Bandymų ir patirties esmė ta, kad žmogus neturi galimybės nuspręsti ir pasirinkti, jis negali suvokti Kūrėjo noro ir mokytojo ketinimo.
Ir nors jis gali atlikti darbą, tačiau nesugeba suprasti, kiek tas darbas reikalingas, ar jis sutampa su Kūrėjo noru. (Baal Sulamas, „Šamati“, 187 straipsnis „Pasirinkimas –didesnė pastanga“)
Klausimas. Ar galima kažkaip pamatyti, kad aš veikiu tinkamai?
Atsakymas. Ne, nes tai bus tavo egoistinis atlygis. Jei iš tiesų esi duodantis, tau visiškai nesvarbu, kokios yra davimo pasekmės. Tu tik nori žinoti, ar duodi tinkamai.
Nieko nepadarysi. Tai – rimta sistema. Jei nori būti duodantis, turi pakilti ir išeiti iš savęs. Tu turi tokią galimybę. O jei ne, tai būk, koks esi.
Gali tiesiog studijuoti kabalą. Tai – žinių šaltinis, tai metodika, kuri paaiškina ir istoriją, ir geografiją, ir žmonių santykius, ir dabartį, ir net ateitį. Norisi, kad visi pasaulio žmonės įgytų tų žinių iš kabalos, net netobulėdami dvasiškai, o tiesiog studijuodami, kaip bet kokį kitą mokslą.
Klausimas. Taigi, žmogus nežino, ar teisingai eina. Tai už ko jam laikytis?
Atsakymas. Nėra už ko. Už oro, už Kūrėjo. Tik grupėje, kai susijungi su draugais ir jiems dirbi, o jie dirba tau, jūs sukuriate „laidavimą“, – už jo ir galima laikytis.
#242206

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis atlygis

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Efektyvaus darbo sąlygos