Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Viena iš didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje – stresas darbe. Galima dirbti bet kokį darbą, bet vis tiek ateina išsekimo momentas, ne tiek fizinis, kiek emocinis. Netgi emocinis perdegimas.
Mokslininkai sako: „Norėdami įveikti nuolatinį stresą darbe, praktikuokite užuojautą ir sąmoningumą“. Emocinį išsekimą darbe, chroniškas ligas, susijusias su neteisingu gyvenimo būdu, galima vadinti XXI a. maru.
Raktas į pergalę prieš išsekimą ir su juo susijusias nelaimes – atjauta (gailestingumas). Pagrindinė užduotis: „Jeigu jaučiatės blogai, patiriate stresą, esate išsekęs – padėkite artimui. Parodykite atjautą, ir tuomet pasijausite geriau.
Atsakymas. Tam niekas neprieštaraus, ir pats veiksmas pirmiausiai išgydys tave patį.
Klausimas. Kad taip elgtumeisi su kitais, pirmiausiai turi pradėti atjausti save?
Atsakymas. Kitaip nepriartėsi prie kitų, kad kažką padarytum dėl jų. Tau reikalingas koks nors pagrindas, priežastis, kad staiga kažkodėl imtum gerai elgtis su kitais. O tam būtina save įtikinti, kad tau šito reikia dėl savęs, kad būtum saugus.
Komentaras. Kuomet patiriame stresą, organizmas aktyvuoja visus vidinius procesus ir raumenis paruošia būsenai „mušk ir bėk“. O kai reiškiame atjautą (rodome gailestingumą), tuomet organizmas atsipalaiduoja ir veikia pagal priešingą sistemą. Nusiraminame.
Mokslininkai priduria, kad be užuojautos, dar reikia naudoti empatiją, t. y. įsijautimą į žmones, supratimą jų padėties, ir šituo kompensuojame stresą.
Atsakymas. Tai nėra paprasta. Bėda ta, kad mes nemokome žmonių, kaip teisingai duoti, ir dėl to kyla didelių problemų. Mus verčia duoti įvairiuose darbuose: ar apdirbu metalą staklėmis, ar rūpinuosi karvėmis, ar dirbu su pinigais, nesvarbu – kur ir kaip. Netgi jeigu užsiimu žmonėmis.
Mūsų nemoko duoti. Mus moko: greitai padaryk darbą ir gauk. Tai nėra teisinga. Todėl, kad tokiu būdu vyksta išsiskyrimas tarp darbo ir mano siekimo gauti ko nors iš jo. Pats darbas tampa ne pripildymo, o išsekimo priežastimi.
Jeigu darysiu savo darbą taip, kad jį bedarydamas pajausiu, kad duodamas prisipildau, tuomet nuostabiai jausiuosi darbo pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Tačiau šito reikia žmones mokyti, tai nėra paprasta. Tai yra savo prigimties ištaisymas, kai bet kokiame darbe, bet kokiose pareigose, kur bebūčiau, su malonumu atlikdamas užduotis jaučiu, kad duodu, o duodamas – prisipildau. Tai ir yra menas arba mokslas, kaip prisipildyti, gauti – kabalos mokslas.
Klausimas. Ką reiškia „duoti“?
Atsakymas. Jeigu užsiimčiau savo vaikais ir turėčiau jiems viską atiduoti, tai ar jausčiau, kad netenku? – Ne. Nė kiek. Dėl to, kad ir taip einu į darbą tik dėl jų, ir taip darau viską dėl jų.
Vadinasi, visa problema, kad reikia svetimą pajausti kaip savą. To reikia mokytis. Reikia mokyti žmones susivokti sistemoje, kurioje esame: kad iš tiesų esame integralioje sistemoje, kur visi tarpusavyje susiję, ir kiekvienas, kuris pripildo kitus, per kitus pripildo save.
Reikia tik atskleisti šią sistemą, pradėti ją jausti. Tuomet nebus jokio skirtumo tarp atidavimo ir prisipildymo. Nebus jokio skirtumo tarp svetimo ir artimo. Jausiu, kad visi esame vienoje sistemoje.
Klausimas. Jūs kartą aiškinote, koks skirtumas tarp gyvūninės ir dvasinės energijos: keičiantis energija gyvūniniame lygmenyje, kasdieniniame gyvenime, vienas atiduoda, o kitas gauna, tai yra vienas ištuštėja, o kitas prisipildo. O keičiantis energija dvasiniame lygmenyje to nėra. Energija praeina prie visus, tarsi pripildo visus ir nė viename nesustoja.
Kaip šito pasiekti? Kaip išmokyti, iš kokių punktų susidaro šitas darbas, kad žmogus pradėtų taikyti šią metodiką?
Atsakymas. Pasiūlyčiau žmonėms ateiti į kabalos užsiėmimus ir mokytis, kaip dirbti tikrame kolektyve: kuomet duodamas kitiems, pripildau save, ir taip – kiekvienas iš mūsų. Galiausiai mes pasiekiame tokią būseną, kai kiekvienas didina pripildymą priklausomai nuo žmonių kiekio kolektyve.
Jis jaučia, kad ateidamas į darbą pavargęs, po nakties ir taip toliau, darbe gauna didžiulę įkrovą energijos ir išeina degančiomis akimis, žvalus po aštuonių ar dešimties valandų darbo dienos. Eina namo pilnas energijos. Jau iš vakaro galvoja, kaip grįš į darbą. Visi jo artimieji, namiškiai džiaugiasi jį tokį matydami ir pasitikdami.
#238953

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>