Japonų išmintis, II dalis

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Japonijos kultūra labai skiriasi nuo kitų tautų kultūrų. Tekančios saulės šalis laikoma paslapčių, dvasinės sveikatos, laimingo gyvenimo saugykla.
Prašau pakomentuoti kai kuriuos japonų posakius.
Pirmas: „Pamąstęs – ryžkis, pasiryžęs – nemąstyk.“
Atsakymas. Taip, geras posakis. Paprastai, jei žmogus pasiryžta, tai poelgis kyla iš vidinės jo norų dalies. Todėl, jeigu jau pasiryžai, – įgyvendink. Kitaip regresuosi.
Komentaras. „Vanduo įgauna indo, į kurį įpiltas, formą. O žmogus perima gėrį arba blogį iš savo draugų.“
Atsakymas. Taip. Žmogus – tai indas. Jeigu jis nusižemina prieš bendruomenę, draugus, bičiulius, tuomet šie jį pripildo. Jis įgyja savo formą, bet turinį – jų. Ir taip gali eiti pirmyn.

Klausimas. Ar žmogus, nusižemindamas prieš kitus, gali rasti save? Juk jis mano kitaip…
Atsakymas. Ne! Iš tikrųjų jis save išsaugo, nes yra tik indas. O prisipildydamas iš geros bendruomenės žmogus juda pirmyn.

Komentaras. „Lengviau rasti 10 000 kareivių, negu vieną generolą.“
Atsakymas. Iš tikrųjų taip. Mūsų pasaulyje pilna tokių kareivių, kuriems patinka paklusti, nes, kaip sakoma, „mažiau žinosi – ramiau miegosi“, taip paprasčiau gyventi. O būti generolu, žinoma, sudėtinga, todėl jų mažai. Iškilių žmonių visuomenėje labai nedaug.

Klausimas. Kai kalbama apie generolą, turimas omenyje atsakingumas, rūpestigumas?
Atsakymas. Žinoma! Tai rimtas vadovas. Ir atsakingas jis ne tik už save. Tikras generolas atsako ne tik už kareivius, bet ir už tautą, kuriai jie atstovauja, kurią jie pašaukti ginti. Taigi generolu būti nėra lengva. Tai ne dabartiniai generolai.

Komentaras. „Varpa noksta – nulenkia galvą, žmogus turtėja – nosį užriečia.“
Atsakymas. Taip, tai tiesa. Jei galva sunki, turi daug rūpesčių, tada, aišku, žmogus nulenkia galvą ir pats palinksta. Jis supranta esąs mažas kažkieno valios vykdytojas šiame pasaulyje. O jei galva „ištuštėja“ – pakyla aukščiau, nosis ją užriečia.
Klausimas. Vadinasi, kai žmogus turtingėja, jis kreipia dėmesį tik į turtą, – ar tai tuščia galva?
Atsakymas. Taip. Tai priešinga gerumui, išmintingumui. Turtas priešingas išminčiai. Jo nebūna kartu su išmintimi. Kartais, gyvenimo pabaigoje žmonės staiga pradeda dvejoti: „Kam man turtai? Išdalinsiu…“ Bet tai ne išeitis. Tai, ką sugadinai savo gyvenime visą laiką vaikydamasis turtų ir dėl to egzistuodamas, – to jau neištaisysi.
Klausimas. Vadinasi, nėra tokio požymio – turtingas ir išmintingas?
Atsakymas. Ne. Tai ypatingos būsenos, jomis pasižymėjo galbūt tik keletas žmonių pasaulyje, kai turtas neribojo, netemdė jų išminties. Pavyzdžiui, karalius Saliamonas ir t. t. Tai tokie veikėjai, kuriuos mums sunku įsivaizduoti.
Tai buvo įmanoma tik kada, kai žmogus galėjo iškelti Kūrėją vienu metu ir virš turtų, ir virš išminties.

Komentaras. „Skolinti draugui pinigų – jį prarasti.“
Atsakymas. Taip. Su draugu gali būti susijęs tik draugystės saitais ir jokiu būdu ne materialiais.
Komentaras. Atrodytų, kad darai gerą darbą…
Atsakymas. Tai nėra geras darbas. Nuo šios akimirkos jūs jau nebe draugai, nes tarp jūsų atsiranda kitokie ryšiai.
Komentaras. Vadinasi, geriau jį nukreipti į banką, tegul skolinasi iš ten ar iš kitur…
Atsakymas. Nesvarbu, iš kur. Visais įmanomais būdais reikia atsisakyti skolinti, kad nebūtumėte materialiai susieti jokiais įsipareigojimais, priklausomybėmis, niekaip! Nepriimti jo į darbą, kitaip jis jau nebebus draugas. Neskolinti pinigų, žinoma. Net ir įvairūs šeimyniniai ryšiai tiesiogiai ir iš karto gadina jūsų draugiškus santykius.
Komentaras. Tarkime, draugai sukuria kompaniją, įkuria savo verslą…
Atsakymas. Tai labai sudėtingas reikalas. Tai įmanoma tik tada, jeigu jie iš tikrųjų yra pakilę virš mūsų pasaulio prigimties.

Komentaras. „Kaimyno gėlės gražesnės.“
Atsakymas. Natūralu. Pavydas – didelė mūsų pasaulio jėga, vedanti pirmyn. Todėl labai rekomenduoju ją vystyti. Žiūrėk į kitus ir pavydėk. Taip tarsi vogsi iš jų idėjas, norus, ketinimus, tikslus ir vystysies.
Komentaras. Pasaulis sako priešingai: „Pavyduolis!“
Atsakymas. Žiūrint ko pavydėsi. Reikia pavydėti, kad tobulėčiau, tapčiau protingas, supratingas, augantis. Savo vaikams visada rodome pavyzdžius: „Pažiūrėk į šitą berniuką“ – ir taip toliau. Tai būtina. Pavydas – nuostabus jausmas, jeigu teisingai valdomas,
Klausimas. Ar kalbate apie baltą pavydą, kai pavydėdamas tobulėju?
Atsakymas. Taip. Baltas pavydas – tas, kuris mane nukreipia teisingu keliu ir tobulina.
#245660

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonų išmintis, I dalis

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>