Pateikti Antradienis, 30 balandžio, 2019 dienos įrašai.


Pasitikėti ar tikrinti. Kaip pasitikėti kitais?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Šiuo metu vis labiau stiprėja visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida, valstybe ir vieni kitais. Matome, kad trūksta supratimo, kas yra pasitikėjimas ir kaip su juo dirbti.
Atsakymas. Taip yra todėl, kad mūsų egoizmas išaugo ir iš mūsų reikalauja visiškai naujų santykių: aiškesnių, labiau susietų, grubesnių, priklausomų tarpusavyje. Kiekviename iš mūsų – didžiulis egoizmas, ir kiekvienas nori būti laisvas nuo visų kitų. Tai pirma.
Antra, tai lydi visuomenės, technologijų, gyvenimo raida. Juk šiandien galiu ramiai gyventi aprūpindamas save ir nesirūpinti niekuo kitu. Ir jei supančiojate save ryšiais (šeima, draugų kompanija ar kolegos darbe), tuomet reikia tam tikrų ir kartais labai didelių pastangų.
Todėl mūsų laikais labai sunku paskatinti žmogų būti susijusiam su kitais. Jis tai daro arba už gerus pinigus, arba jeigu jam ko nors labai reikia.
Klausimas. Kas yra pasitikėjimas?
Atsakymas. Pasitikėjimas – kai pasikliauju kitu pagal susitarimą, kurį sukūrėme tarpusavyje.
Klausimas. O kas slypi už pasitikėjimo?
Atsakymas. Už pasitikėjimo slypi noras sulaukti iš kito žmogaus požiūrio, pagalbos, tam tikro palaikymo.
Klausimas. Ar galite pateikti idealios būsenos pavyzdį, kurioje būtų pasitikėjimas?
Atsakymas. Tai gali būti tik tada, kai žmonės ims suprasti, kad jie vieninga sistema, kad visi tarpusavyje susiję. Jie privalo atskleisti visišką tarpusavio priklausomybę. Tik tada galime pasakyti, kad visuomenėje bus kokia nors sistema, žmonės pajaus tarpusavio ryšį, pajaus save kaip vieningą sistemą, pradės abipusius mainus, darbus, rūpinsis vieni kitais ir pan.
Dabar to nėra. Net visos sistemos: sveikatos apsauga, finansai – viskas, ką sukūrėme, veikia tik skaldydamos visuomenę.
Komentaras. Prieš 30 metų, pvz., Tarybų Sąjungoje, buvo tam tikri pasitikėjimu grįsti santykiai, kai galėjome palikti raktą po kilimėliu, nerakinti durų būdami namuose…
Atsakymas. Esmė ne ta, buto durys atviros ar uždaros. Esmė ta, kad žmonės atskirti vieni nuo kitų savo vidinėmis durimis: „Aš nenoriu girdėti, kas vyksta su kitu žmogumi. Man tai visiškai nesvarbu.“
Vis tiek pripažįstame, kad be visuotinio tinkamo požiūrio į savo prigimtį, kad imtumės ją taisyti, niekur toliau nenueisime. Įvairiausia „kosmetika“ čia nepadės.
Klausimas. Kaip to pasiekti?
Atsakymas. Tam reikia išsiaiškinti, kad mūsų prigimties pagrindas yra egoizmas ir kaip su juo dirbti, kad jis virstų mūsų padėjėju, o ne kenkėju. Tai ilgalaikis visuomenės ugdymas.
Klausimas. Ar galime atkurti pasitikėjimą tarp dviejų žmonių, nepriklausomai nuo makro pasaulio?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma. Visa tai – viena sistema. Pasiekėme būseną, kai pasaulis integralus, o integralioje sistemoje dalis ir visuma lygūs. Todėl negalėsime ištaisyti santykių net tarp dviejų žmonių, net tarp vaikino ir merginos, kurie nori kurti savo santykius, grįstus tam tikru pasitikėjimu. Ne, jie yra visuomenės dalis ir elgiasi vienas su kitu taip, kaip tai vyksta visuomenėje.
Todėl viskas griūna visuose lygmenyse vienu metu.
Klausimas. Koks bus permainų taškas? Kas paleis kitą procesą?
Atsakymas. Permainų tašku taps blogio įsisąmoninimas. O tam reikia plačios reklamos, paaiškinimų, kad artėjame prie uolos krašto.
Klausimas. Kokia yra pasitikėjimo formulė?
Atsakymas. Pasitikėjimas – tai mūsų tarpusavio ryšio įsisąmoninimas ir jautimas. Kai jausime, įsisąmoninsime šį vidinį ryšį, kai jį realizuosime kiekvieną akimirką, būdami bet kokios būsenos, – tai ir vadinsis pasitikėjimu. Kitaip nebus.
Pasitikėjimas – itin didelė jėga, tai bet kurios valstybės ir visuomenės pagrindas, visų narių sulipdymas į vieną sistemą, kai jiems nereikia nieko kito išskyrus pojūtį, kad yra viename tinkle ir visiškai priklauso vienas nuo kito. Iš čia kyla žodis „pasitikėjimas“.
Komentaras. O kas yra „tikrumas“?
Atsakymas. Tikrumas kyla iš mūsų tarpusavio ryšio pojūčio.
Klausimas. Ar tai yra tam tikras tikėjimas kitu žmogumi?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri taip pat kyla iš mano pojūčio, kad esame tarpusavyje susiję.
Visas pasaulis yra visiškai tarpusavyje susijęs, egzistuojame mus siejančiame tarpusavio jėgų tinkle.
Pasitikėjimas – kai naudojuosi ryšio sistema tarp mūsų, kuri egzistuoja ir atsiskleidžia man. Priklausomai nuo jos atskleidimo, užmezgu abipusį ryšį su kitais. Tai ir yra pasitikėjimas. Tai nėra kažkas, kas neegzistuoja, o aš tai neva sukuriu. Tai visiška netiesa. Tam pasitelkiu vien psichologinius, fizinius elementus.
Komentaras. Tarkime, vienas žmogus sako kitam: „Nejaučiu, kad kažką darai, todėl nepasitikiu tavimi.“
Atsakymas. Teisingai, jis nejaučia, bet kažkas kitas jaučia. Mums reikia padaryti taip, kad visi jaustų, kad mus sieja vienas ryšys, priklausomybė, vienas tinklas, tuomet norom nenorom vieni su kitais elgsimės kitaip.
Man nereikia žinoti, ką jaučia kiekvienas iš jų! Man tiesiog reikia žinoti, kad taip priklausau nuo jų, o jie nuo manęs, ir viskas, ką darau jų atžvilgiu, grįžta man. To reikia mokyti, rodyti, aiškinti, atverti žmonėms akis.
Jei norime padaryti ką nors rimto, reikia rimtų norų, rimtų priežasčių. Žmonės turi suprasti, kad jeigu dabar jie ima suprasti gyvenimo prasmę, ištakas, priežastis, dėl ko žmogus egzistuoja, kaip jis sukurtas, kas jį judina, tuomet tai rimtas darbas su savimi.
#230447

Iš 2018 m. birželio 8 d. TV laidos „Naujienos su M.Laitmanu“

Komentarų nėra