Klausimas. Ar hebrajų kalba yra tam tikra vidurio linija tarp raidžių ir hieroglifų?
Atsakymas. Netyrinėjau dvasinės hieroglifų kilmės. Galiu pasakyti tik viena: visų senovės kalbų pagrindas – žmogaus ryšys su Kūrėju.
Nors hebrajų kalba perteikia visišką ryšį, ir todėl Tora ir kiti dvasiniai šaltiniai duoti ja, negalime sakyti, kad kinų ir egiptiečių hieroglifai, indų ir etiopų raštas ir pan. neperteikia žmogaus ryšio su Kūrėju.
Vis tiek ryšys yra, nes anksčiau bet kuris žmogus, pajautęs, kaip išreikšti savo nuomonę, savo jausmą, gavo šį žinojimą iš Kūrėjo. Jis nekilo žmoguje tiesiog šiaip sau, neaišku iš kur.
Šiuo atžvilgiu bet kuri kalba turi dvasinę šaknį, tik jos visos sugedo arba išnyko. O hebrajų kalba – vienintelė, nepakitusi, ir todėl ja užrašyta Tora ir visos kitos knygos, iš kurių visa žmonija pamažu atskleidė savo dvasinius šaltinius.
Mes tiesiog nežinome šaknų, nežinome, koks bet kurios senosios kalbos teisingas ryšys su Kūrėju. Tačiau ryšys be abejo yra, kitaip nieko neišeitų. Be to, čia įsipainiojo mokslininkai ir savo protavimais, disertacijomis ir t. t. ėmė viską „laužyti“ remdamiesi savo galva. Ir čia, žinoma, iš pirminių visų kalbų šaltinių nieko neliko.
#245527

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.