Klausimas. Kaip galiu būti tikras, kad kančios mane stumia į dvasinį darbą, o ne siekti jų atsikratyti?
Atsakymas. Esmė ta, kad yra naudingos kančios, kurios stumia mus į tikslą, ir yra kančios, kurias tiesiog patiriame, bet jokios naudos jos neturi.
Naudingos kančios leidžia mums dar labiau įsijungti į grupę, būti joje kartu, padeda kurti save. Visai kaip kelyje, kai eidami matome, kad pasimetėme, ne ten pasukome, o patiriamos kančios padeda rasti tinkamą kelią. Be tokių postūmių neįmanoma tinkamai judėti. Visuomet eisime dviem linijom: dešine ir kaire, kančiomis ir malonumais.
Todėl kančios, kurios stumia mus pirmyn ir visąlaik nurodo, kaip tinkamai judėti, ir yra teisingos kančios.
Pavyzdžiui, sistemoje judanti raketa visuomet koreguoja save. Taip ir mes turime atsekti savo kelią ir visąlaik koreguoti save remdamiesi grįžtamuoju neigiamu ryšiu, kuris nuolatos nukreipia mus ir veda tikslo link. Todėl toks ryšys būtinas ir reikia jį suvokti ne kaip kančias, o kaip būtiną pataisymą ir dėkoti Kūrėjui už tai, kad mus taip moko.
#242490

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Dėkoti už kančias labiau, nei už gėrį?

Dėkoti už kančias?