Klausimas. Asmeninį Kūrėjo valdymą suvokiame tik per sąveiką dešimtuke, ar kiekvienas suvokia atskirai?
Atsakymas. Niekaip negalite suvokti Kūrėjo poveikio, jei nesate dešimtuke. Niekaip. Nėra ko ir kalbėti.
Sugauti Kūrėją, Jo santykį su jumis, galite tik jei dešimtuke kreipiate save, kad Jį suvoktumėte. Kūrėjas veikia tik dešimtuke. To mokomės iš parcufo struktūros.
Parcufas, kuris sudarytas iš dešimties dalių, gali suvokti aukštesniąją Šviesą ir supranta, kas Jis, ką Jis ir kaip Jis veikia jį. Jeigu parcufas, t.y. individuali siela, dešimtukas surinktas ne taip, tai jis tiesiog nieko nesuvokia. Jis egzistuoja tuščioje erdvėje.
Pavyzdžiui, jeigu antena teisinga surinkta, sujungta su priėmėju, tai ji gaudo signalus iš supančios erdvės. O jei to nėra – tai nėra.
#248280

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip priartėti prie Kūrėjo

Kaip paveikti Kūrėją?

Dešimtuko centre – Kūrėjas

Klausimas. Valdymo sistema yra žmogaus viduje? Jei taip, ar grąžinanti į Šaltinį Šviesa taip pat viduje? Ar tai tam tikras išorinis poveikis?
Atsakymas. Negaliu tiksliai pasakyti, kur yra Šviesa ar žmogus, nes tokia būsena neturi vietos. Vieta – tai noras, nes viskas – žmoguje.
Tikrovę suvokiame kaip egzistuojančią tam tikroje erdvėje su visomis ašimis (arti, toli, viršuje, apačioje ir t.t.) ir laike (vakar, šiandien, rytoj). Tai tik mūsų suvokimo atributai. Toks mums atrodo mūsų pasaulis su jo galaktikomis. Iš tikrųjų viskas vyksta mumyse.
Jei artėjame prie teisingo suvokimo, tai viso to nejaučiame. Imame suvokti tik save ir Kūrėją, mūsų sąveika, kuri telpa atstume „aš – Jis, Jis – aš“. Ir daugiau nieko. Visa visata, visi duomenys yra tarp mudviejų. Nėra nieko kito, tik Jis. Aš irgi įeinu į Jį savo panašumu.
Pasaulyje veikia tik viena jėga, ir ją surandu tik tiek, kiek esu į ją panašus. O visa kita – tai mano jaučiamas pasaulis, kuris tarsi tarpinė grandis tarp manęs ir Kūrėjo. Bet iš tiesų jo nėra. Todėl pasaulis (hebr. „olam“) kyla iš žodžio „nėėlam“ – menamas.
#248528

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Kas mato teisingą tikrovę?

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Klausimas. Kaip išnaudoti asmeninį Kūrėjo valdymą bendram labui?
Atsakymas. Tai labai paprasta. Kai jaučiate, kad turite asmeninį kontaktą su Kūrėju, turite visas savo jėgas nukreipti į tai, kad pritrauktumėte kitus, kad ir jie atskleistų asmeninį valdymą.
Klausimas. Iš kategorijos „aš“ į kategoriją „mes“?
Atsakymas. Visiškai teisingai.
#248225

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Kaip priartėti prie Kūrėjo

Ratas – tai Kūrėjo savybė

Klausimas. Kuo iš principo skiriasi Baal Sulamo ir Rabaš veikalai?
Atsakymas. Baal Sulam – universiteto žmogus jo protas itin tikslus, kaip mokslininko tyrinėtojo, sistematiko, analitiko. Toks buvo jo požiūris į gyvenimą, kabalą.
O jo vyriausias sūnus jautresnis, artimesnis žmonėms, praktikas. Jis paėmė savo tėvo raštus ir nuleido juos iki populiarios kabalos visiems lygmens.
Klausimas. Galima sakyti, kad Baal Sulamas nuleido pakopas žemyn, o Rabašas paėmė už rankos ir pamažu ėmė jomis kelti?
Atsakymas. Galima ir taip sakyti. Bet iš esmės, jie abu papildo vienas kitą. Rabašas mūsų pasaulio lygmenyje labai tiksliai aprašė, kaip įeiti į Aukštesniojo pasaulio sistemą, kaip jį pajausti, kaip suvokti Kūrėją ir aukštesniųjų jėgų veiksmus sau, kaip sąveikaujant su jomis kilti tais pojūčiais.
Baal Sulamas tai aprašė pakylėtai, net sakyčiau pompastiškai. Tokie jie skirtingi.
#247795

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kuri iš Baal Sulam knygų turi stipriausią Šviesą?
Atsakymas. „Šamati“ („Išgirdau“) knyga.
Klausimas. Kodėl ne „Mokymas apie dešimt sfirų“?
Atsakymas. „Mokymas apie dešimt sfirų“ – tai sudėtinga knyga. Žmogus negali jos taip paprastai suvokti, ir negali greitai imti iš jos gauti taisančią Šviesą.
#248343

