Tikėjimas kabaloje – ne tai, ką įsivaizduojame kaip tikėjimą šiame pasaulyje. Tikėti – reiškia vadovautis „Nėra nieko, išskyrus Kūrėją“, gerą ir kuriantį gerą. Neperkeliu šio tikėjimo niekam kitam, tai mano vidinė būsena, mano asmeninė veikla, ketinimas širdyje: noriu likti susiliejęs su Kūrėju būdamas bet kokios būsenos.
Ir nesvarbu, kuria kryptimi ji keisis, noriu laikytis Kūrėjo it vaikas įsikibęs motinos taip, kad jo neįmanoma atplėšti nuo jos.
Tegu siaučia audra aplink mane ir mano viduje, prote ir širdyje: man svarbiausia – įsikibti Kūrėjo ir pamatyti, kad viskas kyla iš Jo. Viena sąlyga: „Klausyk Izraeli, mūsų Kūrėjas, Kūrėjas – vienas “, kitaip sakant, bet kurioje situacijoje viskas kyla tik iš Jo. Tai vadinama susiliejimu.
Po to sąlygos tampa vis sudėtingesnės, tampa grėsmingomis arba, atvirkščiai, viliojančiomis į malonumus, o aš visada laikausi tvirtai įsikibęs Kūrėjo, tarsi kūdikis motinos. Tai reiškia, kad kovoju už susiliejimą.
Po to, kai nusileidžiu į visišką nulį, kai man tampa nesvarbu, visa, kas vyksta, išskyrus mintį, vidinį supratimą, kad viskas kyla iš Kūrėjo, tada virstu dvasiniu embrionu, prieinu laiptų papėdę. Taip Mozė atveda Izraelio tautą į Sinajaus kalno papėdę, ir jie sutinka su visomis sąlygomis, todėl nusipelno gauti Torą.
#229535

Iš 2018 m. liepos 4 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Jautis pažįsta savo šeimininką, o Izraelis – ne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Absoliutus tikėjimas

Prašyti iš tamsos

Klausimas. Baal Sulamu ir jumis tikiu, o prie Rabašo niekaip negaliu priartėti. Kaip tai padaryti?
Atsakymas. Baal Sulamas – didis kabalistas, kuris suvokė, apibendrino ir susistemino kabalos mokslą. Tačiau mes studijuojame kabalą, kad perimtume ją ne kaip mokslą, bet kaip dvasinio suvokimo metodiką. O tai du skirtingi dalykai, nors ir tarpusavyje susiję.
Kai žmogus nori pats įeiti į dvasinį pasaulį, tai Baal Sulamas jam teoretikas. Jis negali vesti žmogaus pirmyn. O Rabašas veda mus pirmyn, kiekviename žingsnyje paaiškina, kur esame, ką daryti, kaip veikti, ką reiškia sąveika grupėje, su savimi, su Kūrėju.
Gerai pamenu, kaip jis parašė savo pirmąjį straipsnį, sėdėdamas šalia manęs ant suoliuko parke. Daviau jam folijos popierėlį iš cigarečių dėžutės, ir kitoje pusėje jis parašė nedidelį straipsnį – pirmąjį iš būsimo tritomio.
Iš pradžių užduodavau jam klausimus, o jis raštu atsakydavo. Taip atsirado pirmieji straipsniai. Paskui jis jau rašė pats.
Be šių straipsnių negalėtume eiti pirmyn. Per kiekvieną rytinę pamoką pusantros ar dvi valandas skiriame Rabašo straipsniams, ir tik pusvalandį „Mokymui apie dešimt sfirų“ ir dar pusvalandį Baal Sulamo straipsniams.
Net nesuprantama kaip iki Rabašo žmonės galėjo įeiti į dvasinę erdvę, jausti ją savyje, kilti pakopomis. Būtent to jis mus moko, nes mūsų laikais į pasaulį nusileidžia sielos, kurioms to reikia.
Rabašas – kabalos praktikas, o Baal Sulamas daugiau teoretikas.
Norint priartėti prie Rabašo, reikia skaityti jo straipsnius ir klausytis mūsų pamokų pagal juos. Jie visi archyve, galite nemokamai jais naudotis, priėjimas neribojamas. Pirmyn, drąsiai siekite!
#243162

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.