturis tipus, ir todėl gali tarnauti jiems kaip perduodantis kanalas. Jam nereikia laukti, kol po juo patobulės žemesnieji sluoksniai, nes visos kitos pakopos taisosi ne pakopiškai, o iš karto. Tad jei pasieksime davimo savybę ir įstengsime tapti perduodančiu kanalu, išsitaisymą perduosime visiems.
Šviesa sunkiasi iš viršaus žemyn pagal piramidę, tačiau žemesniuose sluoksniuose nėra pakopiškos raidos. Vos tik Šviesa pasiekia juos, jie iškart išsitaiso. Mūsų darbo platinant rezultatai kaupiasi vis labiau ir vieną akimirką išsitaisymas įvyks, svarbiausia nepasiduoti.
Vos tik Israel pradės tikrąjį darbą „lišma“, pasaulio tautos pajaus, kad Israel virsta vienintele naudinga tikrovės šaknimi. Kiekviename slypi neįsisąmonintas poreikis susivienyti ir drauge gauti Kūrėjo Šviesą dėl davimo. Bet kuriame žmoguje yra taškas, iš kurio jis sukurtas, – susiliejimo su Kūrėju taškas.
Iš to taško, kur noras duoti ir noras mėgautis susijungia draugėn, iš ten ėmė vystytis noras mėgautis priešinga kryptimi nuo noro duoti ir taip jie it kūgis išsiskyrė į skirtingas puses. Pasaulio tautos savo nore mėgautis jaučia, kad malonumo nėra ir kaltina dėl to Israel, nes tinkamai neįsijungiame į kūriniją.
#238159

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

„Israel“ ir pasaulio tautos

Klausimas. Kas blogo, jei noriu palenkti pasaulį pagal save, jei jis pilnas pykčio ir trūkumų?
Atsakymas. Suprantu, kad norėtumėte pakeisti mūsų pasaulį. Bet jei tai darysite, laužydami jį, gausite keletą sulaužytų savo pasaulėlių.
Turite pasikeisti ir tuomet vietoj šio pasaulio, kurį matote per savo egoistines savybes, atrasite kitą, geresnį, altruistinį pasaulį. Keisti pasaulį – reiškia keisti savo savybes, ir tuomet matysite jį kitokį.
Supraskite, kad esame mūsų noro viduje. Varijuodami savo norais nuo pačios žemiausios būsenos iki visiškos meilės ir davimo būsenos, t. y. Begalybės pasaulio, galėsime judėti pirmyn-atgal dvasinių pasaulių pakopomis. Viskas priklauso tik nuo mūsų savybių.
#238814

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis priklauso nuo mūsų

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Ar kabaloje yra sąvoka „kaltės išpirkimas“? Kieno kaltė, jei viską valdo Kūrėjas ir žmogus yra visiškai Jo kontroliuojamas? Kas sprendžia, kiek metų žmogui teks praleisti atstumtųjų mieste už vieną ar kitą nusikaltimą?
Atsakymas. Esmė ta, kad viskas, apie ką rašoma Toroje, knygoje „Zohar“ kabalistinėse knygose nurodo tik į aukštesnįjį pasaulį.
Kai mokiausi pas Rabašą, perpasakojau jam kažkurią Babilono Talmudo dalį ir jis paaiškino man iš dvasinių pozicijų, ką turėjo omenyje jį rašę žmonės. Buvo labai įdomu, juk viskas atrodo visiškai kitaip: jie rašė mūsų pasaulio šakų kalba, o turėjo omenyje aukštesniuosius šaltinius.
Sakykime, prasikaltusius žmonės šešeriems metams nusiųsdavo į miestą-prieglaudą. Nors mūsų pasaulis tarsi atplėštas nuo dvasinio pasaulio, bet šešeri metai – tai šešios sfiros XaGaT NeChI, kurias turi praeiti žmogus, kad septintaisiais metais pereitų iš Malchut į Biną – ir tie šešeri metai turi atspindį mūsų pasaulyje.
Nors tai ne materialaus pasaulio metai, bet vis tiek žmogų izoliuoja šešeriems metams, ir jis dirbdamas su savimi, praeina šešias dvasinio pasaulio pakopas. Tai vadinama „išsitaisymu“.
#237686

