Pateikti Sekmadienis, birželio 9, 2019 dienos įrašai.


Surogatinė motinystė

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Įvairiose pasaulio šalyse didėja surogatinės savanorystės poreikis. Pastaraisiais metais Kanada tampa vis patrauklesnė poroms, ieškančioms altruistiškų surogatinių motinų.
Remiantis statistika, Kanadoje šios paslaugos išaugo 400 proc. per paskutinius 10 metų.
Motinos, suteikiančios paslaugas neatlygintinai, turi savo šeimas, daug vaikų, ir jos sako, kad surogatinė motinystė yra patirtis, keičianti visą gyvenimą. Tai gali dalinai paaiškinti, kodėl moterys aukoja savo laiką ir kūnus. Jos kalba: „Aš negaliu įsivaizduoti gyvenimo be vaikų, taip pat ir būdama surogatinės motinos vaidmenyje. Jaučiuosi, tarsi sugrąžinčiau šviesą į pasaulį. Aš gimdau vaiką šiems džentelmenams, o be to dar palieku savo pėdsaką pasaulyje.“
Atsakymas. Tai didžiulė paslauga žmonėms, kurie myli vienas kitą, bet negali turėti vaikų.
Klausimas. O koks ryšys egzistuoja tarp vaiko ir surogatinės mamos, ir auginančios mamos? Kuri galiausiai yra mama?
Atsakymas. Mama – kuri augina. Mama – tai ta, paskui kurią vaikas eina, kuri juo rūpinasi, prie kurios jis prisirišęs, be kurios jis negali apsieti ir t. t.
Klausimas. Kas yra tobula mama?
Atsakymas. Ta, kuri moka teisingai išugdyti, yra tobula mama.
Klausimas. Ką turi įdėti mama į vaiką, ką turi perduoti, kad iš jo išaugtų harmoninga asmenybė?
Atsakymas. Pirmiausia, meilę, atsakomybę ir, žinoma, pasiaukojimą.
Be to, tai ir motinos darbas su savimi, tai žinios, kam ruošti vaiką, kokiu būdu jį mokyti, statyti ant kojų ir lydėti pirmuosius gyvenimo metus; kaip teisingai su kiekvienais metais auginti jo savarankiškumą ir kiekvienąkart po truputį atsitraukti, kad jis augtų, neužspausti.
Reikalinga išmintinga moteris, kuri gali taip elgtis, kad vaikui bus gerai, šilta šalia jos. Ir kartu jis supras, kad jo mama teisingai rūpinasi juo, tai yra koreguoja savo meilę per reikalavimus jam.
Komentaras. Šiandien dauguma samdo aukles, kurios ateina prižiūrėti vaikų ir praleidžia su jais daugiau laiko, nei tikrieji tėvai. Atsiranda labai artimas ryšys tarp vaiko ir auklės, jis auga jos globoje ir jos auklėjamas, ir taip truputį atsitveria nuo tėvų.
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kaip organizuojama aplinka, kurioje auga vaikas. Nebūtina, kad mama kaip prikalta visą laiką sėdėtų šalia. Taip, atvirkščiai, galima vaiką sugadinti.
Komentaras. Mes artėjame naujo pasaulio modelio, kur visas paslaugas galima nuomotis. Viską įsigyjame „prekybos centre“: išnuomojama mama, tėtis, senelis. Vaikas auga bendruomenėje, sukurtoje iš „produktų“, kuriuos gimdytojas surinko.
Atsakymas. Aš nematau tame problemos, nes bet kuriuo atveju viskas yra nuomojama, tik klausimas, kaip už tai atsilyginame, ir kiek tai mums akivaizdu. Suprantama, jeigu skiriu laiką sūnui, tai todėl, kad esu jo tėvas.
Ir čia egzistuoja problema: kiek aš jį myliu, ir kiek privalau stengtis, atvirkščiai, kad būčiau griežtas ir reiklus. Yra tėvas, ir yra auklėtojas. Tai – skirtingos funkcijos. Dėl to tėvą sunku pakeisti, nors – įmanoma. Bet tai visai kita specialybė nei mokytojas, dėstytojas, auklėtojas.
Ir tas pats su mama. Mama gali būti maitinanti, šildanti, rūpestinga, o gali būti reikli, nukreipianti. Tai – skirtingos funkcijos.
Mes to mokomės iš dvasinių objektų. Mes turime dvasinį tėtį ir mamą, kurie dalijasi į dvi dalis: tėvas – viršutinė ir apatinė sistema, ir mama – viršutinė ir apatinė sistema. Visos keturios sistemos veikia vaiką, ir tuo skiriasi jų funkcijos. Tai labai įdomi, nepaprasta sistema.
Kaip veikia tėvas ir mama savo viršutinėmis ir apatinėmis savybėmis. Arba kaip jie pakeičia save kitais žmonėmis, kurie turi išpildyti tas viršutines ir apatines savybes ir nuo tėvo, ir nuo mamos, ir jokiu būdu nemaišyti jų tarpusavyje. Tai vadinasi „Aba ve-Ima“, „Izraelis Saba ve-Tvuna“. Tai labai rimti, dideli dvasiniai objektai, ir visi keturi nekreipti į sielos vystymą ir ugdymą.
Klausimas. Kaip žmogui prisitvirtinti prie šių komponentų, vadinamų „tėvu ir mama“?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje, kiek mes save anuliuojame, tiek visi keturi dvasiniai objektai mus ugdo. O mūsų pasaulyje jie paprasčiausiai turi būti tokiu būdu sukurti ir funkcionuoti vaiko atžvilgiu. Tai žmonijai dar teks atskleisti ir suformuoti, sukurti tokią sistemą vaikams prižiūrėti.
O kol kas aš labai patenkintas, kad yra tokių surogatinių mamų, moterų, kurios gali suteikti paslaugą poroms, dėl kažkokiu priežasčių negalinčioms turėti vaikų.
#240482

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kodėl žmonės bijo mirties?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonės itin bijo mirties. Tai socialinio ugdymo pasekmė ar būtinybė dvasinei raidai?
Atsakymas. Bijoti mirties reiškia bijoti nežinomybės. Tačiau neverta nieko bijoti, nes nieko blogiau už mūsų pasaulį nėra.
Mus baugina, kad atsiplėšiame nuo dabartinės būsenos ir pereiname į kitą. Liaukitės to bijoję ir verčiau dabar atitidirbkite savo kitas būsenas, kad būtent šiame gyvenime pereitumėte tarp gyvenimo ir mirties.
Daug kartų daviau pavyzdį: kaip vakare metate plauti marškinius, kad rytoj apsivilktumėte švarius, taip galite „nusimesti“ savo kūną, kad apsivilktumėte naują.
Tai ir yra perėjimas iš vieno gyvenimo į kitą, jei jums apskritai reikia šio gyvenimo, kitaip tariant, pagal savo būsenos bendroje sieloje pobūdį turite pasilikti egoistiniame mūsų pasaulio lygmenyje.
Mums reikia pasistengti padaryti taip, kad per šį gyvenimą išeitume už mūsų pasaulio egoizmo ribų ir būtume aukštesniojo pasaulio savybėse. O ten egoistinės ir altruistinės savybės egzistuoja paraleliai.
#246211

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar žmonės turi bijoti mirties

Laisvė nuo mirties

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Komentarų nėra