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Kas iš tikrųjų siekia pradėti dirbti dėl Kūrėjo, kad susilietų su Juo savybių panašumu, įeitų į Kūrėjo rūmus, tas ne iš karto gauna tokią galimybę. Tikrina jį, – galbūt jis turi kitų norų be noro susilieti su Kūrėju. O kaip tikrina žmogų, ar jis turi tik vieną norą? Sukuria jam kliūtis tuo, kad duoda pašalinių minčių ir atsiunčia jam pašalinių žmonių, kad sutrukdytų, kad mestų jis savo kelią ir eitų gyvenime kaip visi. (Baal Sulamas, „Šamati“, 70 straipsnis)
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje viskas suvokiama per susidūrimą. Gyvenimas – tai kova, tik ne su kuo nors kitu, o su pačiu savimi. Jeigu žmogus teisingai tai supranta, tada viskas einasi normaliai.
Viskas priklauso nuo to, kaip susikoncentruoti į tai, suprasti, kad pasaulyje viešpatauja dvi jėgos: gavimo ir davimo. Gavimo jėga – tai mūsų didžiulis egoizmas. O davimo jėgos mumyse nėra. Mes turime palaipsniui vystyti ją. Tai nėra paprasta.
Dėl to mums reikia kažkaip sąveikauti grupėje, stengiantis suartėti tarpusavyje. Mes to nenorime. Būtent tame taške, kai aš jaučiu, kad nenoriu, bet per jėgą stumiu save suartėti su draugu, aš turiu kreiptis į Kūrėją ir prašyti Jo duoti man galimybę to panorėti. Jeigu aš nepasitraukiu iš kovos, o pagaunu save ir pasilieku tame, aš galiu įgauti pusiausvyrą vidurinėje linijoje.
Klausimas. Kas yra pašalinės mintys?
Atsakymas. Tai bet kokios mintys, kurios nukreiptos ne į susiliejimą su Kūrėju, ne į panašumą su Juo, ne į davimo savybę.
#241815

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rasti pusiausvyros tašką

Klausimas. Kaip valdyti savo būsenas? Ar reikia atskirti pojūtį ir tai, ką jauti, Kūrėjo poveikį ir savo reakciją?
Atsakymas. Tai vadinama abipusiu įsijungimu. Jei norime teisingai susijungti, turime įsijungti vienas į kitą.
Netgi mūsų pasaulyje galima matyti tam tikrą įsijungimą, pavyzdžiui, orkestre: muzikantai supranta kits kitą, groja vieną melodiją, mato, kaip ir kada kiekvienas turi imti groti ir pan. O viską valdo dirigentas.
Klausimas. Kažkada pasakojote įspūdingą istoriją apie didžiulį orkestrą, kurio dirigentas netikėtai pasakė: Paskutinysis ketvirtoje eilėje nespėja. Tai toks harmonijos jautimas! Ar žmogus turi pasiekti tokią būseną, tokį ryšį?
Atsakymas. Žinoma. Tai natūralu, kad dirigentas tai jaučia.
#248524

