Klausimas. Jeigu tapsiu kabalistu, ar galėsiu aprašyti jausminę būseną, kurią apibūdina kitas kabalistas? O gal jis suklydo rašydamas, ir aš sugebėsiu tai pamatyti?
Atsakymas. Tu viską pamatysi. Kabala – tai toks mokslas, kuris iš principo atviras kiekvienam, kita vertus, jis vadinamas slaptu.
Ir kyla klausimas: kaip mokslas gali būti slaptas? Galbūt jį slepia kaip pavojingo ginklo ar nuodų gamybos technologiją? Kita vertus, kodėl iki šiol tai – paslaptis.
Kabalos mokslo paslaptis slypi pačioje kabaloje. Parodyk vaikui atominės bombos sukūrimo formulę, ką gi jis galės padaryti, žvelgdamas į ją? Nieko. Taip ir kabalos moksle, tau duoda knygą ir sako „skaityk“, bet tu nieko negali padaryti.
Jei norėsi pasiekti, kas parašyta knygoje, turėsi pats pasikeisti, kad ją suprastum. Kai pasieksi tokį supratimą, jau būsi toks, kaip kabalistas, kuris parašė šią knygą, ir negalėsi nieko blogo padaryti su formule, kuri atskleidžia milžiniškas gamtos jėgas. Negalėsite žaisti su jomis, kaip panorėjęs.
Išeina, kad tik būdamas gamtos lygmenyje, ją atskleidi. Todėl neįmanoma, kad kabalistas kam nors pakenktų. Juk tuo metu, kai nukrenta iš savo lygmens, jis iš karto pamiršta viską ir negali valdyti šios medžiagos. Medžiaga užpildo jį pagal jo dvasinę būseną.
#240062

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Slaptosios kabalisto praktikos

Atskleidžiant nežinomybę

Klausimas. Švedijos piliečiai rimtai susidomėjo biologiniu ženklinimu – „biohakingu“ (skaitmeninių technologijų diegimu į žmogaus kūną). Biologinis ženklinimas – tai ryžio grūdo dydžio lusto implantavimas po oda, jame įrašyti asmeniniai žmonių duomenys: banko kortelių, paso, kiti. Skandinavai teigia, kad gyventi tapo paprasčiau.
Kur veda toks vis didėjantis supaprastinimas?
Atsakymas. Aš manau, tai lems, kad žmonės pajaus didžiulę vidinę tuštumą. Jie turės su tuo kažką daryti. Čia jau jokie luistai nepadės. Jie turės rasti sau pripildymo šaltinį.
Žmogus atsidurs ties amžinu klausimu: „O kur gi aš? Dėl ko aš gyvenu? Kam visa tai? Visi mano luistai, kompiuteriniai ekranai ir telefonai – kur visa tai mane atvedė? Be to, kad priešais mane yra viskas, aš galiu matyti mažame ir dideliame ekrane praktiškai visą pasaulį, galiu susisiekti sus visais? O kas toliau? Ir kam? Ir štai aš sėdžiu priešais tuščią ekraną ir nežinau, ką man daryti su savimi ir su kitais.
Tai – gerai. Tai leis mums rasti teisingą, tikrą atsakymą į klausimą: „Kam visa tai?“
Klausimas. Jei žmogui kyla šis klausimas, jis randa atsakymą?
Atsakymas. Jis turi rasti. Ne iš karto, kankinsis, ieškos, bet tai – teisingas kelias. Jis ieškos atsakymo apie save! O kur aš, kur mano vieta šiame pasaulyje? Tai nuostabi paieška ir praregėjimas!
Klausimas. Kur čia laimė?
Atsakymas. Laimė, kad jis ras atsakymą. Jis staiga atras, kad yra tokia jėga, tokia mintis, kuri laukia tokio klausimo ir pasiruošusi atsakyti. Tai susitikimas, pasimatymas su savo dvasia.
Klausimas. Žmogus supras, kad būtent ši dvasia vedė jį į susitikimą?
Atsakymas. Taip. Ir tada jis viską pamatys, suvoks. Tai bus tarsi pasaulio atskleidimas – nuo pradžios, nuo užuomazgos, iki pabaigos, ir viskas kartu! Viskas taps aišku.
#242016

Iš 2018 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“