Tiesa atsiskleis tuo, kad tas, kuris gailisi pats pareikš apie savo jausmus. Ir nėra būtinybės kitaip pareikšti, ir negalima paslėpti ir sulaikyti savo gailėjimosi. Bet jaučiu, kad jūs visi šiandieną pakeičiate rytdiena, ir vietoj „dabar“ sakote „paskui“.
Ir to niekaip neišgydysi, tik reikia stengtis įsisąmoninti šią baisią painiavą ir suprasti, kad išsigelbėjimas ateina iš Kūrėjo, tik jeigu mums reikia šiandien, o kas gali laukti rytojaus, tas savo klaidą supras tik besibaigiant savo metams.
Baal Sulamas 13 laiškas
Jokiu būdu negalima iki rytdienos atidėti jokių pojūčių, minčių, apibrėžimų, norų. Reikia juos apibendrinti, nukreipti į Kūrėją, susieti su Juo.
Tarkime, dabar mano galvoje sukasi visokios mintys, ir visas jas turiu susieti su Kūrėju, prilipdyti prie Jo, suprantant, kad Jis jų šaltinis ir jausmuose, ir prote.
Jei visąlaik būsiu su Juo susijęs, tai pamažu tarp manęs ir Kūrėjo ims atsirasti teisinga ryšio sistema. Iš pradžių Kūrėjas atsiskleidžia kaip visko, kas vyksta su manimi, manyje ir supančiame pasaulyje pirminis šaltinis. O paskui matau, kad nėra jokio supančio pasaulio, visa tai – ką Jis kuria aplink mane mano pojūčiuose ir tarsi yra mano pojūčių projektorius.
Svarbiausia, mėginti nuolatos susieti save su Kūrėju, kaip su visų mano pojūčių pirminiu šaltiniu. Todėl Baal Sulamas rašo, kad tas, kas tai palieka, taps protingesnis bėgant metams, t.y. neaišku, kada.
Jei žmogus to vengia, tai jį atstumia nuo dvasinio darbo, ir pats jis jau negali grįžti atgal. O kai ateis kitas jo gyvenimo ratas, o tai kaip Žemės orbita aplink saulę, tai iš tikrųjų gali praeiti metai.
#243117

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiesa ims staiga pati skleistis

Prašyti ateičiai

Mintys ir norai – iš Kūrėjo