Komentaras. Prašau pakomentuoti kai kurias Alberto Einšteino citatas.
Pirmoji: „Tik kvailiui reikia tvarkos. Genijus viešpatauja virš chaoso“.
Atsakymas. Taip. Paprastai žmogus siekia tvarkos, nes neaprėpia visko, kas yra priešais jį.
O genijus priešingai, jaučia, kad turi ištirpti chaose, tada pamatys jame vidinę tvarką. Ne tą, kurią projektuoja tikrajame pasaulyje, o tą, kuri iš anksto egzistuoja šio pasaulio viduje.

Citata. „Yra tik du būdai gyventi: pirmas – tikint, kad stebuklų nebūna, antras – kad viskas aplinkui stebuklas“.
Atsakymas. Jeigu stebuklų nebūna, tada viskas labai paprasta ir aišku. Man taip pat visi nori paaiškinti: „Ko tu kankiniesi? Žiūrėk, kaip paprastai, gerai viskas parašyta. O tu kažko ten vis ieškai, nežinia dėl ko stengiesi“.
Vienas gyvenimas, kai savo protu stengiamės aprėpti tai, kas neaprėpiama. Tačiau iš anksto sakome: „Na ir kas ten? Viskas paprasta, gerai“. Visa tai apglėbiame savo protu.
Kitas gyvenimas – kai ištirpstame dvasiniame pasaulyje, kosmose, kai suvokiame, kad negalime to „praryti“ ir manome, kad galime tik įeiti į tai ir ištirpti.
Šitaip įeidami į pasaulį, priimame jį. Kartu nusilenkiame, sumažiname savo protą, galimybes, matome gamtą, esančią virš mūsų, o ne save, ją valdantį. Einšteinas sakė: „Aš kaip mažas berniukas, renkantis akmenėlius ant jūros kranto“. Tik taip galime įeiti į gamtą ir iš tikrųjų ją suprasti.

Komentaras. Tai mes tarsi sakome: „Aplinkui vien stebuklai!“
Atsakymas. Taip. Tai – teisingas požiūris. Iš tiesų – vien stebuklai.
Kodėl „stebuklai“? Todėl, kad savo protu jų negaliu aprėpti. Bet kai sakau, kad tai stebuklai ir noriu būti juose, tada pradedu juos suprasti, būtent dėl to, kad anuliuoju save jų atžvilgiu.

Citata. „Išsilavinimas – tai, kas lieka, pamiršus viską, ko išmokai mokykloje“.
Atsakymas. Kas yra išsilavinimas? Mes formuojame, arba, galima sakyti, formatuojame savo protą. Kaip kompiuteriuose įjungiame tam tikras programas, o vėliau jų padedami apdorojame medžiagą, dirbame su ja, taip ir išsilavinimas – turėtų būti toks pat. Taigi, pats savaime jis neturi jokios reikšmės. Tik po to, kai jo padedamas susidarau teisingą požiūrį į pasaulį, pradedu jį vertinti.

Klausimas. O ką reiškia iš viso pamiršti išsilavinimą?
Atsakymas. Ko mes mokėmės mokykloje? Istorijos, geografijos, netgi matematikos ir visų tų lygčių nemoku. Galiu, žinoma, išprotauti, kai reikia, bet iš esmės… O universitete? Kiek, rodos, nereikalingo… Bet viso to reikia tam, kad vystytųsi smegenys. Vystytųsi, miklintųsi. Kitaip, kas bus? Mokėsiu tik skaičiuoti savo ožkas ar karves bandose? Ar vis dėlto turėčiau mokėti operuoti sąvokomis?
#243220

Iš 2019 m. vasario 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nemarios Einšteino frazės, I dalis

Nemarios Einšteino frazės, II dalis

Ar Einšteinas buvo kabalistas?