Susitraukimas – kai uždarau savo norą, neleisdamas sau gauti malonumo, tarsi mažylis, stipriai suspaudęs burną ir atsisakantis valgyti.
Smūgis eina su sąlyga: jeigu turiu galimybę pavalgyti dėl mamos malonumo, tai su malonumu išsižiosiu. Tačiau dabar neturiu tokios galimybės, ką daryti! Padėk man, duok norą suteikti Tau malonumą, ir būsiu laimingas atsiverti, kad gaučiau.
Susitraukimas – tai besąlyginis veiksmas, o smūgis vyksta su sąlyga, kad esu pasirengęs priimti malonumą, jeigu tarp mūsų bus susiliejimas. Esant smūgiui mano tikslas – susijungti. O esant susitraukimui tikslo susivienyti nėra, yra tik tikslas apsaugoti save nuo gavimo. Nenoriu jokio kontakto, juk neturiu jėgų kažkam daugiau, tik susitraukti, kitaip sudegsiu iš gėdos.
O smūginis susiliejimas jau aukščiau gėdos. Jau nepaisau gėdos, bet galvoju apie meilę ir apie ryšį tarp mūsų pakilus virš egoizmo. Smūgiu parodau, kad esu pasirengęs gauti vaišes, bet ne dėl savęs, o tik tam, kad Šeimininkas mėgautųsi.
Pirmiausia tikriname savo santykius su Šeimininku, ir tik užsimezgus šiam dvasiniam, širdžių ryšiui, galėsime jį įgyvendinti, ir jis nusileis į materiją, į norą mėgautis.
Todėl pirmiausia sprendimas priimamas parcufo galvoje, tyrose mintyse ir jausmuose, nesusijusiose su Šviesos apsivilkimu į norą, materiją. Ir paskui jau galima atlikti tą veiksmą, žingsnis po žingsnio, nuo lengvesnio prie sunkesnio: Šviesos Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja, Jėchida.
#247977

Iš 2019 m. birželio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“