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Prasidėjo trys savaitės, truksiančios iki Avo mėnesio 9 dienos (pagal žydų kalendorių tai pati nelaimingiausia, juodžiausia diena – vert. past.), kurios vadinamos „tarp siaurumų“ (bein hamecarim).
Veiksmai ir būsenos aukštesniajame pasaulyje sklinda iš aukštesniosios šaknies į materialią šaknį ir realizuojasi šiame pasaulyje šakose: negyvojoje materijoje, augalijoje, gyvūnijoje, žmonėse visais laikais ir visai periodais. Reikia studijuoti šaknis, analizuojant jų šakas.
Iki šiandien mūsų pasaulyje jau realizavosi visos aukštesniosios šakos, išskyrus išsitaisymo pabaigą (gmar tikun). Viskas, kas turėjo atsiskleisti, jau atsiskleidė, teliko galutinis išsitaisymas. Todėl Baal Sulamas sako, kad esame paskutinėje kartoje, kuriai liko ištaisyti jau visiškai atsiskleidusį sudužimą. Dabar belieka dėti pastangas, kad pakiltume.
Tačiau pakilti neįmanoma nesuprantant, kas neištaisyta egzistuojančioje sistemoje, ir be teisingo požiūrio kaip į būtiną sąlygą. Iš esmės tai ne trūkumas – sukurti blogąjį pradą buvo būtina. Reikia ir „dangaus“, ir „žemės“, juk „vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“, neva supriešinęs blogąją ir gerąją jėgas.
Iš tikrųjų blogoji jėga tik pabrėžia gėrį. Juk kaip atsiskleis ateityje – blogio nėra, yra tik gėrio trūkumas. Ir gėris atsiskleis daugybę kartų, nes priešais jį buvo blogis ir atliko savo vaidmenį. Blogio nėra, taip atsikleidžia gėris priešinga forma.
Reikia turėti omenyje, kad egzistuoja ryšys tarp šaknies ir šakos. Tai reiškia, kad ir mūsų laikais, kaip kad per visą istoriją, šaknis atsiskleidžia šakoje tam tikromis datomis, kartojasi vienu ir tuo pačiu metu, kaip, pavyzdžiui, Tamuzo mėn. 17 d. ar Avo mėn. 9 d. Šios datos visuomet atnešdavo bėdas Izraelio tautai. O laikai, kai švenčiamas Purimas, paprastai būdavo džiaugsmingi ir geri.
Todėl tuo laiku reikia būti itin atsargiems, netgi kalbant apie materialius reikalus ir susilaikyti nuo rizikingų veiksmų iki Avo mėn. 9 d. pabaigos. Iškart po to jau imame jausti, kad paliekame gedulingą metą ir galime džiaugtis, siekti galutinio išsitaisymo.
Tamuzo mėnesio 17 d. – dienų „tarp siaurumų“ pradžia, tai susiję su Jeruzalės Šventyklos sienos sugriovimu, pačios Šventyklos sugriovimu. Šventykla simbolizuoja ryšį, buvusį Izraelio tautoje įžengus į Izraelio žemę. Šis ryšis įmanomas dėl to, kad buvo gauta Tora, pasiruošus keturiasdešimt metų klaidžiojant dykumoje ir ištaisius Malchut pasitelkiant Biną. Bina – tai „mėm“ raidė, jos skaitinė reikšmė – „keturiasdešimt“.
O pastačiusi Pirmąją Šventyklą, žydų tauta ėmė leistis. Pastatė Antrąją Šventyklą, jau esančią žemiau pirmosios, bet ir ji buvo sunaikinta. Tai jau buvo galutinis griuvimas. Ir visi šie sunaikinimai vyko Avo mėn. 9 d.
O mums mūsų dienomis jau reikia atkurti visą šventumą. Kitaip tariant, išsitaisymas turi įvykti būtent tuo laiku: ten, kur atsiskleidė neapykanta, sudužimas, ten turi atsiskleisti vienybė ir meilė.
#229297

Iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema – „Dienos tarp siaurumų“

Klausimas. Visas dvasines būsenas, pavyzdžiui, pasaulinį tvaną, išėjimą iš Egipto, turime pereiti pagal tą pačią chronologinę tvarką ar tai nebūtina?
Atsakymas. Viskas, kas parašyta Toroje, turime pereiti daugiau mažiau ta pačia chronologine tvarka, tačiau kiekvienas iš mūsų pereina juos pagal sielos būseną. Tad buvimas Egipte nereiškia, kad 400 metų būsiu tremtyje ir pabėgsiu per dykumą. Visa tai reikia pervesti į dvasinius rėmus.
Kitaip tariant, įėjimas į Egiptą – tai egoizmo kaip blogio įsisąmoninimas. Iš pradžių tai ne blogis, o septyni sotūs metai, kai mėgaujuosi savo egoizmu, suprantu, kad jis veda mane pirmyn, studijuoju kabalą, daugiau žinau, labiau suprantu.
O paskui septyni alkio metai: jei anksčiau jaučiau, kad egoizmas užpildo mane, tai dabar jis atplėšia mane nuo dvasinio suvokimo, ir jau nenoriu su niekuo taikytis, noriu išeiti iš jo.
#247575

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.

Komentaras. Iki susipažindamas su kabala aš 9 metus gyvenau Izraelyje ir visą šį laiką nesupratau bei nekalbėjau ivritu. Ir tik poreikis prasiskverbti į pirminius šaltinius paskatino mokytis šios kalbos.
Atsakymas. Taip. Tik tas, kas studijuoja kabalą, būtinai perlaužia save, nes pradeda suprasti, kad ivritas – tai kodas, per kurį galima labai daug sužinoti ir patekti į dvasinį pasaulį.
Komentaras. Ir svarbiausia, kad ivritas nuolat plečiasi. Kiek mes skaitome šaltinius, ir kiekvienąkart skamba kitaip! Viskas tarsi persilieja.
Atsakymas. Žinoma, jei jūs pradėsite kiekviename žodyje matyti, kaip jungiasi raidės tarpusavyje, jūs staiga pajausite melodiją, kuri ir perduoda jums vidinę šio žodžio prasmę.
Klausimas. Ko jūs palinkėtumėte mokiniams 2019 metais?
Atsakymas. Visų pirma, aš palinkėčiau jiems gerų metų! Nes 2019 metai – labai sunkūs. Žmonija nesitiki nieko ypatingai gero. Imkime laikytis vienas už kito, ir per raides, per mūsų širdingą bendravimą, patrauksime į save Aukštesniąją šviesą. Kad Ji mus apgaubtų ir mums visiems būtų aišku visa tai, net ir be raidžių, ir be žodžių, ką turime suprasti apie mūsų amžinąjį egzistavimą. Ir tada amžinai plauksime didingoje Aukštesniojoje šviesoje, kuri palaipsniui atsiskleis mums per šias didžias raides.
#245554

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Pati realiausia kalba

Kabalistų kalba – su ja sunku, be jos neįmanoma