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jei aš paskiriu savo gyvenimą mano artimųjų gerovei, mano draugams, mano miestui, mano tautai – kodėl jūs mane vadinate egoistu?
Atsakymas. Žmogaus prigimtis – egoizmas. Todėl viskas, ką jūs darote dėl savo prigimties, yra ego. Visi mes esame absoliutūs egoistai. Nepaisant to, neturime naikinti savo egoizmo. Pakanka jį subalansuoti su priešinga savybe ir tarp jų atskleisti Aukštesniąją jėgą. Tada pasieksime visiškai naują būseną, amžinybę, tobulumą ir pradėsime jausti kitą išmatavimą.
Klausimas. Kokiu būdu galime pajausti Aukštesniosios šviesos veikimą?
Atsakymas. Atskleisdami savybę – gebėjimą suprasti kitą, pajausti draugo norą.
Klausimas. Kaip teisingai balansuoti tarp šio pasaulio gyvūninio malonumo ir Kūrėjo atskleidimo?
Atsakymas. Padarykite taip, kad materialūs malonumai netrukdytų jūsų dvasiniams siekiams. Nereikia nieko atsisakyti, tik vartoti saikingai. Duokite kūnui tai, ko jam reikia, o visa kita skirkite sielai.
#228135

Iš 2018 m. vasario 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską nukreipti aukštyn!

Pakeisti žmogaus prigimtį

Kai aš jau nebebūsiu „aš“

Klausimas. Daryti ką nors prieš Kūrėją – reiškia prieš Jo norą užpildyti kūrinius?
Atsakymas. Galima taip sakyti, o galima sakyti, kad nesutinki su tuo, kad Jis vienintelis. Jis egzistuoja ir tu egzistuoji. Štai čia ir suskylama: į visiškus bedievius, tvirtinančius, kad be žmogaus nieko nėra, ir į žmones, sakančius, kad be aukštesniosios jėgos nieko nėra; tarp jų – visa kita. Žmogus ir pats nežino, kur esąs. Tarp šių dviejų taškų sutelkti visi tikėjimai ir religijos.
Kabala sako, kad mes egzistuojame nesąmoningai.
Priklausomai nuo žmonijos vystymosi buvo manoma, kad egzistuojame tik mes, o Kūrėjas – tai vien psichologinis vaizdas. O dabar pamažu suprantame būtinybę atskleisti Kūrėją, Jį suvokti, pasiekti.
#238741

Iš 2018 m. rugsėjo 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Kaip jūs, kabalistas jaučiate Kūrėjo ranką per tai, kas su jumis vyksta? Ar galite ką nors pats spręsti šio pasaulio lygmenyje?
Atsakymas. Ne, negaliu. Galiu tik sutikti su tuo, ką sprendžia Kūrėjas. Visas mano darbas – darbas su savimi, o ne su tuo, kaip pakeisti pasaulį arba kaip priversti Kūrėją ką nors daryti.
Klausimas. Vadinasi, kabalistas nieko nesprendžia? Jis tegali sutikti su kuo, kas su juo vyksta? Ir tai tarsi svarbiausias sprendimas?
Atsakymas. Taip. O tu pamėgink, pažiūrėsime, koks didvyris būsi. Tau tik atrodo, kad perdaryti pasaulį lengviau, nei perdaryti save!
Klausimas. Suprantu, kad sutikti gerokai sunkiau.
Atsakymas. Tai jau gerai. Tai jau žingsnis kelyje herojiškumo link.
#238817

Iš 2018 m. rugsėjo 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyvena kabalistas?

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Ar galima pakeisti likimą?