Pateikti Pirmadienis, 26 rugpjūčio, 2019 dienos įrašai.


Kodėl žinios apie sielą ją vysto?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp žinių apie aukštesnįjį pasaulį ir sielos vystymo? Kodėl gaudami žinias apie sielos sandarą, mes taip vystome savo sielą?
Atsakymas. Nes dvasinės žinios reiškia, kad gaunu Šviesą, kuri mane keičia, o ne šiaip klausausi savo mokytojo mokykloje ar institute. Juk tai, ką iš jo girdžiu, gali manęs niekaip nepaveikti.
Kiek Šviesa įeina į mane ir keičia mano savybes, aš imu tas savybes įsisąmoninti. Ne iškart suprantu, kas su manimi vyksta, o tik remdamasis pokyčiais savyje.
#250295

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip vystosi siela?

Sielos formavimas

Siela – tai Kūrėjo dalis

Komentarų nėra

Eiti pirmyn pavydint

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas rašo: „Kas gali palaukti iki rytdienos, taps protingesnis bėgant metams.“ Kaip savyje išugdyti siekį dabar, o nelaukti rytojaus?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kiek pavydyte savo draugams. Turite jausti pavydą tam, kad jie eina pirmyn kur kas greičiau ir sėkmingiau nei jūs. Tai problema.
Toks požiūris rekomenduojamas netgi mokytojui. Pavyzdžiui, kasdien sėdžiu prieš savo mokinius. Ir nors noriu, kad jie greičiau prieitų prie visko, turiu pavydėti jiems, kitaip negalėsiu iš jų mokytis. O man reikia mokytis iš Kūrėjo per juos.
Geras pavydas – tai svarbiausia savybė, vedanti mus pirmyn. Galvoju ne apie tai, kad jie lėčiau judėtų, o apie tai, kad pats judėčiau greičiau. Taip padedame vienas kitam.
Šį pavydą reikia vystyti. Reikia specialiai parodyti kitam, kad labiau supranti, kiek tu protingesnis, kiek tu daugiau įdedi. Padėk jiems tuo!
#250064

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

 

Komentarų nėra

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogaus gyvenimo ratai keičiasi tol, kol jis nesuvoks kabalos mokslo, nes iki tol siela neišsivystys. (Baal Sulamas, „Savyje rasti Kūrėją“)
Žmogus nuolatos sukiojasi mūsų pasaulyje. Jo dvasinis genas visąlaik įsivelka į skirtingus kūnus.
Tarkime, žmogus gyvena šį gyvenimą, jo kūnas miršta, nerealizavęs savo dvasinio geno, kuris vėl grįžta į naują gyvūninį kūną, eina su juo apibrėžtus gyvenimo dešimtmečius ir vėl miršta.
Taip tęsiasi tol, kol kokio nors gyvenimo rato metu žmogus pasiekia sielos vystymosi būsenos.
Siela vystosi ir auga įgydama naujas altruistines savybes, atsirandančias dėl įgytų žinių apie dvasinę prigimtį. Tačiau ne žinios skatina sielą augti, o jos vidinė prigimtis.
Žinios iš esmės nieko neduoda pačiai sielai. Jos suteikia žmogui vien galimybę tinkamai sąveikauti su siela, kad jis padėtų sielai savo teisingais poelgiais, – ir tiek siela vystysis.
Tuomet žmogaus veiksmai bus geri, teisingi, ir siela išsivystys iki tokios būsenos, kai jis jau neturės daugiau sugrįžti į materialų kūną mūsų pasaulyje.
#250323

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Reinkarnacijų prasmė

Komentarų nėra